Vilniaus knygų mugė pristatė kitų metų šūkį – sieks priminti, kad įmanoma svajoti ir kurti kitokią realybę

Šiandien Vilniaus knygų mugės organizatoriai paskelbė kitų metų vasario 22–25 d. vyksiančios mugės šūkį. Juo pasirinkta Henriko Radausko eilėraščio „Pasaka“ baigiamoji eilutė – „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“.

Kultūros istorikas ir vienas iš Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narių Aurimas Švedas tvirtina, kad šūkiu pasirinkta eilėraščio eilutė atveria plačias interpretavimo galimybes ir skatina diskutuoti apie kuriančio žmogaus santykį su pasauliu, o taip pat klausia, kas žmogui, gyvenančiam nerimo kupiname pasaulyje, yra knyga ir skaitymas.

„Kai mums įprastas pasaulis tampa ganėtinai baugus ir nenuspėjamas, ar knyga išties yra galimybė pabėgti nuo visko, kas mus neramina, ir paversti knygų mugę keturias dienas šurmuliuojančia pasaka, eskapistų rojumi? O gal kaip tik šis žaismingas Radausko pasakymas skatina mus ieškoti savyje drąsos sugalvoti naujas viltingas svajonės?“ – „LRT Klasika“ radijo laidoje „Ryto allegro“ pristatydamas mugės šūkį kalbėjo A. Švedas.

Vertindama kitų metų Vilniaus knygų mugės iššūkį humanitarinių mokslų daktarė Dalia Satkauskytė teigė, kad minėtą eilėraštį žino turbūt visi šiuolaikinę mokyklą baigiantys jaunuoliai, nes tai į mokymosi programą įtrauktas eilėraštis ir autorius.

„Šis eilėraštis ir ta eilutė truputį jau nutrinti, bet kaip šūkis – labai tinka. Jo estetinė koncepcija – literatūros visagalybė, gebėjimas kurti naujus pasaulius, o ne kopijuoti tikrovę ar ją kaip nors atspindėti.

Radauskas laikėsi pozicijos, kuri šiandien turbūt vertinama labai prieštaringai. Jo manymu, menas visiškai nesimaišo su politika. Toks požiūris į literatūrą laikomas lūžiu. Tokia modernaus rašytojo laikysena gerokai kvestionuojama, todėl esu įsitikinusi, kad šitas mugės šūkis susilauks prieštaringų vertinimų“, – svarstė D. Satkauskytė.

Jos teigimu, nevienareikšmių vertinimų šūkis gali susilaukti dėl pasaulyje vykstančių geopolitinių procesų, kuriems H. Radausko eilėraštis „Pasaka“ yra tiesiog nepritaikytas. 

„Yra menininkų, kurie stovi nuošaly pasaulio įvykių ir jokiu būdu į juos nesikiša ir jų nekomentuoja“, – paaiškino humanitarinių mokslų daktarė.

Tiesa, anot jos, yra ir kita pozicija – menas kaip alternatyva pasauliui. Tai yra būdas užsimiršti, pabėgti, nes žmogus negali visą laiką gyventi tikrovėje.

„Ir toks pabėgimas nebūtinai yra blogai. Tai yra tam tikros įtampos, kurioje neįmanoma visą laiką gyventi, valdymo priemonė“, – konstatavo D. Satkauskytė.

Tokiam požiūriui pritarė ir Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narys A. Švedas. Pasak jo, menas mus saugo, ypatingai įtampos akimirkomis, suteikia paguodą ir užuovėją.

„Kita vertus, didieji meno kūriniai, kad ir kokia būtų jų forma, sugeba priminti tam tikras idėjas ir vertybes, o kartais tiesiog paliečia mūsų sielą ir to kartais visiškai pakanka, apvalo mus bent akimirkai.

Kartais mes sakom, kad viena ar kita knyga pakeitė mūsų gyvenimą, bet kai esame paprašomi priminti siužetą, sakom „na kažkas, dabar negaliu tiksliai pasakyti, bet žinau, kad man tada pasidarė šiek tiek šviesiau akyse“, – sakė A. Švedas.

Vis dėlto, jo įsitikinimu, menas atveria ir kitą perspektyvą – primena, kad šalia netikrumo, blogio grėsmės yra ir kitos galimybės, kitos alternatyvos, apie kurias ir skatina galvoti.

„Radausko kūrinys yra atviras interpretacijai ir aš renkuosi pakankamai savavališką interpretaciją. Manau, kad šis eilėraštis suteikia drąsos tikėti, kad įmanoma svajoti ir kurti svajones“, – pabrėžė Vilniaus knygų mugės bendraorganizatorius.

Jo manymu, vienas iš baisiausių dalykų, kuris pastaruoju metu nutiko žmonėms – tai patiriama globalinė vaizduotės krizė.

„Mes neleidžiame sau patikėti, kad įmanomi geri mūsų gyvenimo scenarijai. Mes dažniausiai kalbame tik apie mūsų laukiamas daugybines krizes, katastrofas ir kažką siaubingo. Bet jeigu neleisime sau pagalvoti apie alternatyvų įmanomybę, tai atsidursime savo pačių kuriamame minčių akligatvyje“, – svarstė A. Švedas.

Vienu ryškiausių kultūros įvykių Lietuvoje tapęs renginys lankytojus kvies į susitikimus su rašytojais, knygų pristatymus, diskusijas, koncertus, parodas, kūrybinius užsiėmimus ir kitas kultūrines veiklas.

Mugėje bus nagrinėjamos dirbtinio intelekto ir jo kuriamo pasaulio, meno ir propagandos temos, nepamirštant vis dar vykstančio karo Ukrainoje ir baisių įvykių Izraelyje. Kartu su Lietuvos audiosensorine biblioteka mugėje taip pat bus skiriamas dėmesys ir kitaip skaitantiems žmonėms.

Plačiau diskutuoti apie meno, o ypač – knygų įtaką, ieškoti naujų pasaulių ir galimybių pakeisti realybę kviesime jau kitų metų vasario 22–25 d. vyksiančioje didžiausioje knygų mugėje Baltijos šalyse – Vilniaus knygų mugėje. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.