23-oji Vilniaus knygų mugė: pasikeitęs lankytojas

Savaitgalį LITEXPO parodų ir kongresų centre vykusi 23-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė šiais metais buvo pažymėta Ukrainos, laisvės ir 700 metų sukaktį švenčiančio Vilniaus ženklais.

Per jautrų mugės atidarymą pradėtos rašyti simbolinės 700 eilučių laisvei liejosi mugės dalyvių ir lankytojų širdyse.

Karo metines minėjusi 23-oji Vilniaus knygų mugė šiais metais grįžo pilnomis lankytojų salėmis, prie rašytojų autografų nusitęsusiomis eilėmis, sausakimšomis susitikimų ir diskusijų erdvėmis.

Mugėje surengtas 531 renginys, dalyvavo 180 autorių, sulaukta 45 svečių iš užsienio, asociacijos AGATA „Muzikos salėje“ įrengta 70 stendų, surengta daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių.

Per keturias dienas mugę aplankė 52.700 žmonių.

„Šių metų mugės rezultatai – daug geresni nei pernai, nors į priešpandeminį lygį mes dar negrįžome“, – sako viena mugės rengėjų, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.

Ji pastebi ir keletą naujų tendencijų – mugės lankytojai tapę sąmoningesni, į mugę jie ateina išsigryninę savo tikslus ir norus, aiškiai žino, kokius renginius nori aplankyti ir kokių diskusijų paklausyti.

„Panašu, kad daugelis jų paruošė namų darbus, programoje pasižymėjo labiausiai dominančius dalykus“, – sako mugės rengėja.

Mugės rengėjus nepaprastai džiugino stipriai atjaunėję lankytojai – jaunimas, begalė vaikų, kurie nuo ketvirtadienio ryto iki sekmadienio vakaro klegėjo Jaunųjų skaitytojų salėje.

Jie drąsiai kalbino rašytojus, dalyvavo kūrybiniuose ir mokomuosiuose užsiėmimuose.

„Šios mugės sėkmė – ne tik išaugęs lankytojų skaičius, bet ir naujas žmogus – ramesnis, oresnis, protingesnis, norintis suprasti kur kas svarbesnius dalykus nei kasdienybė“, – teigia L. Varnavičienė.

Vilniaus knygų mugė Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančiajai direktorei Rūtai Elijošaitytei-Kaikarei pirmiausia įsiminė jautriu atidarymu ir šių metų Jurgos Ivanauskaitės premijos laimėtojos, rašytojos Akvilinos Cicėnaitės bei Vilniaus klubo premijos laimėtojo, istoriko Dariaus Pocevičiaus kalbomis.

Mugės rengėjai šių metų renginys ypatingai brangus bendryste ir nesuskaičiuojamu žodžio „ačiū“ kiekiu. Šis žodis nuolat sklido iš gausiai mugėje apsilankiusių Ukrainos kūrėjų, leidėjų, skaitytojų.

Ukrainos kūrėjams, Ukrainos literatūrai ir Europos laisvės kovų literatūrai šių metų Vilniaus knygų mugėje skirtas didžiulis dėmesys.

Ukrainos stende ukrainiečiai galėjo pabendrauti su savo šalies kūrėjais, įsigyti literatūros ukrainiečių kalba. Iš viso mugėje dalyvavo 60 svečių iš Ukrainos – rašytojų, iliustruotojų, leidėjų, politikų.

Politinėse ir visuomeninėse diskusijose Ukrainos tema dalyvavo Lietuvos ir užsienio rašytojai, politologai, istorikai bei žinovai.

Vieno iš mugės rengėjų – Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė teigia, kad Ukrainai skirtas stendas, o ir renginiai buvo gausiai lankomi.

„Simboliška, jog Ukrainos autoriai ir literatūros bei leidybos profesionalai karo metines sutiko knygų mugėje, – teigia ji.

– Kai kurie jų į Lietuvą keliavo parą, bet kelionės sunkumus su kaupu atpirko stiprybės teikianti galimybė savo sumanymais ir kūryba dalintis su visokeriopai Ukrainą ir jos kovą palaikančia lietuvių bei Lietuvoje apsigyvenusių ukrainiečių auditorija“.

Vilniaus knygų mugės „Facebook“ paskyroje skelbtam aukcionui Ukrainos namų Lietuvoje bendraįkūrėjas Aleksas Matvejevas perdavė riboto tiražo džemperį – tokį patį, kokiu vilki Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Aukcione surinktos lėšos – 500  eurų  bus skirtos paremti Ukrainos kovotojus ir Kijivo miesto teritorinę gynybą.

700 gimtadienį švenčiančiam Vilniui mugėje skirta daugiau nei 20 renginių.

UNESCO literatūros miestų atstovų diskusija, šalies istorikų nagrinėjama alternatyvioji Vilniaus istorija, ištraukos iš Gedimino laiškų, miesto sukakčiai skirta poezija, knygų pristatymuose ir pokalbiuose narstomi Vilniaus vardai, veidai, skoniai architektūra ir interjerai.

Mugėje tradiciškai įteikta ir Vilniaus klubo premija, skatinanti rašytojus pažinti Lietuvos sostinę, garsinti Vilniaus miesto istoriją, papročius, savitumą.

Bendryste, lankytojų gausa, užgimusiomis muzikinėmis draugystėmis, Lietuvos repo rekordu, kurį pasiekė jaunosios kartos repo atlikėjas Pijus Opera, 7 išdalintais apdovanojimais šiais metais džiaugiasi ir asociacija AGATA.

Rengėjai teigia, kad šių metų „Muzikos salė“ garsėjo muzikinėmis improvizacijomis ir bendrais koncertais.

„Retai pasitaiko, kai beveik visi Lietuvos muzikantai susiburia į vieną vietą, todėl smagu, kai naudojamasi proga bei surengiama pramoga ir patiems sau, ir lankytojams“, – sako vienas iš „Muzikos salės“ rengėjų Justinas Prascevičius.

„Ši mugė žymi tam tikro laiko pabaigą, bet tuo pačiu ir pradžią, nes po pandemijos ir po praėjusių metų, kai pirmą mugės dieną prasidėjo karas, regis viską teko pradėti nuo pradžių:

iki renginio buvo daug jaudulio – ar žmonės norės grįžti, ar dalyvaus renginiuose, ar po pastarųjų neskaitymo ir nerimo metų vis dar bus gyvas jų noras skaityti?

Visi bičiuliški ketvirtadienio pasimatymai, vaikų lalėjimas, nesibaigiantis žmonių srautas šeštadienį parodė – literatūra žmonėms yra ir, tikiuosi, visada bus reikalinga“, – neabejoja R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Leidybos skyriaus vadovas Gytis Vaškelis įsitikinęs, kad Vilniaus knygų mugė pirmiausia yra skaitytojų mugė, jungianti pabirusius po visą pasaulį Lietuvos piliečius, o mugės kultūrinė programa, nors kasmet barama, vis randa kuo nustebinti.

„Mugė tolygiai augo kasmet, vis be jausmų užpildydama naujai pastatytas sales, ir kas šiandien patikės, kad pirmaisiais metais tilpome pirmuose rūmuose, kur dabar vos išsitenka ne taip seniai prisijungusi Muzikos salė?

Mugės nesugriovė ir du vienas paskui kitą sekę du šimtmečio kataklizmai – nei pandemija, nei jau metus vykstantis karas.

Ji atlaikė socialinių tinklų spaudimą, ir net priešingai – juos visapusiškai išnaudojo, feisbukas prieš mugę kaito ir kimšosi nuo mugės žinučių, o į pafrontės valstybę nevažiuojančios megažvaigždės prisikviečiamos bent jau per zoomą.

Mugės šeštadienis grįžo į savo maksimumus. Ir net ne skaičiai labiausiai džiugina. Džiugina skaitytojų teigiamas mugės pasiilgimas, sakyčiau sąmoningumas ir branda.

Renginių erdvės pilnos ir perpildytos, nebuvo laisvų laikų renginiams. Ypač šiemet, po tų kelių išbandymų metų pasimatė, kad ateina ir jau su muge užaugusi karta, atsivesdama ir savo augančius vaikus.

Mums dar visai pasisekė, kad praleidome tik vieną mugę. Buvome paskutinė tarptautinė mugė Europoje prieš pandemiją.

Štai didžiausia Vokietijos skaitytojų mugė Leipcige nevyko jau trejus metus, pernai ji „sugriuvo“ likus dviem savaitėms, nes keli didieji leidėjai paskutinę akimirką atsisakė dalyvauti, nusprendę, kad mugė gali būti nuostolinga, taip savo pragmatiškumu sugriaudami visą mugę.

Mūsų leidėjų, rašytojų ir skaitytojų ryšys pasirodė besąs stipresnis ir tvaresnis. Kokia mugė bus ateityje, didžiąja dalimi, kaip ir iki šiol, priklausys nuo jos lankytojų.

Na, gal dar netolimoje ateityje nuo dirbtinio intelekto išdaigų, kas žino? Bet mus jungianti knygos bendrystė, manau, išliks“, –  taip 23-iąją Vilniaus knygų mugę apibendrino G. Vaškelis.

Pasak LITEXPO l.e.p vadovo Justino Bortkevičiaus, svarbiausias mugės tikslas – suvienyti dalyvius ir lankytojus – buvo pasiektas.

„Sulaukėme padėkų ir daug gražių žodžių iš leidėjų ir autorių, prekyba knygomis vyko puikiai, renginių salės buvo pilnos, prie autorių dalijamų autografų ne vieną dieną driekėsi eilės.

O dideli mugės lankytojų srautai ne tik džiugina, bet ir verčia galvoti apie dar patogesnę logistiką, srautų valdymą ir lankytojų anšlago išskaidymą, nes mugė juk vyksta keturias dienas, o ne tik šeštadienį“, – teigė jis.

Sekmadienį jau antrąkart buvo sulaužytas Vilniaus knygų mugės paprotys – nepaskelbta kitais metais, vasario 22-25 dienomis vyksiančios mugės tema.

Ji dar svarstoma. „Didžiausia mūsų svajonė, kad temoje atsispindėtų tai, kas vyksta po karo“, – ateinančių metų planus jau pradeda dėlioti L. Varanavičienė.

23-ąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę „700 eilučių laisvei“ organizavo Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.