Jauni žmonės, dar nesusiduriantys su rimtais sveikatos sutrikimais, dažnai jai neskiria pakankamai dėmesio, o į gydytojus kreipiasi tik atsiradus negalavimams. Visgi, išsiugdyti įprotį tinkamai pasirūpinti savo kūnu reikėtų kuo anksčiau – ne paslaptis, kad laiku atpažinus ligas, jas išgydyti yra kur kas lengviau. Kokie sveikatos patikrinimai leidžia tai padaryti pacientams, sulaukusiems 30 metų? Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Živilė Bielskienė sako, kad nors trisdešimtmečiai dar yra jauni ir energingi žmonės, reikėtų nepamiršti atkreipti dėmesį į tam tikrus organizmo pokyčius, galinčius turėti įtakos ateityje.
„Moksliškai įrodyta, kad maždaug nuo trisdešimties metų žmogaus raumenų masė pradeda po truputį mažėti – per dešimtmetį jos netenkama apie 5 proc. Taip pat dėl įvairiausių priežasčių lėtėja medžiagų apykaita“, – pastebi Ž. Bielskienė.
Šiuos pokyčius paaiškinti galima tuo, kad moterų organizme pradeda mažėti estrogeno kiekis, prarandama kaulų ir raumenų masė, kuriai mažėjant, daugėja riebalinio audinio, todėl sulėtėja bazinis medžiagų apykaitos greitis. Tuo metu trisdešimtmečio sulaukusiems vyrams vyriško hormono testosterono kiekis kasmet sumažėja apie 1–2 proc.
Įdomu ir tai, jog atmintis savo maksimalų pajėgumą taip pat pasiekia sulaukus 30 metų.
Kokie sveikatos sutrikimai gali varginti sulaukus 30 metų?
Šeimos gydytoja pastebi, kad neretai šio amžiaus žmonės skundžiasi sveikatos sutrikimais ar simptomais, kuriuos provokuoja netinkamas gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, moterys dažnai kreipiasi dėl blogesnės fizinio krūvio tolerancijos, plaukų slinkimo ar dažno širdies plakimo. Atlikus paprasčiausius kraujo tyrimus dažniausiai diagnozuojama mažakraujystė ar geležies stoka, kurią koregavus simptomai praeina ir gyvenimo kokybė ženkliai pagerėja.
„Be to, trisdešimtmečiai dažnai susiduria su nuovargiu, miego sutrikimais ir nugaros skausmais, kuriuos dažnai lemia darbo ypatumai. Žmones, dirbančius sėdimą darbą, gali varginti kaklo, pečių juostos, juosmeninės dalies įtampa bei skausmas“, – pasakoja Ž. Bielskienė.
Norint išvengti šių negalavimų, darbo vieta turėtų būti kuo labiau ergonomiška. Žmogus turėtų sėdėti ištiesęs nugarą, stengtis nenaudoti kėdės atlošo, o darbo stalas turėtų būti maždaug alkūnių aukštyje. Taip pat dėl sėdimo darbo gali sutrikti kojų veninė kraujotaka, o to išvengti padeda kompresinės kojinės, kurias mūvint aktyvinamas kraujo cirkuliavimas ir taip mažėja kojų venų ligų rizika.
Dirbant reikėtų nepamiršti keisti kūno padėties, pasivaikščioti, taip pat galima daryti trumpas pertraukas mankštai. Visgi, jei skausmas ar įtampa išlieka, naudinga pasikonsultuoti su savo kineziterapeutu.
Tyrimai, padedantys palaikyti gerą savijautą
Deja, jau 30 metų amžiaus pacientai kartais kreipiasi pajutę tokius simptomus kaip gausus naktinis prakaitavimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas, o detaliau ištyrus jiems diagnozuojami onkologiniai susirgimai ar kitos sudėtingos ligos. Tam, kad pavyktų jas diagnozuoti laiku, kiekvienam trisdešimtmečiui svarbu reguliariai lankytis pas savo šeimos gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.
„Pagrindiniai kraujo tyrimai, padėsiantys palaikyti organizmo stabilumą, kuriuos galima atlikti bent kartą per 2 metus – bendras kraujo tyrimas, parodantis kraujo kūnelių ir hemoglobino kiekį, ir gliukozės bei cholesterolio koncentracijos nustatymas kraujyje“, – vardina Ž. Bielskienė, pridurdama, kad tam tikrais atvejais naudinga atlikti ir bendrą šlapimo tyrimą bei elektrokardiogramą.
Visgi, išklausę paciento nusiskundimų šeimos gydytojai dažnai gali skirti detalesnius kraujo tyrimus. Pavyzdžiui, svarbu nustatyti ne tik bendro cholesterolio kiekį, tačiau ir jo frakcijas – gerąjį ir blogąjį cholesterolius, nes tai padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, patikrinti skydliaukės funkciją, nustatyti geležies atsargas organizme – laiku pakoregavus jo trūkumą, galima išvengti mažakraujystės.
Verta nepamiršti, kad gyvenant geografinėje platumoje, kurioje per metus pasitaiko nedaug saulėtų dienų, dažnam lietuviui trūksta vitamino D. Pasak Ž. Bielskienės, geriausiai jo trūkumą įverti leis atliktas tyrimas, kurio dėka bus galima parinkti tinkamą vitamino dozę.
Pas kokius specialistus apsilankyti, kad išvengtumėte ligų ateityje?
Net neturint jokių nusiskundimų profilaktiškai apsilankyti pas savo šeimos gydytoją reikėtų bent kartą per metus. Tikėtina, kad jis geriausiai žino konkretaus žmogaus sveikatos istoriją, ankstesnes ligas, dažnai ir šeimos ligų istoriją, todėl gali parinkti jam reikalingus tyrimus ir tikslingai nukreipti kitų specialistų konsultacijoms.
„Be to, kiekviena moteris, sulaukusi 30 metų amžiaus, jei to dar nepadarė anksčiau, turėtų apsilankyti pas savo gydytoją akušerį-ginekologą bei atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą. Tiek vyrams, tiek moterims savo gydymo įstaigoje bent kas 2 metus rekomenduojama atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą, o rizikos grupių atstovams, kontaktuojantiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ar sergantiems ŽIV ar AIDS – kasmet“, – primena šeimos gydytoja.
Svarbu nepamiršti ir išsamaus akių ištyrimo, kadangi ne visos akių ligos turi aiškiai juntamus simptomus. Taip pat dėmesio skirti reikėtų ir didžiausiam žmogaus organui – odai. Turintiems apgamų, jų apžiūrai pas gydytoją dermatologą reikia apsilankyti kartą per metus.
„Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama burnos bei dantų sveikatai, norėčiau priminti, kad profesionalią burnos higieną pas specialistą reikėtų atlikti bent kartą per metus ar dažniau, remiantis jo pateiktomis rekomendacijomis“, – primena Ž. Bielskienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad šio amžiaus moterims yra aktuali gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kuri atliekama pacientėms nuo 25 iki 34 metų kas 3 metų, o nuo 35 iki 59 metų imtinai – kas 5 metus.
