Geopolitinė padėtis

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atvyko į Kijevą, iš anksto nepranešęs (žiniasklaidai ir Maskvai), į susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Buvo aptarta karinių operacijų Ukrainoje eiga bei karinė pagalba Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

V. Zelenskis padėkojo partneriams už pagalbą ir pabrėžė, kad bendradarbiavimo su NATO pasiekimai akivaizdūs. Visų pirma, buvo sukurtos ir sėkmingai veikia „tankų“, „aviacijos“ ir kitos Ukrainos gynybą stiprinančios koalicijos.

Prezidentas taip pat kalbėjo apie bendradarbiavimą įvairiose srityse – nuo žvalgybos iki kibernetinės gynybos. Ukraina sėkmingai naudoja ir tobulina Aljanso ginkluotės panaudojimo taktiką, institucijos efektyviai bendradarbiauja.

Na, dėl NATO taktikos pritaikymo kare mes šįkart nesiginčysime, tačiau kartu su jumis labai pasidžiaugsime pačiu vizito faktu, kuris įvyko iškart po kontroversiško Ukrainos prezidento vizito į JAV ir konflikto su Varšuva.

NATO galva susitikime pareiškė, kad Ukraina yra arčiau narystės Aljanse, nei bet kada anksčiau. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad parama Ukrainai tarptautinėje arenoje toliau auga, o parama Rusijos veiksmams mažėja.

Pasak jo, ukrainiečiai kovoja už savo šeimas ir ateitį, o Maskva – už imperines iliuzijas.

„Po Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo liepos mėnesį visi sutarėme, kad Ukraina įstos į NATO. Ir buvo priimti trys istoriniai sprendimai, kad tai taptų tikrove“, – sakė Aljanso generalinis sekretorius.

Pirmasis sprendimas – sutrumpinti Ukrainos kelią į NATO, panaikinant reikalavimą įvykdyti narystės veiksmų planą.

Antrasis – susitarti dėl programos, pagal kurią Ukrainos ginkluotosios pajėgos taptų visiškai suderinamos su NATO valstybių narių kariuomenėmis.

Trečiasis – beprecedenčio lygio NATO ir Ukrainos politinių ryšių stiprinimas, įsteigiant Ukrainos ir NATO komisiją.

„Šie trys sprendimai reiškia, kad Ukraina dabar yra arčiau NATO nei bet kada anksčiau. …Ukrainos ateitis yra NATO. Ir mes dirbame, kad tam pasiruoštume“, – sakė J. Stoltenbergas.

Tai nepaprastai svarbūs ir daug vilties suteikiantys žodžiai, kurie reiškia, jog Ukraina anksčiau ar vėliau taps NATO nare. Tai taip pat labai svarbus signalas ne tik Kijevui, bet ir Lietuvai, po tam tikro nusivylimo dėl miglotos Ukrainos ateities Aljanse ir aptakių narystės formuluočių (kada nors – kažkada), paskelbtų po Vilniaus susitikimo.

Galimas daiktas, jog Stoltenbergas taiso klaidas, glaisto atsiradusį nepasitikėjimą NATO viduje. Ir tai mus labai džiugina.

Tokio lygio ir turinio pareiškimai Vašingtone ir Briuselyje yra viena, o Kijeve – visai kas kita.

Be kita ko paskelbta, jog Aljanso narės ir toliau teiks pagalbą Ukrainai, ir jau tarpusavyje paskirstė beveik 100 mlrd. eurų paramos Ukrainai, iš kurių pusė atkeliauja iš Jungtinių Valstijų. Netolimoje ateityje Ukrainai bus išsiųstas kvietimas tapti NATO nare, o Ukraina turės įvykdyti jai iškeltas stojimo sąlygas.

Mes norėtume, kad ta ateitis būtų šiandien.

NATO pakomentavo Rusijos drono kritimą Rumunijoje. Pasak Aljanso generalinio sekretoriaus, kol kas nėra patvirtinimo, jog išpuoliai prieš NATO šalis yra tiksliniai.

„NATO griežtai smerkia brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą. …Jis kelia didžiulį pavojų visoms Aljanso narėms. Ir todėl nuo pat karo pradžios ir dar prieš jį NATO teikia rimtą paramą Ukrainai. Kalbant apie dronų nuolaužas Rumunijoje, neturime jokių įrodymų, kad tai yra tikslinės Rusijos atakos prieš Aljanso teritoriją rezultatas. Tačiau Rusijos karas ir neatsargūs smūgiai pasienyje su Rumunija, žinoma, destabilizuoja…“, – pažymėjo NATO galva.

O štai šis požiūris, mūsų giliu įsitikinimu, demonstruoja Aljanso silpnumą ir atriša ordos klastai rankas.

Provokacijos, teroro aktai, dezinformacija ir destabilizacija – tai pagrindiniai užsienio šalyse Rusijos naudojami ginklai, kurių aktyvavimui Kremlius tik ir laukia progos.

Koks skirtumas, kaip destabilizuoti padėtį. Tyčia ar netyčia. Galima, jei reikia – ir netyčia. Netyčia raketa atskries ir nukris kur nors… prie Vilniaus.

Apgailestaujame, tačiau tokia NATO retorika tik kursto Kremliaus netyčinės tyčios veiksmus, kurie gali įvykti bet kada, visiškai netikėtai.

Negali būti jokių netyčių ir netyčiukų. Jei puskvaišis išėjęs į gatvę šaudo į varnas ir netyčia nušauna žmogų – ar jam galioja netyčios prezumpcija?

NATO driskiams turėtų aiškiai pasakyti, kad patrauktų savo supuvusius gelžgalius kuo toliau nuo Aljanso sienų, nes jei dar sykį pasikartos „netyčinis“ SVR ar GRU drono nukritimas – bus smogta į jo paleidimo bazę Rusijoje.

Taip, būtent, Rusijoje. Tik tokia retorika gali sustabdyti Kremliaus ordas.

Reikšmingi postūmiai

Šiandien ryte Rusijos okupantai sudavė raketinį smūgį Nikolajevui. Pataikyta į infrastruktūros objektą, esantį miesto pakraštyje, pranešė šios srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerija pranešė, kad pagal programą „Dronų armija“ frontui perduodama daugiau kaip 1 700 dronų. Ministro pirmininko pavaduotojas Michailas Fiodorovas teigia, kad tarp jų yra ir Ukrainoje pagamintų, ir užsienio bepiločių orlaivių, kurie naudojami NATO šalyse.

„Taip pat perduodame slaptus paukščius, kurie jau parodė rezultatus mūšio lauke. Netrukus jų darbą pajus okupantai, o jūs apie tai sužinosite iš naujienų“, – sakė Fiodorovas.

Pasak jo, bepiločiai orlaiviai padės gynybos pajėgoms vykdyti žvalgybą, naikinti priešo techniką ir gelbėti Ukrainos karių gyvybes. Vien per praėjusį mėnesį operatoriai pataikė į 780 įrangos vienetų.

„Dronų armija“ – ateities kariuomenių sudėtinė dalis. Neabejojame, jog Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos strategai uoliai dirba šia kryptimi

Trumpai

Redžepas Tajipas Erdoganas tęsia geopolitinę naudos siurbimo politiką. Su velniu obuoliaujantis politikas teigia, jog Rusija ir Vakarai yra „vienodai“ patikimi ir verti pasitikėjimo.

„V. Putinas yra kuo greitesnio šio karo užbaigimo pusėje. Būtent tai jis ir pasakė. Ir aš tikiu jo pastabomis“, – neseniai kalbėjo Kremliaus advokatas Erdoganas. Ir tai yra niekas kitas, kaip Vakarus purtančios naudos filosofijos pasekmė – naujos rinkos, technologijos, ekonomikos modernizacija, ištekliai, investicijos ir pinigai, pinigai, pinigai.

Ispanijoje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo teksto projekte teigiama, kad ES plėtra taip pat laikoma „investicija į taiką“. Remiantis aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijos projektu, ES ketina didinti savo gynybos pajėgumus, kad galėtų pasipriešinti Rusijai grėsmingoje pasaulinėje aplinkoje.

Šiuos bloko ėjimus spartina ne tik Rusijos invazija į Ukrainą ir karo perspektyva, bet ir tai, kad kitais metais į JAV prezidento postą Vašingtone gali sugrįžti Donaldas Trampas, dėl ko gali sumažėti parama Kijevui.

Na ir kaip gi europiečiai ruošiasi pakilti nuo staliukų, nukrautų jūros gėrybėmis ir vyno grafinais, juos pakeitus į šaunamuosius ginklus?

Visgi tai, jog Europa Ukrainos gynybą laiko ilgalaikiu strateginiu prioritetu, yra geras ženklas. Taip pat laukiame, kad Ukraina gruodžio mėnesį gautų žalią šviesą stojimui į ES.

Džo Baidenas tapo pirmuoju JAV prezidentu, prisijungusiu prie streikuojančiųjų. Prezidentas apsirengė, kaip paprastas amerikietis, užsimaukšlino ant galvos „čeburėką“ ir iššuoliavo piketuoti prieš valdžią.

Rusija paskelbė draudimą eksportuoti benziną ir dyzeliną, nes Kremlius bando spręsti didėjančių degalų kainų problemą šalyje ir užtikrinti pakankamą jų pasiūlą vidaus rinkoje. Pastaraisiais mėnesiais šalyje trūko benzino ir dyzelino.

Teigiama, kad draudimas paskatins dyzelino kainų augimą pasaulio rinkose šią žiemą. Rusija yra viena didžiausių dyzelino tiekėjų pasaulyje ir didelė žalios naftos eksportuotoja. Praėjusiais metais Rusija eksportavo 4,8 mln. tonų benzino ir beveik 35 mln. tonų dyzelino.

Ir tai nėra natūralus procesas. Tai – ginklas, naudojamas siekiant destabilizuoti Vakarų ekonomikas, kylant kuro kainoms, didinti infliaciją ir skatinti masių nepasitenkinimą.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti