Sostinėje daugėja vietų, kuriose gyventojai gali mėgautis gamtos teikiamais malonumais ir poilsiu. Tyrimai rodo, kad arti namų esantys parkai ir žaliosios erdvės teigiamai veikia gyventojų sveikatą – mažina stresą, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda išvengti medžiagų apykaitos sutrikimų. Ne veltui mieste tvarkomi seni, jau egzistavę parkai, bei kuriamos naujos rekreacinės zonos iki šiol apleistose teritorijose.
Barselonos Pasaulinės sveikatos instituto, Kolorado valstijos universiteto ir Pasaulio sveikatos organizacijos atlikta tyrimų apžvalga rodo, kad miestiečiams, kurie gyvena prie žaliųjų erdvių, rizika mirti anksčiau laiko yra mažesnė. Tai – didžiausias tokio pobūdžio tyrimas, kurio metu visuose pasaulio žemynuose vertinta per 8 mln. žmonių.
Olandijos Vagingeno universiteto mokslininkų studijos rodo, kad natūralios gamtos apsuptis urbanizuotoje teritorijoje, miestuose gerina gyventojų emocinę būseną, sumažina stresą, taip pat skatina žmones daugiau laiko praleisti lauke, judėti, susitikti bei bendrauti. Visa tai teigiamai veikia sveikatą.
Pasak VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ direktoriaus padėjėjos Kristinos Kalantaitės, žaliosios erdvės ypač svarbios gyvenamuosiuose rajonuose, nes taip prisideda ne tik prie gyventojų poilsio skatinimo, bet ir prie taršos mažinimo, valo orą, karštomis dienomis teikia pavėsį ir suteikia estetinį pasitenkinimą.
Vilniečių mėgstamiausi parkai
„Sutvarkius žaliąsias teritorijas atsiranda patrauklios erdvės, kuriose miestiečiai leidžia laisvalaikį, susitinka, eina pasivaikščioti. Šios vietos tampa naujais traukos centrais. Labai ryškus pavyzdys – Japoniškas sodas. Vos atidarius šią vietą, ji sulaukė lankytojų antplūdžio“, – teigia K. Kalantaitė.
Naujai atvertos erdvės pirmiausia pritraukia smalsuolius, bet tvariais sėkmės pavyzdžiais laikomi tie parkai, kurie tampa nuolatine traukos vieta ir metai iš metų suburia miestiečius.
Viena išskirtinai sėkmingų rekreacinių erdvių – beveik 9 ha ploto Ozo parkas, atvertas prieš dvylika metų šiaurinėje miesto dalyje, Baltupių mikrorajone. Parke, pasitelkus augaliją ir natūralius nedidelius ežerus, suformuotos patrauklios erdvės, kurios kuria saugumo, privatumo jausmą. Ozo parkas tankiai apgyvendintoje teritorijoje daugybei žmonių suteikia gamtos prieglobstį mieste.
Kitas panašus pavyzdys – Neries senvagės parkas, įkurtas šalia sparčiai tankėjančio gyvenamojo kvartalo Linkmenų gatvėje. Ankščiau dalį šios teritorijos užėmė sunkiojo transporto saugojimo aikštelė ir nepraeinami krūmynai, o šiandien tai jauki vieta laisvalaikiui vos išėjus iš namų.
Išlaisvina betoną ir sutvarko apleistas vietas
Kaip pažymi K. Kalantaitė, miesto planuose yra sumanymai ir kitas panašias teritorijas pritaikyti gyventojų poreikiams. Šiuo metu sprendžiami dviejų parkų – Jomanto ir Žirmūnų – likimai, bet ateities planuose yra ir daugiau teritorijų. Persitvarkymą skatina jau įgyvendintos ir populiarumo sulaukusios vietos, kurios iš karto tapo dideliais traukos centrais.
Prie naujų rekreacinių zonų atsiradimo sostinės gyvenamuosiuose rajonuose prisideda ir vystytojai. Pasak pašnekovės, savivaldybė yra pasirašiusi virš 40 sutarčių su verslu, kuris įsipareigojęs vienaip ar kitaip prisidėti prie žaliųjų erdvių sutvarkymo ar įkūrimo mieste. Viena tokių erdvių – „Omberg group“ projekto Pilaitėje „Vyšnios“ rekreacinė zona – 3 ha dydžio vyšnių parkas. Iki tol ten buvo tik apleistas beržynėlis, pelkės.
