Tęsiame pokalbį apie Lietuvos valstybės ištakas. Praėjusį kartą kalbėjome apie 1183 metus ir kas į juos atvedė. Tai buvo lūžis Lietuvos reiškimesi išorėje ir lūžis viduje, kurį ir galima tapatinti su Lietuvos valstybės susidarymu.
Tačiau Lietuvos istoriografijoje dažniausiai Lietuvos valstybės ištakos siejamos su Mindaugu.
O iki Mindaugo dar yra nemažas laiko tarpas, ir kyla toks klausimas: o kas buvo iki Mindaugo – kas valdė Lietuvą? Į tą klausimą šaltiniuose nedaug atsakymų. Pabandysime juos panagrinėti su istorike Inga Baranauskiene.
Turinys idomus,….bet bet bet … Klibanti stala reiketu sutaisyti gerbiamieji… kas tuos baisius valdovu portretus nutape ? megejiska beskonybe …Primena parodija ar Dviračio šou ….
Baranauskų kalbėta dėl Lietuvos valdovų iki Mindaugo. To laikotarpio valdovo vardas šaltiniuose kaip ir nepaminėtas. Betgi tas asmuo, kuris 1207 metais surinko visos Lietuvos kariuomenę, kad atkeršytų kalavijuočiams už miegančių Žvelgaičio su kariuomene užpuolimą ir visų išžudymą, kalavijuočių lūpomis kronikoje vadinamas Lietuviu. Kaip moksle žinoma, vardai, pavardės gali būti radęsi ir iš vietų, jų nuosavomis esančių žemių vardų. Taigi kariuomenės iš visos Lietuvos surinkėjas kaip jos žemės valdovas galėjo būti vadinamas vardu Lietuvis. Iš ELK žinome, kad ten pasakyta, jog Mindaugo tėvui savo galingumu nebuvo lygių. Ukrainos vietovėje netoli Juodosios jūros, Krymo yra užrašyta sakmė, kaip negalint apsinginti nuo totorių ir atsisakant aplinkinėms šalims padėti buvo prisimintas galingas Lietuvis šiaurėje esąs ir paprašyta jo padėti apsiginti nuo totorių. Lietuvis sutiko pagelbėti ir totoriai buvo sumušti. Tą patį, t.y. Mindaugo tėvą, tik jau vadinant jį Ringoldo vardu, kovojusį nuo ryto iki vakaro mūšyje su totoriais prie Mogilnos, kur žuvo ir totorių vadai visi iki vieno (po golovu porazil), mini ir istorikai Strykovskis su Kojalavičiumi, taip pat jie mini Ringoldą kaip Mindaugo tėvą vadovavusį Saulės mūšiui. Beje, yra ir dar vienas sutapimas. Kryme yra tų laikų tvirtovė Kapa vardu, taigi Mogilna atitiktų pavadinimo Kapa (Kapinė) rusišką vertimą. Esant šiems istoriniams faktams, manytina, kad 1207 m. surinkęs visos Lietuvos kariuomenę, Lietuvio vardu pavadintas buvo Mindaugo tėvas.
Gudavičius laikė Rytų lietuvius 13 a. pradžioje veikusiais atskirai savo interesais, matyt, dėl įsigalėjimo regione kovojusias su žiemgaliais ir su atsiradusiu kalavijuočiu ordinu. Akivaizdu, kad Rytų lietuviams veikint vien savo jėgomis, jos seko. Matyt, su Stekšės žūtimi jėgos ir visiškai išseko , tad maždaug nuo 1219 metų Lietuva ėmėsi veikti nuolat jau kaip viena jėga, matyt, vadovaujama Mindaugo tėvo galėjusio būti vadinamo dviem – Lietuvio ir Ringaudo – vardais. Kalavijuočiai stiprėjo, taigi ir žiemgaliams teko pereiti į išvien veikiančios visos Lietuvos pusę.
Istorijos moksle esant pripažinimui, kad Ypatjevo metračio, kuriame viename yra pranešta apie 1219 m. Lietuvos taikos sutartį su Volyne. chronologija šlubuoja, be to, įvertinus tai, kad tuo metu jau visa Lietuva, ypač karinėje srityje veikė išvien – buvo stipri, – būtino reikalo skelbti taiką Volynei nebuvo, taip pat vertinant tai, kad taiką Volynei suteikia visi Lietuvos valdžios asmenys, o tai panašu į kažkokioje bėdoje esančių, kažkokiai grėsmei artėjant valdžios asmenų vieningą veiksmą. Taip žvelgiant į padėtį ir į sutarties formą bei turinį, panašu, kad ji buvo sumanyta Lietuvos valdovui Mindaugo tėvui mirus bei gresiant totorių antpuoliams, o tai panašu į situaciją galėjusią būti 1238-39 metais. Taigi 1219 m. sutartis su Volyne keltina į laikotarpį po Saulės mūšio ir kai totoriams jau bandant raginti Volynę dėtis su jais žygiams į Lietuvą.
Man tikresnis regis toks buvęs Lietuvos valdovų vaizdas iki Mindaugo.