Seimas po svarstymo pritarė Rinkimų kodekso pataisoms, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį skaidrumą prieš rinkimus, pateikiant daugiau duomenų apie kandidatus.
Siūloma, kad anketoje kandidatas privalėtų nurodyti ne tik esamas, bet ir buvusias narystes politinėse organizacijose, pažymint priklausymo laikotarpius; ar yra buvęs Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP), Lietuvos komunistų partijos (Sovietų Sąjungos komunistų partijoje) (LKP (SSKP)) ar Lietuvos komunistų partijos (LKP) (toliau kartu – komunistų partija) nariu ir (ar) yra ėjęs pareigas joje. Jeigu kandidatas yra ėjęs pareigas kurioje nors iš šių partijų, turėtų nurodyti tų pareigų pavadinimas.
Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad yra buvęs komunistų partijos nariu ir (ar) ėjęs pareigas joje, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu turėtų būti pažymėta, kurioje partijoje kokias pareigas kandidatas yra ėjęs.
Sklandesnis organizavimas
Pritarta ir Rinkimų kodekso pataisoms, kuriomis siekiama užtikrinti sklandesnį rinkimų organizavimą.
Svarstomais pakeitimais numatoma patikslinti pasyviosios rinkimų teisės apribojimus. Pagal projektą, asmuo negalėtų būti renkamas, jei iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės.
„Asmuo, dalyvaujantis rinkimuose, neturi turėti baudžiamojo poveikio priemonės, nes baudžiamojo poveikio priemonė yra tiesiogiai susijusi su bausme ir reiškia, kad asmeniui vis dar yra taikoma bausmė“, − anksčiau yra pažymėjęs projekto rengėjas, Seimo narys Andrius Vyšniauskas. Pasak jo, tai leistų išspręsti ir tas problemas, kurios susidarė per savivaldos rinkimus.
Rinkimų kodekso pataisomis numatoma, kad pareiškiniai dokumentai Vyriausiajai rinkimų komisijai galėtų būti teikiami anksčiau nei dabar (šiuo metu tam yra skirtas tik beveik trijų savaičių laikotarpis). Svarstoma, kad pareiškinius dokumentus kandidatai galėtų pradėti teikti likus 130 dienų, o dokumentų teikimas pasibaigtų likus 80 dienų (savivaldybių tarybų ir merų rinkimų atveju – 90 dienų) iki rinkimų dienos. Šie pakeitimai užtikrintų, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėtų daugiau laiko peržiūrėti dokumentus.
Naujomis nuostatomis siekiama numatyti mažesnį debatuose dalyvaujančių kandidatų skaičių. Siekiant debatų kokybės vienos laidos dalyvių skaičius negalėtų būti didesnis nei 7 dalyviai. Konkretų dalyvių skaičių ir grupių dydį kiekvienoje debatų laidoje nustatytų Vyriausioji rinkimų komisija.
Rinkimų kodekse ketinama numatyti draudimą rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu skelbti savivaldybių, Seimo narių ir Europos Parlamento narių veiklos ataskaitas, jei jos apmokamos institucijų lėšomis.
Be to, vienmandatėje apygardoje pakartotiniame balsavime kandidatui mirus ar netekus pasyviosios rinkimų teisės, rinkimai toje vienmandatėje apygardoje būtų organizuojami iš naujo.
Svarbiausi dalykai rinkimams yra, kad juos organizuojant nebūtų įstatyme esančių rezultatų klastojimo galimybių, o tai pagal dabartinį įstatymą nėra užtikrinta. Antai, dabar asmenis į komisijų pirmininkus deleguoja valstybės ir savivaldybių valdžioje esančios partijos ar pačios valdžios institucijos, kas yra visiškas komunistų partijos valdymo laikų balsavimų organizavimo palikimas. Tokiu atveju yra galimybė valdžios partijoms per šiuos patikimus – savus apylinkių komisijų pirmininkų pareigų vykdytojus organizuoti, naudojantis paslaugas teikiančių įmonių atlikti iki 15 % ar net daugiau procentų dydžio atitinkamus pabalsavimus už, regis, apie 300 tūkst. išvykusiųjų, bet pagal dokumentus gyvenančių Lietuvoj, ir maždaug už tokį patį skaičių rinkėjų ilgą laiką dažniausiai nedalyvaujančių rinkimuose asmenų. Toks asmenų į komisijų pirmininkus delagavimas iš esmės jau nėra keičiamas 30 metų, manytina, jog būtent tai užtikrina tų pačių politikų buvimą valdžioje, keičiantis tik tam, kad vieni būna dauguma, kiti – opozicija. Valdžios partijas tai tenkina ir jos rinkimų įstatymo šioje vietoje nekeitė ir nekeis. Todėl rinkėjams, ypač tai daliai, kuri neturi už ką balsuoti ir jau seniai rinkimuose nedalyvauja, ateiti į rinkimus ir išbraukti visus kandidatus. Taip balsavusių biuleteniai būtų rinkimų rezultatuose apskaityti, kaip sugadinti. Jei taip pasielgusių (balsavusių) būtų nors apie trečdalis, ateinant balsuoti 70-80 % rinkėjų, tokiu atveju kiltų viešas klausimas rinkimus pripažinti, kaip esančius neteisingai organizuotus ir pripažintinus neįvykusiais. Taigi tektų keisti Rinkimų įstatyme būtent apylinkių komisijų pirmininkų skyrimo tvarką kaip nedemokratinę – išlikusią iš sovietinių laikų. Toks yra esmiis pilietinis, demokratinis rūpestis dėl rinkimų organizavimo artėjant rinkimams.
Labai AČIŪ – būtent!
Kuo labiau neturi už ką balsuoti, tuo labiau PRIVALAI ateiti ir tai PARODYTI BALSALAPYJE, o ne savo draugei (sofai) apie tai piktai burbėti!
Gaila – nerandu. Kažkur turėjau trumpą pavyzdį su paskaičiavimu, kaip pučiasi nepageidaujamos partijos gautų balsų nuošimtis dėka to, kad mes ne visi ateiname balsuoti. T.y., atvejai, kai partija ne todėl patenka į Seimą, kad jos visi trokšta, o būtent todėl, kad balsavime dalyvavo MAŽUMA Rinkimų apylinkės rinkėjų, todėl nebuvo, kas jai riebiu brūkšniu balsalapyje užtveria kelią į Seimą.