Dar nebuvo pasaulyje atvejo, kad būtų atimta pilietybė, dėl to, kad čiuožei ne ant tos šalies ledo!!! Teisinės valstybės galutinis fiasko Lietuvoje – prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo atėmė Lietuvos Respublikos pilietybę iš geriausios mūsų istorijoje ledo čiuožėjos Margaritos Drobiazko. Šis veiksmas paverčia mus šalimi, kurioje Lietuvos Respublikos Konstitucija bei joje įtvirtinti teisės principai yra nepaisomi.
Apgailėtina, kai klausimas remiantis diktatūrine klasika keliamas taip: patinka-nepatinka, priešiškas-draugiškas… Teisinės valstybės normos ir žmogaus teisės neturėtų leisti priimti emocinių-propagandinių linčo teismų sprendimų, nepagrįstų jokiais aiškiais teisiniais argumentais.
Keliu klausimą: kas bus sekantis? Ar dabar pilietybę reiks atimti Povilui Vanagui, kuris čiuožė ant to pačio ledo su M. Drobiazko!?
VSD grėsmių neįžvelgė, ir net D. Žalimas nemato teisinio pagrindo pilietybės atėmimui
Valstybės Saugumo Departamentas (VSD) yra aiškiai pareiškęs, kad nematė iki šiol jokių grėsmių dėl ledo šokėjos M. Drobiazko veiksmų. Net buvęs Lietuvos Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas kritikuoja tokią pilietybės atėmimo praktiką bei pabrėžia teisės viršenybės svarbą: ,,Pilietybė nėra toks dalykas, kuris atimamas šiaip sau už bet kokį nelojalų elgesį ar atrodantį nelojaliai. <…> Žinote, yra tarptautiniai, europiniai standartai ir pilietybės atėmimas iš ponios Drobiazko čia neatlaiko jokios teisinės kritikos <…>.”
Lietuvą tokie žingsniai veda link diktatūrinio valdymo ir susidorojimo su visais, kas mąsto ne taip. Klausimas kyla, kas bus sekantys žmonės iš kurių bus atimta Lietuvos pilietybė? Kaip nustatysime mąstysenos ir elgsenos ribas, už kurias visi bus imami persekioti ir bausti!?
Mano visa šeima ir aš pats stebėjau Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago pasirodymus Olimpinėse žaidynėse, Europos ir Pasaulio čempionatuose! Juos palaikiau ir žavėjausi kuriamu menu ant ledo. Dabartinis bukas M. Drobiazko asmenybės politizavimas verčia Lietuvą landsbergine diktatūra, kurios diktatui ir madoms galutinai pasidavė jau ir prezidentas.
Žiauriai liūdna dėl Lietuvos… Dugnas pasirodo labai gilus. Mus valdantis globalistų klanas ryžtingai siekia mus nužmoginti ir pasiekti žmogiškumo dugną, supriešinant visuomenę ir valdant bausmėmis, baime ir persekiojimu. Transhumanizmas ir sorošinių ,,idealų” diegimas yra dabartinio politinio elito siekiamybė.
Drobiazko viešas kreipimasis: argi visi Lietuvos piliečiai nėra lygūs prieš įstatymą?!
„Gerbiami Pilietybės komisijos nariai, aš, Margarita Drobiazko, kreipiuosi šiuo atviru pareiškimu į Jus, visus savo bendrapiliečius-lietuvius, kurie jau daugelį metų stebi mūsų su Povilu sportinį ir kūrybinį kelią. Kreipiuosi, nes tikiu, kad mūsų mintys ir viltys iš esmės sutampa – ir jos sutampa dėl noro matyti Lietuvą kaip visais atžvilgiais laisvą, apsišvietusią, išsivysčiusią šalį, kurioje laikomasi jstatymų ir kurios piliečiams užtikrinama laisvė turėti savo požiūrį ir elgtis pagal savo sąžinę, gerbiant visus, kurie laikosi kitokios pozicijos“, – rašė ji.
„Kaip ir visus šiuos 17 metų, taip ir šiandien, mūsų veikloje nebuvo ir nėra jokių politinių manifestų. Ir nesuprantu, kodėl šiandien staiga dalyvavimas […] pasakoje „Šechrezada“ ar „Miegančioji gražuolė“ tapo grėsme Lietuvos Respublikos saugumui.
Lietuvos saugumo tarnybos specialistai pateikė išvadą – ši mano veikla nekenkia Lietuvai. Galbūt jie pritaria šiai veiklai, galbūt ne. Tačiau priimdami sprendimą jie vadovavosi faktais ir profesionalumu, o ne momentinėmis emocijomis“, – rašė M. Drobiazko.
Drobiazko turėjo esminių klausimų Pilietybės komisijai. „ …argi visi Lietuvos piliečiai nėra lygūs prieš įstatymą?! Jei jie lygūs, tai kaip gali būti baudžiamas vienas šokių poros partneris, o kitas – ne?
Ar galima atimti pilietybę iš manęs, neatėmus pilietybės iš Povilo, mano vyro ir nuolatinio partnerio visuose spektakliuose? Ar aš nesu pilnateisė Lietuvos pilietė? Ar aš turiu visą gyvenimą įrodinėti, kad esu sąžininga pilietė, o Povilas, Lietuvos pilietis, neprivalo to daryti?
Ar Lietuvos piliečiai skirstomi į kategorijas ir klases, turinčias skirtingas pareigas, susijusias su jų pagrindinėmis teisėmis? Ar tai nepažeidžia Lietuvos Konstitucijos? Tikiuosi, kad profesionalų ir nešališką atsakymą į tai pateiks Pilietybės komisija“, – teigiama M. Drobiazko įraše.
Ar pagal Lietuvos Konstituciją turime teisę išreikšti savo poziciją?
Mano asmeninė patirtis rodo, kad niekam nerūpi, ką tu realiai rašei, sakei. Atliekant linčo teismus politikams rūpi tik siekis pasmerkti ir sutrypti. Tuo siekiama įbauginti ir užtildyti, nes visi turi kalbėti ir mąstyti vienodai. Analizuoti griežtai draudžiama. Tik buka propaganda yra leistina. Keliauju Lietuvoje ir nuolat sutinku žmones, kurie yra įbauginti, kad nesakytų tiesos ir tikrosios savo nuomonės apie landsberginio klano politiką.
Noriu dar kartą pacituoti M. Drobiazko jautrų pasisakymą: „[…] Ar pagal Lietuvos Konstituciją neturiu teisės neišreikšti savo pozicijos, jei negaliu, nenoriu ar nesu tam pasirengusi? Ir emocinis komponentas – čia, žinoma, nuomonės ir vertinimai gali ir turi labai skirtis.
Tai, kas dabar vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos, yra labai skaudu. Tragedija milijonams žmonių ir šeimų. Rusija yra mano tėvo Tėvynė, Ukraina – mano motinos Tėvynė. Visur yra giminių ir artimų žmonių, kurie kenčia ir kurių kančia kasdien pripildo mano širdį. Nesuprantu ir jokiu būdu nepriimu kaip normos to, kad politikai iš mano vyro Tėvynės, kurią taip pat myliu ir kurioje taip pat turiu daug giminių ir draugų, nurodinės man, kaip, ką, kada, kur ir kiek turiu mylėti.
Nuoširdžiai tikiu, kad abiejose konflikto pusėse esantiems žmonėms reikia emocinės paramos, kad jie nenuslystų į gyvulišką neapykantą vienas kitam, nesvarbu, ar ji būtų pagrįsta, ar išprovokuota propagandos. Aš nedalyvauju „propagandiniame“ veiksme, kaip jį pavadino vienas asmuo“.
Akivaizdu, kad Lietuvoje Konstitucija nustojo galioti, politinė sistema veikia kaip propagandinės kovos su nepatogiais piliečiais įrankis, o teisinė sistema verčiama tarnauti politinės sistemos lyderiams bei priimti jiems reikalingus sprendimus politinėse bylose ar teisiniuose sprendimuose.
VSD ir kitų tarnybų profesionalus darbas, remiantis faktais bei nesiremiant emocijomis yra ignoruojamas. Visa tai yra tiesus kelias į diktatūrinį valdymą ir negirdėtas dalykas jokiose normaliose demokratinėse šalyse, kurios laikosi teisinės viršenybės principų.
Pabaigai – priminimas apie lengva ranka nubrauktą visą 1992-2006 metų atstovaujant Lietuvą sportinį M. Drobiazko kartu su P. Vanagu kelią:
- 1992 Europos čempionatas 15
- 1992 Pasaulio čempionatas 17
- 1993 Olimpinės žaidynės 16
- 1993 Europos čempionatas 11
- 1993 Pasaulio čempionatas 13
- 1993 Pasaulinė studentų žiemos universiada 2
- 1994 Europos čempionatas 11
- 1994 Pasaulio čempionatas 9
- 1994 Olimpinės žaidynės 12
- 1995 Europos čempionatas 11
- 1995 Pasaulio čempionatas 12
- 1996 Europos čempionatas 6
- 1996 Pasaulio čempionatas 8
- 1997 Europos čempionatas 8
- 1997 Pasaulio čempionatas 10
- 1998 Europos čempionatas 6
- 1998 Pasaulio čempionatas 8
- 1998 Olimpinės žaidynės 8
- 1999 Europos čempionatas 5
- 1999 Pasaulio čempionatas 6
- 2000 Grand Prix varžybų finalas 3
- 2000 Europos čempionatas 3
- 2000 Pasaulio čempionatas 3
- 2001 Grand Prix varžybų finalas 3
- 2001 Europos čempionatas 4
- 2001 Pasaulio čempionatas 5
- 2002 Grand Prix varžybų finalas 3
- 2002 Europos čempionatas 4
- 2002 Olimpinės žaidynės 5
- 2002 Pasaulio čempionatas 4
- 2006 Europos čempionatas 3
- 2006 Olimpinės žaidynės 5
- 2006 Pasaulio čempionatas 4
Manau, kad straipsnio autorius galėtų skirti savo dėmesį ir laiką uždarytoms lietuviškoms mokykloms dabartinėje Baltarusioje ( Rimdžiūnuose, Pelesoje ir kt.) ir klausti Vyriausybės, Seimo, Prezidento, kas daroma, kad šios mokyklos būtų vėl atidarytos ir autochtonų lietuvių vaikams būtų užtikrinta teisė mokytis gimtąja lietuvių kalba bei išsaugoti savo lietuvišką savastį .
?
Prie tokios mūsų valdžios diplomatijos, nemanau, kad galim tikėtis lietuviškų mokyklų atidarymo Baltarusijoje. Turim galvoti ką renkame, o ne vadovautis vien išvaizda ir emocingomis.
renkam, ką paduoda, renkam pagal sąrašus, tai kuo gi vadovautis, ką? Kuo tamsta vadovaujatės, gal atsinešate savo sąrašą, atsivedate savo kandidatą? 🙂
Perskaičiau. Susigraudinti nepavyko. Nei vienos ašaros, nei nosies šnypštimo, nei šimto gramų Hibiki Suntory įtampai nuimti.
Visų pirma neturi tapti valiuta sportinių rezultatų pirkimui. Kažkaip nepastebėjau, kad Drobiazko labai vertintų LR pilietybę, nemačiau jos bandančios kalbėti lietuviškai. O rusija be abejo nepraleis progos panaudoti savo propagandai tiek to, kai Lietuvos piliečiai dalyvauja jų renginiuose, tiek to, kaip Lietuva juos skriaudžia už dalyvavimą.
Kodėl alkas spauzdina prorusiškus straipnius.
Iš tikrųjų esu nemaloniai nustebęs kad šis portalas publikuoja tokius sakyčiau atvirai prorusiškus straipsnius…Ir čia sakyčiau nereikėtų painioti Dievo dovanos su kiaušiniene…Pilietybė suteikiama už tam tikrus nuopelnus pvz. kultūroje, mene, sporte, kai garsinama šalis kuri pilietybę suteikė…Kaip skelbia autorius pora garsino Lietuvą metus…kaip ir viskas gerai….Bet kas atsitiko toliau? Ir ypač paskutiniais metais? Šokam dainuojam linguojam , linksminam taip sakant ir ką rusus…..Aišku tai kas vyksta Ukrainoje nei Drobiazko nei Vanago neliečia…viskas labai paprasta, kadangi Drobiazko gavo Lietuvos pilietybę jai yra kur išvykti ir jaustis saugiai…bet žinote ji dar kažkaip neapsiprendė, ji negali…pasakyti ar tai kad jos gimtoji šalis vykdo kaimyninės šalies naikinimą yra blogai…ji tiesiog ne prie ko…Labai nesiplėsdadamas siūlyčiau paklausyti ką ta tema sako Andrejus Makarevičius Mashina vremeni vienas iš įkūrėjų…jis viską labai aiškiai ir paprastai dėsto…Man nei kiek negaila Drobiazko, bet tuo pačiu mane apima ispaniškos gėdos jausmas dėl Vanago…Jeigu kada nors atsitiktinai jį sutikčiau gatvėje būtinai paklausčiau Povilai, o už gerą honorarą tu surengtum pasirodymą Hitleriui, Osamai Ben Ladenui ar Basharui Asadui?