Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, kuriais sutarta vėl pradėti vertinti vieno ar bendrai gyvenančių asmenų nuosavybės teise turimą turtą skiriant piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas). Šis turtas laikinai, nuo 2020 m. birželio mėn., nebuvo vertinamas.
Sugrąžintas turto vertinimo reikalavimas bus taikomas prašymams-paraiškoms, pateiktiems nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.
Už šias pataisas balsavo 91 Seimo narys, prieš – 9, susilaikė – 20.
Kaip pažymi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškinamajame rašte, tokiu būdu piniginė socialinė parama bus teikiama taikliau, apsaugos pažeidžiamiausius namų ūkius, taip pat bus racionaliau naudojamos savivaldybių biudžetų lėšos šiai paramai teikti.
Pataisų rengėjai tvirtina, kad energijos išteklių kainos ir ekonominė padėtis šalyje stabilizuojasi – Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2023 m. infliacija sudarys 8,9 proc., o 2024 m. turėtų sumažėti iki 2,7 proc.
2023 m. I ketvirčio duomenimis, vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo apie 288 tūkst. asmenų, t. y. 10 proc. visų šalies gyventojų. Įvertinus bendrą gavėjų skaičių per šį laikotarpį (apie 406 tūkst. asmenų, t. y. 14,2 proc. visų šalies gyventojų), beveik kas penktas namų ūkis (apie 250 tūkst. šeimų, t. y. 17 proc. visų šalies namų ūkių) gavo šią paramą. Palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, kompensacijų gavėjų skaičius vidutiniškai per mėnesį išaugo 1,9 karto (nuo 152,9 iki 288 tūkst. asmenų, t. y. 135,1 tūkst. asmenų), iš kurių dėl turto nevertinimo teisę į kompensacijas papildomai įgijo apie 27 tūkst. asmenų.
Laikinu sprendimu nevertinti turimo turto, skiriant socialinę paramą, buvo siekiama apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo didėjančios infliacijos pasekmių bei energijos išteklių kainų staigaus augimo.
