Rugsėjo 6 d. 10 val. Gargždų krašto muziejuje atidaroma keliaujanti paroda „Lituanica: svajoti ir nugalėti“, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlanto vandenyną 90-mečiui.
Parodoje, panaudojus naujoviškas eksponavimo formas ir šiuolaikines interaktyvias priemones, pasakojama apie vieną svarbiausių XX a. lietuvių gyvenimo įvykių – lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį lėktuvu „Lituanica“ per Atlantą 1933 m. ir kino juostą „Skrydis per Atlantą“, 1983 m. sukurtą režisieriaus Raimondo Vabalo.
Tarp išskirtinių eksponatų – skrydžio rėmėjų knyga, atsišaukimai „Į lietuvių tautą“ su S. Dariaus ir S. Girėno parašais, archyviniai filmo „Skrydis per Atlantą“ kūrimo vaizdo įrašai ir dar niekur neeksponuoti dailininko Algimanto Švažo (1933–2003) neįgyvendinti paruošiamieji filmo eskizai.
Prieš 90 metų, 1933 m. liepos 15 d. 16 val. 24 min., nedideliu lėktuvu, pavadintu „Lituanica“, Steponas Darius ir Stasys Girėnas, pasiryžę įveikti Atlantą ir be nusileidimo atskristi iki Kauno, pakilo iš Niujorko Floydo Bennetto aerodromo.
Deja, 1933 m. liepos 17 d. 0 val. 36 min. dabartinės Lenkijos žemėje, Myslibužo (Myślibórz, buvęs Soldinas) apylinkėse, Pščelniko (Pszczelnik) kaimo miške, lėktuvas sudužo.
Iki skrydžio pabaigos – Kauno oro uosto – tebuvo likę apie 650 kilometrų, t. y. maždaug trys valandos kelio.
Garsieji „Lituanicos“ pilotai, niekur nenutūpę, tąsyk skrido 37 val. 11 minučių ir įveikė 6 411 kilometrų.
Tai buvo antras tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas aviacijos pasaulyje, įėjęs į transatlantinių skrydžių istoriją.
Toks pasiaukojimas dėl Tėvynės vardo išgarsinimo lėmė didžiulį ir neblėstantį dėmesį Lietuvoje šiam legendiniam skrydžiui bei lakūnams.
„Skrydis per Atlantą“ – didžiausio žinomumo sulaukęs lietuviškas vaidybinis filmas Lietuvos kino istorijoje: 9-ame dešimtmetyje jį pamatė daugiau nei 647 000 žiūrovų, t. y. maždaug kas penktas to meto Lietuvos gyventojas.
Filmas ne tik atkuria Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbį, ilgą pasirengimą skrydžiui per vandenyną, bet, kaip rašė kinotyrininkas Saulius Macaitis, atskleidžia „dviejų legendinių Lietuvos žmonių siekį ir nelengvus jo realizavimo kelius“.
Filme puikiai perteiktos XX a. 4 deš. nuotaikos, atmosfera, skrupulingai atkurti drabužiai ir pagrindinių veikėjų gyvenimo akimirkos.
1982 m. specialiai šiam filmui aviakonstruktorius Vladas Kensgaila per devynis mėnesius sukūrė skraidančią legendinio lėktuvo kopiją.
„Filmo ‚Skrydis per Atlantą“ kūrimo procese dalyvavau su dideliu noru.
Neskaičiavau nei darbo valandų, nei jėgų, nelaukiau atlyginimo – svarbu buvo kuo nors prisidėti prie šio kilnaus darbo“, – pasakojo Vytautas Kensgaila.
Parodoje rodomos archyvinės nuotraukos ir vaizdo įrašai, išskirtiniai dokumentai ir eksponatai iš Lietuvos atminties institucijų, Lietuvos kino centro.
Skambės Dariaus ir Girėno skrydžiui skirtos, skirtingais laikotarpiais sukurtos dainos, bus rodomi dokumentiniai filmai „,Lituanicos‘ sparnai“ (režisierius Robertas Verba, 1983 m.), „Berlincheno trikampis“ (režisieriai Vitolis Laumakys, Algirdas Raila, 1983 m.), „,Lituanica‘. Paslaptis“ (scenarijaus autoriai Remigijus Sabulis ir Sigitas Siudika, režisierius Remigijus Sabulis, 2014 m.).
Vyks ekskursijos, bus parengtos specialios pamokų ir renginių dienotvarkės – susitikimai su istorikais, kinotyrininkais ir kt., taip pat planuojami muzikiniai koncertai, filmų peržiūros.
„,Lituanica‘: svajoti ir nugalėti“ – tai Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus keliaujančių parodų programos dalis.
Šiais metais muziejus kviečia susitikti ir aplankyti parodas net 18-oje Lietuvos miestų ir miestelių.
Į Gargždus paroda atkeliauja iš Stasio Girėno gimtinės – muziejaus Vytogaloje (Upynos sen., Šilalės raj.), vėliau keliaus Punsko (Lenkija) lietuvių kultūros namus.
