Technologijos švietime. Kas diktuoja sąlygas?

Skaitmeniniai technologijų įrankiai, pastaruosius 20 metų plačiai diegiami švietimo sektoriuje, lėmė įvairius pakeitimus mokymosi aplinkose ir programose.

Visgi palyginti mažai dėmesio skirta suprasti, kokį poveikį technologijos turi švietimui kokybiniu požiūriu, o net ir turimi duomenys rodo prieštaringus rezultatus.

Šiemet išleista UNESCO Pasaulinė švietimo stebėsenos ataskaita „Technologijos švietime. Kas diktuoja sąlygas?“ (Global Education Monitoring Report: Technology in education. A tool on whose terms? UNESCO, 2023) kviečia kritiškai įvertinti technologijų naudą ir atsakingai priimti sprendimus dėl jų įtraukimo į mokymo procesus.

Toliau pateikiame pagrindines šios ataskaitos įžvalgas ir rekomendacijas.

1.  Patikimų duomenų trūkumas

Technologijos gali būti naudingos mokymui(si), tačiau sudėtinga nustatyti, kurios technologijos ir kokiame kontekste geriausiai veikia.

Trūksta nepriklausomų, ilgalaikių tyrimų, o technologijos labai sparčiai keičiasi.

Be to, mokymosi rezultatams įtaką daro įvairūs veiksniai, tačiau jų poveikį sudėtinga išmatuoti.

Visos šios priežastys kelia iššūkius savalaikiam pavojų įvertinimui, tinkamam gaminių parinkimui ir teisiniam reguliavimui.

Ypatingą nerimą kelia didėjanti švietimo technologijų pramonės įtaka švietimo politikai nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, visuomenės nuomonės formavimui ir tyrimams.

Technologijų įmonės turi neproporcingą prieigą ir įtaką įrodymų rinkimui.

Tik nedidelė dalis įmonių savo gaminiams užsako nepriklausomus vertinimus prieš paleisdamos juos į rinką.

Jungtinėje Karalystėje atlikta apžvalga parodė, kad tik 7% švietimo technologijų srityje dirbančių įmonių atliko atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus, 12% naudojosi trečiosios šalies sertifikavimu ir 18% dalyvavo akademinėse studijose.

Įmonė „Pearson“ netgi finansavo tyrimus, pristatančius, kad jos sukurtas švietimo įrankis turi reikšmingą teigiamą poveikį, kai nepriklausomas vertinimas parodė jį neturint jokio poveikio.

Patikimais įrodymais apie gaminių veiksmingumą nepakankamai domisi pačios švietimo įstaigos ir už švietimą atsakingos institucijos.

Internetinė 17-os JAV valstijų mokytojų ir administratorių apklausa parodė, kad tik 11 % paprašė recenzuotų įrodymų, prieš pradėdami taikyti naujas švietimo technologijas.

Siekiant atliepti nepriklausomų tyrimų stygių, vis dažniau sumanymų imasi universitetai.

Pavyzdžiui, Indijos technologijų institutas (IIT Bombay) ir nepriklausomi žinovai susitelkė bendram sumanymui „Edtech Tulna“, kad pasiūlytų kokybės standartus, vertinimo priemonių rinkinį ir viešai prieinamas žinovų apžvalgas.

2. Didina tiek įtrauktį, tiek diskriminaciją

Viena pagrindinių technologijų kuriamų naudų – bent minimalios prieigos prie švietimo suteikimas socialiai pažeidžiamiausiems.

Pavyzdžiui, Nigerijoje, kur milijonai vaikų dėl šeimų klajokliško gyvenimo neturi pastovios prieigos prie švietimo, nuo 1996 metų taikoma nuotolinio mokymosi radijo ryšiu strategija.

Jos dėka veiksmingai pasiekiama didelė šios visuomenės grupės dalis ir gerinami jos raštingumo, skaičiavimo ir kiti įgūdžiai.

Skaitmeninė mokymo platforma, įdiegta Ukrainoje per pandemiją, buvo reikšmingai išplėsta 2022 metais prasidėjus karui ir sudarė sąlygas 85% mokyklų užbaigti mokslo metus.

Taip pat jau daug tyrimų rodo, kad tam tikros pagalbinės technologijos turi reikšmingą teigiamą poveikį asmenų su negalia mokymosi rezultatams, pašalindamos barjerus, didindamos jų socialinį dalyvavimą ir gerovę.

Visgi tokie įrenginiai daugelyje šalių yra neprieinami ir neįperkami.

Kaip jau išryškėjo per pandemiją, nevienoda prieiga prie technologijų didina egzistuojančią nelygybę prieigoje prie švietimo.

PISA 2018 metų tyrimo duomenimis, Brazilijoje ir Maroke 100-ui moksleivių vidutiniškai tenka tik 10 kompiuterių, kai Liuksemburge tam pačiam moksleivių skaičiui – net 160.

Pasauliniu mastu, 1 iš 4 pradinių mokyklų net neturi elektros.

Be to, pastebimas atvirųjų švietimo išteklių trūkumas (AŠI) turinio ir kalbos įvairovės atžvilgiu.

Tyrimas, analizavęs aukštųjų mokyklų duomenų bazes, turinčias AŠI, atskleidė, kad 90% jų sukurta Europoje ir Šiaurės Amerikoje; o 92% turinio AŠI pasaulinėje bibliotekoje (OER Commons global Library) yra anglų kalba.

Atviraisiais internetiniais kursais (angl. MOOC) daugiausia naudojasi išsilavinę asmenys – 80 proc. pagrindinių platformų naudotųjų yra įgiję aukštąją išsilavinimą ir gyvena labiau pasiturinčiose šalyse.

Šią padėtį lemia turimų skaitmeninių įgūdžių ir interneto prieigos netolygumai, mokymo kalba, kursų dizainas.

3. Veiksminga tik tam tikromis aplinkybėmis

Technologijos turi būti atidžiai parenkamos ir apgalvotai integruojamos pagal konkrečią padėtį, tikslus ir kontekstą, kad būtų veiksmingos.

Viena iš būtinų sąlygų – tinkamas švietimo darbuotojų apmokymas.

Pavyzdžiui, interaktyvios lentos gali sustiprinti audiovizualines mokymosi patirtis, tačiau tik nuo mokytojų priklauso, ar jos bus naudojamos tik kaip žinių atvaizdavimo ar interaktyvesnes mokymosi patirtis suteikianti priemonė.

Pastebima, kad Jungtinėje Karalystėje (vienoje iš pirmųjų šalių, masiškai aprūpinusių mokyklas tokiomis lentomis) jos dažnai naudojomos kaip tradicinės lentos, neišnaudojant papildomų funkcijų.

Peru vykdytos programos „One Laptop Per Child“ metu moksleiviams iš pažeidžiamų grupių, gyvenantiems kaimo vietovėse, buvo išplatinta apie 1 milijonas nešiojamųjų kompiuterių su eletroninėmis knygomis juose.

Visgi po 15 mėnesių atliktas vertinimas parodė, kad programa neturėjo jokio teigiamo poveikio matematikos ir kalbų bandymų rezultatams – taip įvyko iš dalies dėl to, kad buvo telkiamasi į įrenginių suteikimą, o ne tai, kaip juos kokybiškai įtraukti į mokymo procesą.

Mokytojai buvo apmokyti kaip naudotis nešiojamaisiais kompiuteriais, tačiau nepakankamai apmokti, kaip juos naudoti ugdymo procese.

Egzistuojantys duomenys rodo, kad tik tam tikros technologijos yra veiksmingos gerinant tam tikrus mokymosi rezultatus.

Pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai gali būti veiksminga mokymo forma gamtos mokslų, matematikos ir užsienio kalbų srityse.

Sisteminė 43 skirtingų tyrimų (publikuotų tarp 2008 ir 2019 m) analizė parodė, kad skaitmeninių žaidimų naudojimas matematikoje turi teigiamą poveikį kognityviniams įgūžiams ir motyvacijai mokytis šios disciplinos.

Veiksmingą poveikį gali turėti ir palyginti paprasti technologiniai sprendimai, jei turinys yra aukštos kokybės, o formatas prieinamas tikslinei auditorijai.

Pavyzdžiui, Kinijoje vykdyta ilgalaikė programa, kurios metu mokytojų žinovų parengtos video pamokos buvo įtrauktos į mokymo procesą ir pasiekė 100 mln. moksleivių, gyvenančių kaimo vietovėse.

Taip buvo sprendžiamas aukštos kvalifikacijos mokytojų trūkumas ar mokytojų žinių tam tikrose srityse spragos.

Svarbu pabrėžti, kad video įrašai buvo naudojami ne kaip papildoma pagalbinė priemonė, bet visiškai įtraukiami į mokymo procesą: juos lydėjo papildoma medžiaga (parengti klausimai žinių patikrinimui), įrašai buvo reguliariai atnaujinami, atsižvelgiant į mokytojų ir moksleivių grįžtamąjį ryšį.

Poveikio tyrimas, atliktas tarp 7-ųjų ir 10-ųjų metų po programos pradžios, parodė 32 % pagerėjusius kinų kalbos ir matematikos įgūdžius žemesniųjų vidurinio ugdymo pakopos moksleivių tarpe.

Taip pat labai svarbu tinkamai įvertinti, ar konkrečių technologijų kuriama nauda atsveria jų trūkumus.

Mokytojų vertinimu, planšetės ir telefonai klasėje daro klasės valdymą sudėtingesnį.

Daugiau nei 1 iš 3 mokytojų, dalyvavusių 7 šalis apėmusiame IEA ICILS tyrime 2018 metais, nurodė manantys, kad žinių ir ryšio technologijos (IRT) klasėje moksleivius blaško.

Tyrimai atlikti Belgijoje (Baert et al., 2020), Ispanijoje (Beneito ir Vicente-Chirivella, 2020) ir Jungtinėje Karalystėje (Beland and Murphy, 2016) rodo, kad mobiliųjų telefonų naudojimo uždraudimas mokykloje lemia geresnius mokymosi rezultatus, ypatingai prastai besimokančiųjų tarpe.

Visgi mažiau nei viena iš keturių šalių yra įvedusi tokius draudimus savo teisės aktuose.

Kiti tyrimai atskleidžia neigiamą poveikį besimokančiojo rezultatams, kai IRT viršija vidutinį naudojimą.

Prailgintas laikas prie ekrano taip pat gali neigiamai paveikti emocinį stabilumą, didinti nerimą ir depresiją, tačiau nedaugelis šalių griežtai reguliuoja leistiną praleisti trukmę prie ekranų.

Kinijoje švietimo ministerija skaitmeninių prietaisų naudojimą apribojo iki 30 % viso mokymo laiko.

4. Švietimo sistemos nespėja prisitaikyti

Pabrėžiamas skaitmeninių įgūdžių poreikis, tačiau tik kiek daugiau nei pusė šalių yra pasitvirtinę atitinkamus standartus.

Europos komisija yra parengusi Skaitmeninių gebėjimų programą (angl. The Digital Competence Framework for Citizens, DigComp), kuria vadovaujasi ir Lietuva.

Be to, ES yra sukūrusi OpenupED kokybės ženklą, skirtą užtikrinti, kad tiek mokymo programą teikianti institucija, tiek programą baigusio asmens kompetencijos atitinka nustatytus standartus.

Visgi kai kurios šalys ir įstaigos vadovaujasi komercinių veikėjų parengtais modeliais.

Pavyzdžiui, Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas (angl. European Computer Driving Licence – ECDL) viešinamas kaip skaitmeninių įgūdžių standartas, tačiau daugiausiai yra susijęs su Microsoft programomis.

Taip pat dar daug reikia nuveikti geresnės duomenų apsaugos srityje.

Tik 16 % šalių duomenų apsaugą švietime užtikrina įstatymu.

Taisyklės dėl dalijimosi asmeniniais vaikų duomenimis dar tik pradedamos kurti pagal ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

Be to, švietime daugėja kibernetinių atakų, tapatybės ir kitų asmens duomenų vagysčių, o pajėgumų ir lėšų šioms problemoms išspręsti dažnai nepakanka.

Dėl nepakankamos duomenų apsaugos kai kurios valstybės pradėjo griežčiau kontroliuoti atitinkamų programų naudojimą.

Pavyzdžiui, Helsingør savivaldybėje (Danija), atlikus duomenų apsaugos poveikio vertinimą, mokyklose uždrausta naudoti Google programų rinkinį „Google Workspace for Education” ir „Chromebook“ įrenginius.

Prancūzijos švietimo ministerija taip pat uždraudė šalies mokyklose naudoti „Google Workspace” bei nemokamas Microsoft Office 365 versijas.

Nyderlanduose vyriausybės draudimas švietimo įstaigoms naudotis „Google Workspace” panaikintas tik šįmet, kai su įmone buvo pasiektas susitarimas dėl tenkinančių duomenų apsaugos sąlygų.

5. Ilgalaikio požiūrio trūkumas

Taip pat dažnai pamirštama įsivertinti numatomų įsigyti švietimo technologijų tvarumą.

Stipriai nuvertinamos trumpalaikės ir ilgalaikės technologijų naudojimo išlaidos.

Dažniausiai galvojama tik apie išlaidas, patiriamas įsigyjant gaminį, tačiau neįvertinamos išlaidos jam palaikyti ilguoju laikotarpiu, kaip pvz. elektros suvartojimas, interneto ryšys, įrenginių priežiūra, narystės įmokos, atnaujinimai ir pan.

UNESCO skaičiavimais, pradinės investicijos į švietimo technologiją sudaro tik 25% ar mažiau visų su juo susijusių išlaidų.

Iš aplinkosauginės pusės, didžiulį įrenginių poveikį aplinkai iliustruoja tai, jog pailginus visų nešiojamųjų kompiuterių eksploatavimo laiką Europos Sąjungoje vieneriais metais, CO2 emisijų sumažėjimas prilygtų poveikiui, kurį sukeltų, jei gatvėse neliktų 1 mln. automobilių.

Be to, įgytos švietimo technologijos nėra pakankamai išnaudojamos.

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai rodo, kad vidutiniškai 67% visos švietimo programinės įrangos licencijų nepanaudojama, o net 98% – naudojama neintensyviai.

Remiantis EdTech Genome projektu, 85 % iš maždaug 7000 pedagoginių priemonių, kurios kainavo 13 milijardų JAV dolerių, buvo arba netinkamai pasirinktos, arba netinkamai naudojamos.

Apibendrinimas ir patarimai

Ši UNESCO ataskaita neneigia technologijų kuriamos naudos, tačiau atkreipia dėmesį, kad jos turi tarnauti žmonėms, o tam būtini jų tinkamumo ir naudos įrodymai.

Ne visi pokyčiai yra pažanga – nereguliuojamos technologijos ir netinkamas jų naudojimas didina psichikos ir fizinės sveikatos problemas, sąlygoja būtino žmogiško kontakto trūkumą, kelia grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms.

Patariama

Telktis ne į technologijas, o į švietimą. Pirmas klausimas, kurį reikėtų sau užduoti – kokie yra svarbiausiai iššūkiai švietime? Kaip skaitmeninės technologijos geriausiai gali būti įtraukiamos į strategijas šiems iššūkiams įveikti ir kokiomis sąlygomis? Atpažinti, kas formuluoja problemas, kurias technologijos turi atliepti;

ieškoti patikimų duomenų apie žadamų naudoti technologijų naudingumą ir tinkamumą konkrečiose padėtyse. Bendradarbiauti su organizacijomis, galinčiomis atlikti nepriklausomus ir nešališkus tyrimus ir/ ar steigti atsakingas agentūras, kurios nustatytų švietimo technologijų vertinimo standartus bei bruožus;

užtikrinti, kad mokytojai būtų ne tik apmokyti dirbti su technologijomis, bet ir mokėtų jas prasmingai įtraukti į mokymo procesus;

į diskusijas apie skaitmeninių technologijų poveikį švietimui ir atitinkamų strategijų formavimą įtraukti visą švietimo bendruomenę – švietimo įstaigų administracijų darbuotojus, dėstytojus, mokytojus, besimokančiuosius, tėvus;

užtikrinti, kad skaitmeninės technologijos pasiektų labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, o ne tik tuos, kurie ir taip turi geriausią prieigą prie švietimo;

palaikyti atvirųjų švietimo išteklių, atvirų mokymosi platformų, mokytojams pagalbą teikiančių programų vystymą;

įgyvendinti pilotinius projektus, padedančius įsivertinti technologijoms naudoti reikalingus išteklius ilgajame laikotarpyje;

užtikrinti skaidrumą ir atskaitingumą, viešinant žinias apie tai, kokiomis sąlygomis sudaromos sutartys su privačiomis kampanijomis;

reguliariai įsivertinti ir su švietimo bendruomene aptarti įgytų paslaugų ir gaminių poveikį, priimti atitinkamus sprendimus dėl tolesnio jų naudojimo;

priimti teisės aktus, kurie užtikrintų besimokančiųjų ir mokytojų teises, gerovę ir saugumą. Tai apima ir prie ekranų bei internete praleidžiamo laiko kiekio reglamentavimą, duomenų apsaugos užtikrinimą, dirbtinio proto etikos nuostatų taikymą;

skatinti skirtingų gaminių sąveiką užtikrinančius standartus, siekiant jų veiksmingumo.

Apie UNESCO pasaulio švietimo stebėsenos ataskaitą

UNESCO pasaulio švietimo stebėsenos ataskaita (angl. The Global Education Monitoring Report; GEM Report) yra rengiama nepriklausomų žinovų, joje apžvelgiama pažanga Darnaus vystymosi tikslų atžvilgiu, ypatingai 4-ojo tikslo srityje.

Kasmetinėje ataskaitoje identifikuojamos veiksmingos švietimo strategijos bei analizuojama viena – svarbiausia pasirinkta – tema.

Šiemet tai – technologijos švietime.

Kartu su šių metų ataskaita buvo paskelbta 20 skirtingų žinovų parengtų teminių straipsnių susijusiomis temomis bei apžvalgos, aprašančios skirtingų pasaulio šalių (taip pat ir Lietuvos) teisinę bazę švietimo technologijų srityje.

Kartu su ataskaita paleista kampanija #TechOnOurTerms ragina prieš priimant sprendimus, susijusius su technologijų naudojimu švietime, atsakingai įvertinti, ar jos išties tinkamos, nediskriminuojančios, tvarios ilgalaikėje perspektyvoje, o jų naudingumas paremtas įrodymais.

–> VISĄ ATASKAITĄ ir susijusias žinias (anglų k.) rasite čia.

Straipsnį parengė Dalia Stabrauskaitė (Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Švietimo programų vadovė) pagal UNESCO ataskaitą.