Ketvirtadienis, 31 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Politika ir ekonomika

R. Garuolis. Sodra džiaugiasi. Ar yra kuo džiaugtis?

3 iš 10 Lietuvos darbuotojų algos per metus nesikeitė arba net sumažėjo, nors infliacija išaugo 9 proc.

Ričardas Garuolis, www.alkas.lt
2023-09-01 15:19:54
4
Ričardas Garuolis | asmeninė nuotr.

Ričardas Garuolis | asmeninė nuotr.

Sodros nuotr.
Sodros nuotr.

Rugpjūčio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra) paskelbė naujausius duomenis apie darbo rinkos padėtį Lietuvoje.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, Sodros duomenimis, per metus išaugo 12,3 proc. ir nepaisant „techninės recesijos” 2023 m. II ketvirtį pasiekė 1 980 eurų, o atskaičius mokesčius – 1230 eurų dydį „į rankas“.

Tačiau 3 iš 10 Lietuvos darbuotojų pajamos per metus nesikeitė arba net sumažėjo, nors infliacija t. y. kainų augimas ir toliau didėjo, o nuo pernai birželio išaugo dar 9 proc.

Nors 7  iš 10 darbuotojų algos padidėjo, tačiau, Lietuvos statistikos departamento duomenis, realusis darbo užmokestis dabar yra mažesnis nei buvo prieš dvejus metus dėl sparčiau už atlyginimus augusių kainų. Žiūrėti čia.

Iš viso antrąjį ketvirtį buvo 95 tūkstančiai žmonių, kurių pajamos nesiekė MMA . Tai sudarė 8,1 proc. visų darbuotojų. 

Nepaisant to, kad pajamų nelygybė Lietuvoje truputį sumažėjo, bet ji vis tiek išlieka viena didžiausių Europoje.

Šiemet birželį penktadalio daugiausiai uždirbančių darbuotojų pajamos (vidutiniškai 4 268 eurai prieš mokesčius) buvo šešiskart didesnės nei penktadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų pajamos (apie 711 eurų prieš mokesčius). Pernai šis skirtumas siekė 6,4 karto.

Sparčiausias pajamų augimas nustatytas labiausiai „šešėlio“ paveiktame statybos sektoriuje, kuriame oficialūs atlyginimai visada yra žemesni už šalies vidutinį darbo užmokestį dėl ten išplitusių „vokelių“ ir nelegalaus darbo.

Statybininkų atlyginimai padidėjo 22 proc., t. y. nuo 1042 eurų iki 1300 eurų prieš mokesčius (880 eurų „į rankas“).

Tokį augimą galėjo lemti ir tai, kad šiemet Mėnesinė minimali alga (MMA) padidėjo 15 proc., o daug Lietuvos statybininkų yra komandiruojami dirbti į užsienį, kur dalis jų uždarbio yra išmokama komandiruotpinigiais, kurie nėra apmokestinami, jei darbuotojų atlyginimai yra 65 proc. didesni už MMA. Todėl, jei išauga MMA, auga ir jų oficialus darbo užmokestis.

Panaši padėtis yra transporto sektoriuje, kuriame vilkikų vairuotojų atlyginimai išaugo 9 proc., bet vidutiniškai nesiekia 1000 eurų „į rankas“.

Didžiausias pajamas uždirbančių profesijų sąraše ir toliau pirmavo informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai. Jų vidutinis atlyginimas siekė 4 610 eurų prieš mokesčius.

Toliau rikiavosi programinės įrangos kūrėjai (4 288 eurai bruto), gydytojai specialistai (4 096 eurai prieš mokesčius), taikomųjų programų kūrėjai (3 831 euras neatskaičius mokesčių).

Tačiau per metus labiausiai Lietuvoje – net 20 proc. išaugo švietimo vadovų atlyginimai. Tai stebina, nes dėl nepakankamo darbo užmokesčio mokytojų visur trūksta, o švietimo darbuotojų profesinės sąjungos jau svarsto streiko galimybę!

Per metus atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos regionų nesumažėjo.

Vilniaus mieste 5 iš 10 darbuotojų darbo pajamos buvo didesnės nei 2 000 eurų prieš mokesčius, kai visoje šalyje tokias pajamas gauna 3 iš 10 apdraustųjų. 

Daugiausiai uždirbo Neringos gyventojai (2 755 eurai prieš mokesčius), o mažiausiai jurbarkiečiai (1 419 eurų prieš mokesčius).

Vilniuje vidutinis darbo užmokestis siekė 2 325 eurus prieš mokesčius arba 1426 eurai „į rankas“, o likusiose savivaldybėse – vidutiniškai 1 585 eurus arba 1021 eurų „į rankas“. Taigi, Vilniaus gyventojų atlyginimai yra beveik trečdaliu didesni nei likusių Lietuvos darbuotojų.

Sodros duomenys rodo, kad išskyrus prekybą ir apdirbamąją pramonę, darbuotojų užimtumas nesumažėjo, o krovininio autotransporto sektoriuje išaugo.

Bendras darbuotojų skaičius per metus padidėjo 11 tūkstančių.

Mažmeninėje prekyboje per metus darbuotojų sumažėjo 6,5 tūkstančio, didmeninėje prekyboje – 2,4 tūkstančio. Visgi nuo šių metų balandžio padėtis ėmė keistis – šiame sektoriuje vėl fiksuojamas darbuotojų skaičiaus augimas.

Apdirbamojoje gamyboje per metus apdraustųjų sumažėjo 9,4 tūkstančio. Iš jų daugiausia – 3,3 tūkstančio darbuotojų – neteko baldų gamybos sektorius, 2,8 tūkstančio žmonių – medienos gamybos sektorius. Šiame sektoriuje neigiama tendencija išlieka – ir toliau kiekvieną mėnesį nežymiai mažėja darbuotojų.  

Tuo metu kituose sektoriuose matomas augimas – pavyzdžiui, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų per metus padaugėjo 7,5 tūkstančio.

„Dėl padidėjusio nedarbo lygio, šiemet nedarbo išmokos gavėjų buvo daugiau nei pernai. Žmogus, antrąjį šių metų ketvirtį gavęs 500 eurų dydžio nedarbo išmoką, prieš metus vidutiniškai uždirbo 816 eurų „į rankas“. Taigi, nedarbo išmoka sudarė apie 61 proc. jo buvusio darbo užmokesčio“, – sako „Sodros“ analitikė Kristina Zitikytė. 

Tarp nedarbo išmokos gavėjų daugiausia buvo verslo ir administravimo specialistų, pardavėjų, nekvalifikuotų statybos darbininkų.

„Stebint bendras darbo rinkos tendencijas, aiškėja, kad šiemet sausio-liepos mėnesiais priėmimų į darbą skaičius sumažėjo 5 proc., o atleidimų skaičius – 2 proc.

Tai rodo, kad darbdaviai buvo linkę išlaikyti esamus darbuotojus, bet ir pristabdyti naujų darbuotojų įdarbinimą“, – pastebi Kristina Zitikytė.

Jau ne vienerius metus dėl milžiniškos emigracijos ir mažo gimstamumo į Lietuvos darbo rinką ateina mažiau naujų darbuotojų nei jų išeina į pensiją.

Todėl privataus sektoriaus darbdaviai turi didinti darbuotojų atlyginimus.

Daugiau skaityti čia ir čia.

Autorius yra ekonomistas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Garuolis. Darbdavių atstovai kompromituoja darbdavius
  2. R.Garuolis. Labiausiai rinkėjus klaidinantys teiginiai
  3. R. Garuolis. Atsakymas S. Skverneliui ir D. Arlauskui dėl atlyginimų
  4. „Sodra“: kokie pokyčiai laukia savarankiškai dirbančių?
  5. Gyventojų patogumui – Išmanioji „Sodra“ !
  6. Kokie pokyčiai laukia dirbančiųjų?
  7. J. Valatka. Laisvosios rinkos instituto šešėlis
  8. Lietuvos žmonių gerovei užtikrinti naujų mokesčių nereikės
  9. Keičiasi socialinio draudimo įmokų dydžiai
  10. Pasiūlymai: „Sodros“ įmokas privalėtų mokėti tik stambesnieji ūkininkai
  11. R. Baškienė. Nenorime emigracijos? Didinkime algas, mažinkime mokesčius
  12. Nutarta padidinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimus
  13. Tarp savivaldybių – didelis pajamų atotrūkis
  14. A. Guogis., A.V. Rakšnys. Apie viešojo sektoriaus ir gerovės valstybės reikšmę šiuolaikinėje epochoje
  15. Profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo indeksuoti atlyginimus ir socialines išmokas, o NPD susieti su MMA Gautieji

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    O kas sakė, kad kelias į Gerovės valstybę bus trumpas? Pasiekę Skandinavijos lygį, sutelkime gretas ir žygiuokime toliau į šviesų rytojų. Poryt kiekvienas galės gyventi Gulbinuose.

    Atsakyti
  2. vėl moderuoja, nors, says:
    2 metai ago

    mano nuomone, cenzūruoja. Tai būtent toks patriotizmas?

    Atsakyti
  3. P.Skutas says:
    2 metai ago

    Jeigu Vilniaus darbuotojų atlyginimai beveik trečdaliu didesni negu kitų Lietuvoje, tai tokiu atveju akivaizdu, kad lietuviams užuot vykus darbo ieškoti į užsienį, geriau būtų jo pasieškoti Vilniuje. Taip būtų išlaikytos ir net stiprinamos lietuvybės pozicijos sostinėje Vilniuje, kas valstybės saugumo prasme yra svarbu.

    Atsakyti
  4. Kita tema says:
    2 metai ago

    Priekaištaujama, kad važiuojama apsipirkti pas kaimynę, nes Lietuvoje uždirbti pinigai nuvežami kaimynei.
    Taip, tai tiesa – išvežami. Tik kas juos išvaro toli važiuoti – ar ne mūsų prekybos milžinų nustatytos prekių kainos?
    LRT aktualijų studija. Kodėl Lenkijoje maisto produktai pigesni nei Lietuvoje?
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000292308/lrt-aktualiju-studija-kodel-lenkijoje-maisto-produktai-pigesni-nei-lietuvoje
    Ko daugiau parduotuvių lentynose – svetimų, ar savų gamintojų prekių? Užsienio, ar čionykščių ūkininkų užauginto maisto? Ar, jei vilkikais iš svetur veži, kiek verslo rykliai atsiveža, tada tai jau nėra Lietuvos pinigų išvežimas? Tik prekybos centrus nervina ta konkuruojanti su jais smulkmė?
    Ir tai nėra Lietuvos žemdirbių ir gamintojų žlugdymas, vertimas palikti prasmę prarandantį savo triūsą, kai vis didesnę LT rinkos dalį užima svetimas verslas, kai vis labiau nuo jo priklausomi esame? O jei jie žlugdomi, ar tai nėra valstybės žlugdymas? Užsieniui atiduodam pirkėją, rinką, darbingus mūsų žmones, jam atiduodam sprendimus, kaip mums čia tvarkytis. Net ir kalbos vartojimo laukas lauk stumiamas. Ar visa tai nelaikytina valstybės išdavyste?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Greitoji pagalba
Lietuvoje

Auditas parodė, kur stringa GMP tarnybos veikla

2025 07 30
Nato naikintuvai
Lietuvoje

Oro policijos misiją perima Vengrija ir Ispanija

2025 07 30
Pinigai
Lietuvoje

Valstybė skolins ILTE 40 mln. daugiabučių atnaujinimui

2025 07 30
Vėliava
Lietuvoje

Vilniuje prasideda pilietinio pasipriešinimo instruktorių mokymai

2025 07 30
Apsemtas kelias
Gamta ir žmogus

Kelininkai pasiruošę reaguoti į liūčių padarinius

2025 07 30
Vairuotojo pažymėjimas
Lietuvoje

Nuo rugpjūčio 20 d. didės vairuotojo pažymėjimų kainos

2025 07 30
Seimas | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimo atnaujinimo darbai – ne kliūtis posėdžiams

2025 07 30
Miškas
Gamta ir ekologija

Kitiems metams patvirtinta mažesnė miškų kirtimų norma

2025 07 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dar apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • dar apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jur apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Marija apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Navys, M. Sėjūnas. ruzzija laimi
  • Ar vienas masažas per savaitę gali pagerinti savijautą?
  • 5 ženklai, kad laikas keisti stabdžių diskus – susirūpink, jei girdisi šis garsas
  • Plona ar stora antklodė – kas geriau darželinukui?

Kiti Straipsniai

skęstantis laivas, Putinas

A. Navys, M. Sėjūnas. ruzzija laimi

2025 07 30
Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. 1948 m.

R. Pauliukaitienė. Minint 100-ąsias Liongino Baliukevičiaus-Dzūko gimimo metines

2025 07 30
Krašto apsaugos ministerija

KAM pristatė planus dėl oro erdvės gynybos

2025 07 29
Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ragina ginti lietuvių kalbos statusą

2025 07 29
„Nemunaičiai“ vizualizacija

Pasaulinio lygio architektai tęs Kauno „Nemunaičių“ kvartalo plėtrą

2025 07 29
Trampas vs Putinas

J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?

2025 07 28
Generolai miega - dronai skrenda

R. Armaitis. Dar vienas dronas virš Vilniaus. Ir dar viena nieko nedarymo pergalė

2025 07 28
Į Lietuvą vėl įskriejo dronas

Šį rytą į Lietuvą vėl įskriejo dronas: Baltarusijos provokacija ar hibridinio karo taktika? PAPILDYTA

2025 07 28
Vytautas Sinica kalba pikete prie Vilniaus sporto rūmų

V. Sinica. Sporto rūmų žydams vis tik neatiduos

2025 07 27
putinas | Alkas.lt koliažas

Rusija skęsta savo pačios išsikastoje srutų duobėje

2025 07 27

Skaitytojų nuomonės:

  • dar apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • dar apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jur apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Marija apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Bondarenko, Šelestas apie KAM pristatė planus dėl oro erdvės gynybos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Bitkoinai | unsplash.com, D. Demidko nuotr.

Bitkoinas ir eteris

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai