R. Garuolis. Sodra džiaugiasi. Ar yra kuo džiaugtis?

Rugpjūčio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra) paskelbė naujausius duomenis apie darbo rinkos padėtį Lietuvoje.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, Sodros duomenimis, per metus išaugo 12,3 proc. ir nepaisant „techninės recesijos” 2023 m. II ketvirtį pasiekė 1 980 eurų, o atskaičius mokesčius – 1230 eurų dydį „į rankas“.

Tačiau 3 iš 10 Lietuvos darbuotojų pajamos per metus nesikeitė arba net sumažėjo, nors infliacija t. y. kainų augimas ir toliau didėjo, o nuo pernai birželio išaugo dar 9 proc.

Nors 7  iš 10 darbuotojų algos padidėjo, tačiau, Lietuvos statistikos departamento duomenis, realusis darbo užmokestis dabar yra mažesnis nei buvo prieš dvejus metus dėl sparčiau už atlyginimus augusių kainų. Žiūrėti čia.

Iš viso antrąjį ketvirtį buvo 95 tūkstančiai žmonių, kurių pajamos nesiekė MMA . Tai sudarė 8,1 proc. visų darbuotojų. 

Nepaisant to, kad pajamų nelygybė Lietuvoje truputį sumažėjo, bet ji vis tiek išlieka viena didžiausių Europoje.

Šiemet birželį penktadalio daugiausiai uždirbančių darbuotojų pajamos (vidutiniškai 4 268 eurai prieš mokesčius) buvo šešiskart didesnės nei penktadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų pajamos (apie 711 eurų prieš mokesčius). Pernai šis skirtumas siekė 6,4 karto.

Sparčiausias pajamų augimas nustatytas labiausiai „šešėlio“ paveiktame statybos sektoriuje, kuriame oficialūs atlyginimai visada yra žemesni už šalies vidutinį darbo užmokestį dėl ten išplitusių „vokelių“ ir nelegalaus darbo.

Statybininkų atlyginimai padidėjo 22 proc., t. y. nuo 1042 eurų iki 1300 eurų prieš mokesčius (880 eurų „į rankas“).

Tokį augimą galėjo lemti ir tai, kad šiemet Mėnesinė minimali alga (MMA) padidėjo 15 proc., o daug Lietuvos statybininkų yra komandiruojami dirbti į užsienį, kur dalis jų uždarbio yra išmokama komandiruotpinigiais, kurie nėra apmokestinami, jei darbuotojų atlyginimai yra 65 proc. didesni už MMA. Todėl, jei išauga MMA, auga ir jų oficialus darbo užmokestis.

Panaši padėtis yra transporto sektoriuje, kuriame vilkikų vairuotojų atlyginimai išaugo 9 proc., bet vidutiniškai nesiekia 1000 eurų „į rankas“.

Didžiausias pajamas uždirbančių profesijų sąraše ir toliau pirmavo informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai. Jų vidutinis atlyginimas siekė 4 610 eurų prieš mokesčius.

Toliau rikiavosi programinės įrangos kūrėjai (4 288 eurai bruto), gydytojai specialistai (4 096 eurai prieš mokesčius), taikomųjų programų kūrėjai (3 831 euras neatskaičius mokesčių).

Tačiau per metus labiausiai Lietuvoje – net 20 proc. išaugo švietimo vadovų atlyginimai. Tai stebina, nes dėl nepakankamo darbo užmokesčio mokytojų visur trūksta, o švietimo darbuotojų profesinės sąjungos jau svarsto streiko galimybę!

Per metus atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos regionų nesumažėjo.

Vilniaus mieste 5 iš 10 darbuotojų darbo pajamos buvo didesnės nei 2 000 eurų prieš mokesčius, kai visoje šalyje tokias pajamas gauna 3 iš 10 apdraustųjų. 

Daugiausiai uždirbo Neringos gyventojai (2 755 eurai prieš mokesčius), o mažiausiai jurbarkiečiai (1 419 eurų prieš mokesčius).

Vilniuje vidutinis darbo užmokestis siekė 2 325 eurus prieš mokesčius arba 1426 eurai „į rankas“, o likusiose savivaldybėse – vidutiniškai 1 585 eurus arba 1021 eurų „į rankas“. Taigi, Vilniaus gyventojų atlyginimai yra beveik trečdaliu didesni nei likusių Lietuvos darbuotojų.

Sodros duomenys rodo, kad išskyrus prekybą ir apdirbamąją pramonę, darbuotojų užimtumas nesumažėjo, o krovininio autotransporto sektoriuje išaugo.

Bendras darbuotojų skaičius per metus padidėjo 11 tūkstančių.

Mažmeninėje prekyboje per metus darbuotojų sumažėjo 6,5 tūkstančio, didmeninėje prekyboje – 2,4 tūkstančio. Visgi nuo šių metų balandžio padėtis ėmė keistis – šiame sektoriuje vėl fiksuojamas darbuotojų skaičiaus augimas.

Apdirbamojoje gamyboje per metus apdraustųjų sumažėjo 9,4 tūkstančio. Iš jų daugiausia – 3,3 tūkstančio darbuotojų – neteko baldų gamybos sektorius, 2,8 tūkstančio žmonių – medienos gamybos sektorius. Šiame sektoriuje neigiama tendencija išlieka – ir toliau kiekvieną mėnesį nežymiai mažėja darbuotojų.  

Tuo metu kituose sektoriuose matomas augimas – pavyzdžiui, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų per metus padaugėjo 7,5 tūkstančio.

„Dėl padidėjusio nedarbo lygio, šiemet nedarbo išmokos gavėjų buvo daugiau nei pernai. Žmogus, antrąjį šių metų ketvirtį gavęs 500 eurų dydžio nedarbo išmoką, prieš metus vidutiniškai uždirbo 816 eurų „į rankas“. Taigi, nedarbo išmoka sudarė apie 61 proc. jo buvusio darbo užmokesčio“, – sako „Sodros“ analitikė Kristina Zitikytė. 

Tarp nedarbo išmokos gavėjų daugiausia buvo verslo ir administravimo specialistų, pardavėjų, nekvalifikuotų statybos darbininkų.

„Stebint bendras darbo rinkos tendencijas, aiškėja, kad šiemet sausio-liepos mėnesiais priėmimų į darbą skaičius sumažėjo 5 proc., o atleidimų skaičius – 2 proc.

Tai rodo, kad darbdaviai buvo linkę išlaikyti esamus darbuotojus, bet ir pristabdyti naujų darbuotojų įdarbinimą“, – pastebi Kristina Zitikytė.

Jau ne vienerius metus dėl milžiniškos emigracijos ir mažo gimstamumo į Lietuvos darbo rinką ateina mažiau naujų darbuotojų nei jų išeina į pensiją.

Todėl privataus sektoriaus darbdaviai turi didinti darbuotojų atlyginimus.

Daugiau skaityti čia ir čia.

Autorius yra ekonomistas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas