Mažiau uždirbantys lietuviai dažnai galvoja, kad sukčių pavojus jiems negresia. Visgi, žinovai teigia, kad tai – pramanas.
Pasak „Vivus Finance“ IT rizikos vadovo Mato Sakalausko, naudodami daugybę įvairių schemų apgavikai siekia išvilioti net ir nedidelę pinigų sumą, todėl į jų pinkles patekti gali tiek pasiturintys, tiek vos kelis šimtus eurų banko sąskaitoje turintys asmenys.
„Pasitelkdami šiuolaikines technologijas sukčiai stengiasi apgauti bet kurį neatidų žmogų.
Baugindami ar žadėdami netikrus uždarbius jie prašo gyventojus atlikti tam tikrus veiksmus – atskleisti asmeninius duomenis, patvirtinti operacijas, pervesti lėšas ir panašiai.
Tačiau svarbu suprasti, jog į tamsųjį internetą (angl. „dark web“) nutekintų duomenų sukčiai neanalizuoja, jiems nerūpi, kas ir kiek uždirba.
Apgavikai tikrina gautus prisijungimo duomenis, o pavykus prisijungti – pasisavina jose esančias lėšas.
Todėl net ir neturėdami daug pinigų gyventojai gali būti apgauti“, – teigia M. Sakalauskas.
Anot skolinimosi internetu bendrovės atstovo, nors naujų sukčiavimo būdų vis daugėja, mažiau uždirbantys gyventojai vis dar dažniausiai patiki fiktyvių institucijų žinutėmis, susigundo pigesniais garsių prekių ženklų gaminiais bei didelės grąžos investicijomis.
Neskiria apgaulingų laiškų
Sakalauskas pastebi, kad bene dažniausiai gyventojai nukenčia „fišingo“ (angl. „phishing“) atvejais, kuomet jiems siunčiami fiktyvių institucijų laiškai bei žinutės su kenkėjiškais failais ar nuorodomis.
„Sukčiai dažniausiai apsimeta gerai žinomomis organizacijomis ir sugalvoję svarbią problemą siunčia gyventojams laiškus, kuriuose nurodo netikrą institucijos internetinę svetainę.
Ją atidarius prašoma prisijungti, suvesti banko ar kitus duomenis.
Taip pat daugėja atvejų, kai yra gaunami įspėjimai nedelsiant atnaujinti asmeninius duomenis ar užpildyti klausimyną.
Nors toks laiškas gali pasirodyti kaip tikros institucijos, neapgalvotai suvedus prisijungimo duomenis, tikėtina, jog jie vėliau bus panaudoti piktavališkai veiklai“, – pasakoja žinovas.
„Vivus Finance“ atstovas atkreipia dėmesį, kad gavus tokį pranešimą pirmiausia reikėtų patikrinti siuntėjo elektroninio pašto adresą arba telefono numerį: „Laiške nurodytas adresas gali skirtis tik vienu simboliu nuo tikrojo.
Pavyzdžiui, vietoj „o“ raidės gali būti parašytas nulis.
Šie simboliai yra labai panašūs, todėl prieš atliekant bet kokį veiksmą svarbu atidžiai įvertinti laiško ar žinutės adresatą.
Be to, „fišingo“ atvejais sukčiai prašo viską atlikti kuo greičiau, o tai yra dar vienas įspėjimas, jog galimai bendraujate su apgavikais.“
Jei vis dėlto supratote, kad buvote apgauti, IT rizikos vadovas pataria nedelsiant susisiekti su atitinkama institucija – banku, mokėjimo platforma ar kita įstaiga, kuria apsimetinėjo sukčiai.
Vilioja žemos kainos
Kitas sukčių naudojamas būdas, ant kurio „užkimba“ mažesnėmis lėšomis disponuojantys gyventojai – galimybė gerokai pigiau apsipirkti netikrose parduotuvėse ar per netikrus skelbimus.
„Sukčių sukurtos elektroninės parduotuvės pasižymi labai dideliu prekių kainų skirtumu lyginant su kitomis, gyventojams pažįstamomis parduotuvėmis.
Jose gali būti imituojamos didelės nuolaidos ir siūlomas nemokamas siuntimas.
Fiktyviose parduotuvėse taip pat nėra jokių mokėjimo tiekėjų, pavyzdžiui, „Paypal“ ir įvairių bankų, integracijų.
Tuos pačius būdus taiko ir pavieniai netikri pardavėjai, žinomuose skelbimų portaluose talpindami ženkliai pigiau parduodamas prekes“, – sako M. Sakalauskas.
Anot jo, susigundę patraukliomis kainomis gyventojai apgavikams dažniausiai perveda visą pinigų sumą arba avansą už prekes, kurių vėliau negauna.
Tiesa, po atlikto mokėjimo sukčiai, nenorėdami išsiduoti, dar ilgai palaiko komunikaciją siųsdami netikrus siuntos numerius ar pranešimus, kad užsakymas jau atvyko į paštomatą.
„Prieš įsigyjant prekes bet kokioje naujoje el. parduotuvėje pirmiausia reikėtų ją patikrinti paieškos platformose bei socialiniuose tinkluose.
Jeigu nerandate duomenų apie įmonę, jos rekvizitų, kontaktinių duomenų ar kitų pirkėjų atsiliepimų, verčiau ten neapsipirkinėkite.
Tačiau jeigu įsigijote prekių ir jų negavote, reikėtų kreiptis pagalbos į instituciją, per kurią buvo įvykdytas pavedimas, bei pateikti pirkimą įrodančius dokumentus.
Kuo greičiau tai padarysite, tuo didesnė tikimybė, jog pavyks atsekti sukčius“, – pataria bendrovės atstovas.
Nori praturtėti greitai ir be rizikos
Investavimas ne retai yra siejamas su galimybe papildomai užsidirbti.
Tačiau tai – dar vienas būdas, kurį naudodami sukčiai stengiasi pasisavinti pinigus iš gyventojų, sako M. Sakalauskas.
„Tokiais atvejais žmonės sulaukia sukčių skambučio arba pamato reklamą internete.
Gyventojus, stokojančius žinių apie investavimą, apgauti yra kur kas lengviau, mat fiktyviai sukurtose platformose siūloma investuoti nedidelėmis sumomis.
Jas įnešus rodomi labai dideli netikri atsiperkamumo rodikliai, kurie vilioja dar daugiau investuoti.
Tačiau tokie pasiūlymai turėtų būti rimtas signalas, jog tai – apgaulė.
Mat vėliau, norint atsiimti uždirbtus pinigus, kyla problemų – klientams nurodoma pervesti dar daugiau papildomų lėšų, kurios neva padės susigrąžinti investicijas.
Kai kuriais atvejais jų net prašoma pasiskolinti papildomai, o skolinimosi bendrovei nurodyti kitą paskolos paskirtį.“
Jo teigimu, dažniausios siūlomos sukčių investicijos – į kriptovaliutas, atsinaujinančius energijos šaltinius, akcijas ir obligacijas.
Visgi, yra keletas dalykų, kurie padeda atpažinti aferą.
„Paskambinę sukčiai dažniausiai bendrauja užsienio kalba, jie taip pat gali paprašyti prieigos prie jūsų kompiuterio ar raginti parsisiųsti kenkėjišką mobilią aplikaciją.
Be to, įtarimą turėtų kelti ir tai, jog siūloma užsidirbti daug, greitai ir su minimaliu pavojumi.
Todėl pamačius bet kokį panašų pasiūlymą pirmiausia reikėtų patikrinti, ar investuoti siūlanti įmonė turi leidimą vystyti šią veiklą.
Jei, visgi, investavote nedaug, tačiau pastebėjote, kad platforma yra fiktyvi, jokiais būdais neperveskite daugiau lėšų“, – atkreipia dėmesį žinovas.
Pasak M. Sakalausko, visais sukčiavimo atvejais svarbiausi yra atidumas ir laikas.
Žinodami, į ką atkreipti dėmesį, apsaugosite save ir savo turtą, o susidūrę su sukčiais ir laiku pranešę apie tai reikiamoms institucijoms, padidinsite tikimybę sustabdyti operacijas ar atgauti pinigus.
