Padaugėjus nusiskundimų dėl riboženklių sunaikinimo arba savavališko jų perkėlimo, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena apie teisės aktuose numatytą atsakomybę už tokias veikas.
Žemės sklypų riboženklių apsaugos ir jų priežiūros taisyklės yra patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu ,,Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatyta, kad už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas. Jis dėl riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo privalo imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti, kaip reglamentuojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme.
Jeigu žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius sunaikina kitas asmuo, savininkas privalo pats imtis priemonių riboženkliams atstatyti, o žalą ir kitas patirtas išlaidas dėl riboženklių atstatymo turi teisę reikalauti iš kaltininko civiline tvarka.
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 112 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, jei žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai raštu buvo įspėti tai padaryti. Ši veika užtraukia baudą nuo 70 iki 140 eurų.
Riboženklių sugadinimas arba sunaikinimas yra prilyginamas turto sugadinimui arba sunaikinimui, už kurį atsakomybė numatyta ANK 115 straipsnyje. Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų.
Kai kada riboženklių sunaikinimas arba perkėlimas gali būti vertinamas ir kaip savavaldžiavimas. Už tai numatyta bauda nuo 16 iki 60 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 140 eurų.
Dėl sunaikintų riboženklių asmuo turėtų kreiptis į policiją, o pats, kaip žemės sklypo savininkas, imtis veiksmų dėl jų atstatymo. Siekiant nustatyti tikslius riboženklių pastatymo/atstatymo taškus (koordinates), siūloma sklypo savininkui kreiptis į matininką.
