Į mūsų šalį atvykę didžiausios Ukrainos žemdirbių organizacijos – Ukrainos Agrarinės Rados (Žemės ūkio tarybos) atstovai ieško galimybių, kaip per Lietuvą eksportuoti ukrainietiškus grūdus, kitus žemės ūkio gaminius. Taip pat ukrainiečiams svarbu tam gauti Lietuvos žemdirbių pritarimą, kad nekiltų panašių problemų, kaip Lenkijoje, kur dėl ukrainietiškų grūdų vežimo vyko vietos žemdirbių protestai. Ukrainos grūdų augintojų teigimu, dėl karo su Rusija užsėti plotai mažėja, o bendras derlius šiemet sieks 53 mln. t. ir bus apie 10 mln. tonų mažesnis nei pernai. Tačiau, galutinių duomenų, koks derlius surinktas, dar nėra.
Ukrainos žemės ūkio tarybos pirmininkas Andrėjus Dykunas bei jos nariai, ūkininkai Keisas Huizinga ir Sergejus Šarapovas pirmadienį susitinka su Lietuvos žemės ūkio ministru ir kelių Seimo komitetų vadovais. Taip pat jie lankysis Klaipėdos jūros uoste. Antradienį Dotnuvoje vyks susitikimas su daugiausia Lietuvos žemdirbių vienijančios Žemės ūkio tarybos nariais, ūkininkais, vyks diskusija dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Lietuvą.
Tačiau ilgalaikiam Ukrainos grūdų tranzitui reikia investicijų. Štai Lenkija iš ES prašo 1 mlrd. Eurų paramos infrastruktūrai modernizuoti, kad būtų galima padidinti grūdų pervežimą. Po to, kai Rusija liepą nusprendė pasitraukti iš Juodosios jūros susitarimo, kai buvo leidžiama plukdyti ukrainietiškus grūdus į Turkiją, eksportas šia jūra beveik sustojo.
Per ES šalis tranzitu ukrainietiški gaminiai keliauja nuo tada, kai dėl Rusijos invazijos buvo užblokuoti Ukrainos tradiciniai Juodosios jūros laivybos keliai. Tačiau dėl logistinių problemų grūdai užsilieka bloke ir čia muša kainas. Dėl to šiemet vyko lenkų ūkininkų protestai. Beje, Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Bulgarija yra vienašališkai uždraudusios ukrainietiškų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų importą.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo Aušrio Macijausko, mūsų žemdirbiai irgi nerimauja, kad ukrainietiški grūdai neišstumtų lietuviškų iš rinkos. Pernai jau buvo tokių atvejų, kai vietoje įprastai į Rytų Lenkiją parduodamų lietuviškų grūdų, lenkai pirko pigesnius ukrainietiškus. grūdus.
„Pernai ukrainietiški grūdai važiavo per Lietuvą, o į mūsų šalį buvo įvežta daugiausia kukurūzų. Bet jie išstumia lietuviškus pašarus. Jeigu kiaulių fermos, paukštynai naudoja daugiau pigesnių ukrainietiškų kukurūzų, tai mažiau sušeria lietuviškų kviečių ar miežių.
Mes neprieštaraujame, kad vyktų ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą, tačiau turi būti atitinkama kontrolė, kad tie grūdai, įvažiavę į Lietuvą, sėkmingai ir išvažiuotų iš jos, kad neliktų, nenusėstų šalyje. Tokia mūsų Grūdų augintojų asociacijos pozicija – kad būtų užtikrinta šio tranzito kontrolė. Kol kas šiemet ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą nevyksta, nes grūdai yra atpigę, o transporto kaštai padidėję, tad neapsimoka vežti. Tačiau jei ES mokės subsidiją iki Klaipėdos uosto, tuomet grūdų tranzitas vyks. Kiek teko girdėti, tariamasi dėl subsidijų už grūdų pervežimą per ES teritoriją iki uostų“, – kalbėjo A. Macijauskas.
Tradicinės Ukrainos grūdų rinkos – daugiausia Šiaurės Afrikos ir kitos trečiosios šalys. Anot Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo, reikėtų suprasti, kad vieną dieną Ukraina ir jos žemės ūkis bus Europos Sąjungoje, teks konkuruoti vieningoje rinkoje. Tam turėtų ruoštis ir Lietuvos žemdirbiai, ir politikai.