Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vadovavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kuriame buvo aptariamas Lietuvos elektros energetikos sistemos prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklo, svarstoma Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, sprendžiama dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, apsvarstyti su divizijos kūrimu susiję krašto apsaugos sistemos struktūros ir plėtros klausimai.
VGT išklausė energetikos ministrą Dainių Kreivį ir „Litgrid“ vadovą Roką Masiulį, kurie pristatė Lietuvos elektros energetikos sistemos pasirengimą sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. VGT pasiūlė Vyriausybei raštiškai sutarti su Latvijos ir Estijos Vyriausybėmis dėl bendro trijų Baltijos valstybių pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) sutarties, kaip paskutinę sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais datą numatant 2025 m. vasarį.
VGT iš esmės pritarė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pateiktam ilgalaikės paramos Ukrainai planui, kuriame – ne tik Lietuvos turimos, bet ir naujai perkamos karinės įrangos tiekimas, taip pat Ukrainos karių mokymai, jų reabilitacija Lietuvoje.
VGT patvirtino Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos pokyčius, susijusius su NATO Vilniaus viršūnių susitikime patvirtintais naujos kartos regioniniais gynybos planais, kai kolektyvinė, o ne savarankiška gynyba planuojama nuo pat pirmųjų galimų krizių rutuliojimosi etapų.
VGT apsvarstė karinių poligonų poreikį – buvo konstatuota, kad Lietuvoje reikia dar vienos karinių mokymų teritorijos, kurioje būtų galima atlikti brigados dydžio karinio vieneto manevrą.
