Liepos 24 d., pirmadienį, 10 val. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
Posėdyje bus aptariami šie vienaip ar kitaip su Rusija susiję klausimai klausimai:
1. Lietuvos elektros energetikos sistemos prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklo,
2. Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija,
3. Ilgalaikė parama Ukrainai.
4. Su divizijos kūrimu susiję krašto apsaugos sistemos struktūros ir plėtros klausimai.
Pirmas klausimas – ilgametės Lietuvos siekis padaryti galą energetinei priklausomybei nuo grėsmingosios Rusijos. Kaip žinia Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol veikia sovietinėje elektros energijos sistemoje IPS/UPS bendrai su Rusija ir Baltarusija…. Šioje sistemoje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Keliams uždavinys prisijungimą prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis užtikrinti ne vėliau nei 2025 metais. Po sinchronizacijos elektros perdavimo linijos su Rusija ir Baltarusija ketinama išardyti.
Antras klausimas – taip pat svarstomas jau ne pirmus metus, bet iki šiol taip ir lieka nepaskelbta kokia gi yra ta gynybos koncepcija ir kokie yra jos ypatumai.
Apie svarstymus Lietuvoje kurti diviziją sausumos kariuomenės pagrindu Krašto apsaugos ministras prakalbo šių metų kovo pradžioje. Balandį buvo patvirtinta, kad kariuomenė jau turinti apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų ir artimiausiu metu ketina įsigyti daugiau karinės technikos, reikalingos šio karinio vieneto sukūrimui.
Skelbiama, kad Lietuvos divizijos manevriniai vienetai būtų sudaryti pėstininkų brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ bei rezervinės lengvosios pėstininkų brigados „Aukštaitija“ pagrindu.
Alkas.lt primena, kad divizija yra karinis vienetas, kurį sudaro keletas brigadų. Kariuomenės teigimu, divizijoje tarnautų 17–18 tūkst. karių.
Prieš tai VGT rinkosi šių metų birželio pabaigoje kai kilo Rusijoje buvo kilęs rusofašistų karinės grupuotės „Wagner“ „maištas“. Tuomet buvo aptarti Lietuvos valstybės sienos apsaugos klausimai.
Pagal Lietuvos Konstituciją Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais.
Į Valstybės gynimo tarybą įeina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
ОЛІЧКА НЕ СТРИМАЛАСЬ! Пропагандисти В ПЕРЕДЧУТТІ
– youtube.com/watch?v=OHNLTbciJe8
Rusijos propagandistai tyčiojasi iš prezidento Nausėdos