Liepos 16 d., sekmadienį, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Lenkijoje, Pščelnike, dalyvavo 90-ųjų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties metinių minėjime ir kartu su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda pagerbė šių Lietuvos Didvyrių atminimą.
Savo kalboje Lietuvos vadovas pabrėžė, jog neeiliniam iššūkiui pasiryžę S. Darius ir S. Girėnas siekė ne tiek pagerinti kokį nors rekordą ar įsilieti į tuo metu prasidėjusių transatlantinių skrydžių pirmeivių gretas, kiek įkvėpti lietuvius visame pasaulyje. Pademonstruoti, kad jiems nebaisūs jokie išbandymai ar kliūtys. Plačiai paskleisti žinią pasauliui apie istorinį valstybingumą atkūrusią ir pažangos skrydžiui pakilusią šalį.
Prezidentas priminė, jog itin gerai mūsų šalyje tuomet buvo žinomas S. Darius – gyva visuomeninio gyvenimo legenda, daugelio sporto šakų Lietuvoje, įskaitant ir mūsų taip mylimą krepšinį, pradininkas.
Jo, kaip ir patyrusio lakūno, kito Amerikos lietuvio S. Girėno, žūtis sukrėtė Lietuvos žmones, tačiau kartu ir suteikė dar daugiau pasididžiavimo savo šalimi.
„Lituanicos“ skrydis tapo svarbia lietuviško simbolio dalimi. Iki šiol mūsų šalyje sunkiai rastume žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį. Esu nuoširdžiai dėkingas, kad lietuvių aviatorių atminimas šiandien taip gražiai puoselėjamas ir Lenkijoje. Mes visi tuo galime įsitikinti šioje vietoje, kur šalia paminklo S. Dariui ir S. Girėnui įsikūręs ir jiems skirtas muziejus“, – sakė šalies vadovas.
Prezidento teigimu, išties simboliška, kad skrydis per Atlantą prasidėjo liepos 15-ąją – bendros lietuvių ir lenkų ginklo pergalės Žalgirio mūšyje dieną.
„Mūsų tautų gebėjimas džiaugtis vieni kitų pergalėmis ir gedėti dėl netekčių itin svarbus šiuo ypatingai sudėtingu laikotarpiu, Rusijai tęsiant žiaurų agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą.
Ką tik Vilniuje pasibaigusiame NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai suteiks Ukrainai dar daugiau taip reikalingos karinės paramos, o kartu reikšmingai sustiprins Lietuvos, Lenkijos bei viso mūsų regiono saugumą“, – teigė Prezidentas.
Lietuvos vadovas padėkojo susirinkusiems ir palinkėjo, kad Lietuvos ir Lenkijos žmonės toliau nenuilsdami puoselėtų legendinio S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio atminimą. „Tegul šių herojų pavyzdys įkvepia bendriems darbams ir skatina mus džiaugtis drauge pasiektomis pergalėmis!“ – sakė Prezidentas.
J.E.Prezidentai G.Nusėda, įkyrėjo Jūsų viešose kalbose ir kreipimuosi vis vartojimas žodis ,,žmonės” arba ,,Lietuvos žmonės” -juk minėti žmonės tai minia,kuri neįkūrė valstybės,jos nestiprina. Lietuvos valstybę įkūrė ir ją saugo, vysto lietuviai,piliečiai.Tad, užuot ,,žmonės” kreipiny būtina vartoti ,,lietuviai,piliečiai”.
Kreipimasį tik į “lietuvius” jau galima traktuoti kaip kitų tautybių ir piliečių neturinčių tautybės ,diskriminaciją. Jei trumpiau – nacionalizmas.
privalome kalbėti bet kokia kalba, pirmiausia rusiškai, po to angliškai, bet tik ne lietuviškai Lietuvoje, kad nebūtume apdergti visokio plauko politikierių?
Manau, lietuviai yra visi Lietuvos piliečiai,nepaisant,kokios kilmės jie bebūtų, tinkamu lygiu mokantys lietuvių kalbą.
Jei užsienietis pakalba lietuviškai, tai jis tikrai dar ne lietuvis. Kaip ir lietuvis JK nėra anglas, nors ir turi JK pilietybę.
Skaičiau,kad kadenciją baigęs Latvijos prezidentas Egilas Levitas berods laiko save latviu,nors jo tėvelis buvo Latvijos žydų,o mama- Latvijos vokiečių kilmės Latvijos piliečiai. Skaičiau,kad E.Levitas,dar nebūdamas prezidentu, teikė pataisas Latvijos Konsitucijai,įtvirtinančias latvių kalbos, kaip nacionalinės vertybės statusą.
ne herojai, o DIDVYRIAI.
Nacianalinis Ėlėrtė “Panoramoje” šią žinią paskelbė priešpaskutinėje vietoje ,kažkur prieš sportą.
daugiau nebus mano už.
Kaip čia dabar atsirado kažkoks Pščelnikas, iki šiol buvo žinoma, kad tai atsitiko prie Soldino.