Siekiant NATO Rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo rytinėje NATO dalyje, Baltijos šalių gynybos ministrai Arvydas Anušauskas, Inara Mūrniecė ir Hano Pevkuras liepos 11 d. pasirašė bendrą deklaraciją dėl Baltijos šalių oro erdvės naudojimo NATO veiklai. NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu deklaraciją pasirašę ministrai pažymėjo, kad NATO sąjungininkams yra suteikiama galimybė naudotis sujungta Baltijos šalių oro erdve NATO atgrasymo stiprinimui, Aljanso pajėgų oro gynybos mokymams ir pajėgų sąveikumo bei budrumo stiprinimui.
NATO viršūnių susitikime Madride buvo susitarta dėl oro gynybos stiprinimo, o šių metų birželį priimtas sprendimas dėl Rotacinio oro gynybos modelio, rotaciniu principu dislokuojant antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus. Tokiu būdu bus didinama Aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgų parengtis. Lietuva, Latvija ir Estija savo bendra deklaracija pakvietė NATO sąjungininkus įgyvendinti Rotacinį oro gynybos modelį prisidedant savo pajėgumais.
„Ši deklaracija yra svarbus žingsnis pirmyn stiprinant Baltijos šalių oro gynybą. NATO priėmė sprendimą dėl oro gynybos rotacinio modelio, pradedant nuo NATO rytinės dalies. Lietuvai tai yra išskirtinės svarbos sprendimas. Dirbame su sąjungininkais dėl oro gynybos rotacinio modelio įgyvendinimo. Oro gynybos rotacinis modelis užtikrins sklandų perėjimą iš oro policijos į oro gynybą, gerins sąjungininkų oro pajėgų parengtį, integralumą ir sąveikumą“, – sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Deklaracijoje pažymėtas Baltijos šalių siekis, esant poreikiui, gerinti oro erdvės prieinamumą NATO, užtikrinti aukščiausius skrydžių saugos standartus ir gerinti Lietuvos, Latvijos bei Estijos civilinį ir karinį bendradarbiavimą. Baltijos valstybės pabrėžė investicijų ir oro gynybos sistemų įsigijimo svarbą. Baltijos valstybės ir toliau daug dėmesio skirs savo pajėgumų stiprinimui ir jų tarpusavio sąveikumo didinimui.
„Baltijos šalys investuoja į oro gynybos pajėgumų stiprinimą. Lietuva įsigyja papildomas NASAMS sistemas bei gerina Aviacijos bazės Šiauliuose infrastruktūrą. Per ateinančius dešimt metų Lietuva planuoja investuoti į aviacijos bazės infrastruktūros plėtrą apie 142 mln. eurų“, – sakė A. Anušauskas, padėkojęs sąjungininkams už NATO viršūnių susitikimui Vilniuje dislokuotus oro gynybos pajėgumus. Pasak ministro, šių pajėgumų dislokavimas Lietuvoje matomas kaip pirmasis žingsnis testuojant oro gynybos rotacinio modelio principus.
Lietuva, Latvija ir Estija yra įsipareigojusios užtikrinti palankias sąlygas Rotacinio oro gynybos modelio įgydevndinimui, įskaitant reikiamą aviacijos bazių infrastruktūrą su visomis reikalingomis paslaugomis. Baltijos šalys toliau teiks ir priimančiosios šalies paramą, įskaitant neseniai 25 proc. padidintą trišalę priimančiosios šalies paramą NATO oro policijai Baltijos šalyse.
