Benzopjūklo garsais žalieji šiandien kvietė partijų atstovus išeiti iš Seimo rūmų ir atlikti pareigą Lietuvos miškų ateičiai – pasirašyti jau ilgiau nei metus politinio dėmesio stokojantį „Nacionalinį miškų susitarimą“.
Daugiau nei 400 įvairių sričių specialistų sutelkęs dokumentas, kuriuo siekta apibrėžti labiau subalansuotą šalies miškų vystymą, baigtas rengti pernai birželį, tačiau iki šiol nėra patvirtintas parlamentinių partijų parašais. Siekdama atkreipti dėmesį į šią situaciją, Lietuvos žaliųjų partija prie pat Seimo rūmų politikams gamino „priminimo žinutes“ – benzopjūklu supjaustė ir raudonais dažais paženklino krituolio rastą. Anot žaliųjų, rasto likimas simbolizuoja netolimą, be ilgalaikės vizijos palikto šalies miško ir jo ekosistemų ateitį. Visas rasto kalades aktyvistai kraujo imitacija individualiai adresavo kiekvienai iš partijų ir išvežiojo po jų būstines, ragindami nesitepti rankų šalies turto naikinimu.
„Šokiruojančiu simboliu tikimės priversti kolegas politikus atsipeikėti – ilgiau nei metus vilkinamas Nacionalinio miškų susitarimo pasirašymas gresia tiesioginiu gyvybės miškuose pražudymu. Nors bendras miškų plotas Lietuvoje auga, juose sugeriamas CO2 kiekis jau nuo 2011 metų mažėja. Nutylima, kad esamos miškų valdymo praktikos (plynųjų kirtimų dominavimas, ūkinių miškų tvarkymas saugomose teritorijose ir kt.) kelia grėsmes daugiau nei 70-čiai procentų europinės svarbos augalų ir gyvūnų buveinių, daugiau nei 60-čiai procentų rūšių” – teigė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Kalbėdama renginyje žaliųjų vadovė pridūrė, kad esama padėtis kuria ateičiai itin pavojingą precedentą: „Ciniškas politikų požiūris, nukišant bendrakūra suderintą dokumentą į stalčių, žlugdo visuomenės pasitikėjimą teisėkūros skaidrumu. Pasiekti susitarimai kainavo daugiau nei keturiasdešimties skirtingų interesų grupių laiką ir pastangas, už kuriuos politikai vietoj padėkos siunčia signalą – profesionalų išdiskutuoti kompromisai yra mažiau svarbūs už atskirų išrinktųjų nuomones. Toks precedentas gali visam laikui pakirsti pilietinį dalyvavimą” – sakė I. Budraitė.
Asmeniškai Nacionalinio miškų susitarimo rengimo procese dalyvavęs Remigijus Lapinskas akcijos metu pabrėžė, kad dokumente išdėstyta pamatinė vizija diktuoja uždavinius tolesnėms miškų apsaugos priemonėms, todėl jos įtvirtinimas politiniu lygiu – kritiškai svarbus. „Dokumente numatyta, kad iki 2050-ųjų šalies miškingumas turi pasiekti 40 % teritorijos (šiuo metu jis sudaro 33,7 %). Tam, kad iš žodžių tikslas virstų realybe sutarta vystyti naują miškininkystės formą – agromiškininkystę, auginti daugiau įvairiarūšių bei įvairiaamžių miškų, griežčiau saugoti saugomose teritorijose esančias ekosistemas. Taip pat atsižvelgta į poreikį didinti miškininkų ir susijusių profesijų darbuotojų atlyginimus, investuoti į miškų mokslo ir studijų stiprinimą” – vardijo R. Lapinskas.
Žaliųjų atstovas atkreipė dėmesį, kad susitarta ir dėl privačios miškų nuosavybės apsaugos. „Pagal susitarimą valstybė galėtų riboti ūkinę veiklą privačiuose miškų sklypuose tik tinkamai, rinkos kaina kompensuodama praradimus arba teisingai išpirkdama privačius sklypus” – pasakojo R. Lapinskas. „Nuoseklumui išlaikyti būtų labai išmintinga parašais fiksuoti pasiektą rezultatą ir kuo skubiau dirbti ties kitais vizijos įgyvendinimui reikalingais teisės aktais – pavyzdžiui, Nacionaline miškų strategija, laikotarpiui iki 2050-ųjų metų. Neturime laiko trypčioti vietoje, nes norai teliks popieriuje” – pabrėžė jis.
Renginio metu žalieji pirmieji uždėjo parašą po Nacionaliniu miškų susitarimu deklaruodami, kad to paties tikisi iš kitų politinių organizacijų.
