Šiemet labai daug „apvalių“ sukakčių. Ir visų pirma tai sukaktis „770 metų“. Ta proga mes su istorike Inga Baranauskiene pasikalbėsime apie tas ir kitas sukaktis. Kada kokia vietovė pirmą kartą paminėta šaltiniuose? Aišku, mes visų neaptarsime.
Pirmiausia atsirinkome, kokie miestai ir miesteliai šiemet, 2023 metais, mini 770 metų. Tai yra vietovės, paminėtos 1253 m. balandžio 4 d. Pietų Kuršo dalybų akte. Jame Kuršą dalinosi Vokiečių ordino Livonijos šaka ir Kuršo vyskupas.
Kuršo vyskupui turėjo tekti vienas trečdalis, Vokiečių ordinui – du trečdaliai, todėl jie dalinosi į tris dalis. Ir ta proga buvo suminėta labai daug smulkių vietovių, faktiškai kiekvie pilies apygarda Kuršo teritorijoje, kuri dabar apima nemažą dalį Žemaitijos (visa žemaičių douninkų teritorija ir Klaipėdos krašto šiaurinė dalis) pateko į šaltinius.
Faktiškai kiekvienas piliakalnis ten gali būti susietas su 1253 m. paminėtomis vietovėmis. Jų gal net 60 galima lokalizuoti dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Bet retrospektviai, kas šiandien aktualu, yra didesnės vietovės tai yra 14 miestų ir miestelių: Gargždai, Kartena, Palanga, Skuodas, Mosėdis, Alsėdžiai, Nevarėnai, Žarėnai, Rietavas, Gardai (dabar – Žemaičių Kalvarija), Kretinga (atskirame dokumente, balandžio 20 d.), Medingėnai, Viešvėnai, Notėnai.
Antras šaltinis yra Mindaugo karūnacinis ir donacinis aktas, kuriuo jis perdavė Livonijos kryžiuočiams daugelį vietovių ir ta proga jas paminėjo.
Šiemet mes turim net paskelbtus Dainavos metus, remiantis tuo aktu, bet Dainava – ne miestas ir ne miestelis, o teritorija.
Į tą aktą pateko ir daugelis svarbių Žemaitijos centrų: Kražiai, Laukuva, Raseiniai, Betygala ir Ariogala, o Dainavoje – Veisiejai.
Taigi, turim 20 vietovių ir Dainavos regioną, kuriems sukanka 770 metų.
Bet į šią sukaktį taiko ir kai kurie į aktus nepatekę miesteliai…
