Vyriausybė pritarė mokestinių pasiūlymų paketui, kuris ateinančią savaitę turėtų pasiekti Seimą. Mokestinius pasiūlymus pristačiusi finansų ministrė pažymėjo, jog paketu bus siekiama sąžiningesnės, labiau subalansuotos mokesčių sistemos, kuri prisidės prie pajamų nelygybės mažinimo, taip pat skatinti verslus augti ir investuoti įgyvendinant žaliosios darbotvarkės tikslus ir inovacijų plėtrą bei sukurti paskatas patogesniam mokesčių mokėjimui.
„Žengiame kryptingą žingsnį link sąžiningesnės mokesčių sistemos bei stipriname paskatas dirbti, investuoti, kuriame lengvatas aukštai pridėtinei vertei ir galimybei verslams augti, atsisakant ribojančių reikalavimų. Tuo pačiu atsisakome visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jas pakeičiant moderniausia regione Investicine sąskaita.
Kartu rūpinamės ilgalaikių įsipareigojimų įgyvendinimu, geriname socialines garantijas visiems dirbantiems, mažiname pajamų nelygybę ir skatiname intelektinio potencialo konkurenciją, o ne veiklos formų lenktynes. Galiausiai sprendžiame mokesčių mokėjimo sudėtingumo klausimus ir sistemas kuriame patogesnes ir draugiškas vartotojams“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ekonomikos augimas
Mokestinių pasiūlymų pakete didelis dėmesys skiriamas ekonomikos augimui ir investicijų skatinimui, įvedant momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo lengvatą, skatinant produktyvias investicijas, pvz., įrenginiams, kompiuterinei technikai, programinei įrangai ir kitai.
Tuo pačiu viena esminių investicijų skatinimo priemonių yra investicinio projekto lengvata, leidžianti 100 proc. atskaityti investicijas į inovacijų diegimą, taip prisidedant prie palankesnių sąlygų verslui investuoti į technologinį atsinaujinimą.
Siekiant ir toliau skatinti įmonių konkurencingumą ir produktyvumą, siūloma šią iki metų pabaigos galiojančią lengvatą pratęsti dar penkeriems metams – iki 2028 m. pabaigos. Įvertinant šiuo metu jau galiojančias mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir „patentų dėžutės“ lengvatas, pratęsus minėtą investicinio projekto lengvatą užtikrinama, jog pelno mokesčio lengvatos būtų taikomos visai inovacijų grandinei: moksliniams tyrimams, investicijoms ir išradimų komercializavimui.
Išlaikant tikslą skatinti smulkaus verslo plėtrą nestabdant augimo, į pasiūlymų paketą įtrauktas naujas siūlymas – įmonių apyvartoms augant nuo 300 tūkst. eurų iki 500 tūkst. eurų per metus, pelno mokestis augs palaipsniui nuo 5% iki standartinio 15% tarifo, todėl daugiau smulkių įmonių mokės mažesnį pelno mokesčio tarifą ir galės organiškai augti.
Tuo pačiu numatyti ir kiti pasiūlymai jau nuo ateinančių metų mažinantys mokestinę naštą dar platesniam smulkių įmonių ratui. Tarp pasiūlymų – greitesnis ilgalaikio turto nusidėvėjimas – siūloma atsisakyti 10 darbuotojų apribojimo ir padidinti apyvartos ribą iki 300 tūkst. eurų. Taip pat siūloma netaikyti dabar egzistuojančio 10 darbuotojų apribojimo ir 5 proc. pelno mokesčio tarifo lengvatai.
Kartu siūloma nustatyti didesnę pajamų ribą iki šiol avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalėjusioms mokėti įmonėms – nuo kitų metų siūloma pajamų kartelę padidinti iki 500 tūkst. eurų. Galiausiai, nuo 2024 m. siūloma didinti ir registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ribą – šiuo metu ji siekia 45 tūkst. eurų, tačiau siūloma ribą padidinti iki 55 tūkst. eurų ir taip sudaryti daugiau erdvės verslo augimui.
Kartu pakete didelis dėmesys skirtas paskatoms talentų pritraukimui į augančias įmones, todėl siūloma opcionų lengvatos plėtra, nuo kitų metų suteikiant teisę, net ir nebedirbant darbovietėje išsipirkti opcionus. Šiuo metu tokia galimybė suteikta tik darbovietėje 3 ir ilgiau metų išdirbusiems, tačiau nebegalima pasibaigus darbo sutarčiai.
Galiausiai siūloma pratęsti 5 metams pasiteisinusią lengvatą Kino filmų gamybai.
Su darbo santykiais susijusiuose pasiūlymuose Finansų ministerija pristato vykdomą ilgalaikį įsipareigojimą nuosekliai artinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA). Didinant NPD uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (2024 m. – 2045 eurus) – mokesčiai ir toliau nuosekliai mažės. Ateinančiais metais didinant MMA 10 proc. iki 924 eurų, atitinkamai planuojamas 20 proc. NPD didinimas – iki 751 euro. Istoriškai ši Vyriausybė nuo kadencijos pradžios MMA padidino 30 proc., o NPD – 56 proc. Įvertinant Lietuvos darbo rinką ir faktą, jog 70 proc. dirbančiųjų šiuo metu uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), Finansų ministerijos projektuojamas tikslas per penkerius metus sulyginti šiuos abu dydžius, kasmet atitinkamai prisidės prie reikšmingo šių asmenų, kurių yra apie 811 tūkst., mokestinės naštos mažėjimo. Taip bus stiprinamos mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų paskatos dirbti ir užtikrinamos didesnės pajamos bei pajamų nelygybės mažėjimas. Dėl MMA ir NPD didinimo sprendimo MMA gavėjams pajamos į rankas didės 76 eurais.
Dar viena gera žinia – šiuo metu galiojantis 32 proc. progresinis tarifas keičiamas aukštų pajamų apmokestinimu, taip skatinant didesnius atlyginimus gaunančių talentų pritraukimą.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai siūloma individualios veiklos apmokestinimą priartinti prie pajamų iš darbo santykių apmokestinimo, kadangi šiuo metu sistema, lemianti skirtingą tų pačių pajamų kiekio apmokestinimą pagal veiklos formas, neatitinka teisingumo principo.
Individualia veikla besiverčiantiems, dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių – sumažinto GPM tarifo ir iki 15 tūkst. eurų pelno ribos numatomos kartelės – 85 proc. padėtis iš esmės nesikeis. Tuo tarpu iki 15 tūkst. eurų per metus apmokestinamųjų pajamų (pelno) gaunančių asmenų GPM tarifo ir mokesčių kredito (atitikmuo NPD darbo santykiuose) pokyčiai nepalies. Tačiau asmenys įgauna teisę į nedarbo draudimo išmoką – išmoktos pandemijos pamokos neleidžia individualia veikla besiverčiančius palikti be nedarbo draudimo.
Remiantis naujausiais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2022 m. 1,143 mlrd. eurų pajamas iš individualios veiklos deklaravusiųjų yra 214 tūkst. žmonių. Iš jų 197,2 tūkst. žmonių arba 91,8 proc. per metus uždirbo iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų (pelno) (1250 eurų per mėnesį) ir deklaravo 565,4 mln. eurų. 13 830 tūkst. žmonių uždirbo nuo 15 tūkst. iki 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų (pelno), deklaravo – 302,8 mln. eurų. Tuo tarpu pilna apimtimi būtų taikomi pakeitimai virš 35 tūkst. eurų per metus (2916 eurų per mėnesį) apmokestinamųjų pajamų uždirbantieji deklaravo 383,6 mln. eurų, jų yra 3770 asmenų (1,75 proc.).
Kartu pažymima, jog net 84 proc. verslo liudijimų turėtojų padėtis išliks nepakitusi.
Bene ryškiausi pasikeitimai palies aukštas pajamas gaunančiuosius. Vyriausybės patvirtintame pasiūlymų pakete pažymima, jog siūloma visų rūšių pajamas sumuoti ir aukštoms pajamoms taikyti specialų papildomą apmokestinimą vietoj dabar esančių skirtingų progresinių tarifų.
Įvertinus gautus pasiūlymus atnaujintos aukštų pajamų apmokestinimo ribos: metinių pajamų daliai viršijančiai 60 VDU ( daugiau nei 101 tūkst. eurų) taikomas 5 proc. GPM tarifas, metinių pajamų daliai viršijančiai 180 VDU (daugiau nei 303 tūkst. eurų) taikomas 7 proc. GPM tarifas. Specialius papildomus tarifus mokės dvigubai daugiau žmonių nei iki šiol mokėjo progresinius (nuo 8 tūkst. dabar iki 16,5 tūkst. po pakeitimų (t.y. 0,8 proc. visų mokesčių mokėtojų), tuo pačiu aukštoms pajamoms mažinamas atotrūkis tarp darbo santykių ir kapitalo pajamų apmokestinimo.
Suvienodinamos SODROS apmokestinamosios bazės, socialinio draudimo įmokos SODRAI skaičiuojamos nuo 90 proc. pelno. Kartu suvienodinamos lubos, nuo kurių nebeskaičiuojamos išmokos, visiems suvienodinama iki 60 VDU.
Savivaldos finansinis savarankiškumas
Mokestinių pasiūlymų pakete pereinama prie tradicinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio už NT objektą, o ne bendrą jų verčių sumą. Įsiklausius į pasiūlymus, Siūloma neapmokestinti pirmojo būsto iki 1,5 medianos konkrečioje savivaldybėje – didinant medianą plečiamas NT mokesčio nemokėsiančių žmonių ratas – dviems trečdaliams pirmojo būsto savininkų NT mokesčio mokėti nereikės, o vidutinis mokestis sieks apie 16 eurų per metus. Mokesčio išskirtinumas – pajamos iš mokesčio atitenka savivaldybėms – didinamas savivaldos finansinis savarankiškumas ir stiprinami pajėgumai investuoti į viešąją infrastruktūrą – savivaldybės gaudamos gyventojų mokamą mokestį turės daugiau galimybių plėsti jiems teikiamas švietimo, sveikatos, socialines ir kitas viešąsias paslaugas, rūpintis infrastuktūra ir taip papildomai kelti žmonių turto vertę.
Projektas atliepia eilę metų tarptautinių organizacijų Lietuvai teikiamas rekomendacijas dėl ekonomikos augimui palankesnių mokesčių, pvz., nekilnojamojo turto įvedimo.
Investicinė sąskaita – ambicingiausia regione
Viena reikšmingiausių iniciatyvų – pristatomas Investicinės sąskaitos instrumentas, vienas ambicingiausių regione. Siūloma neriboti įnašo sumos, taip pat neriboti norimų investicinių sąskaitų kiekio ar jų ar geografijos, svarbu, kad su šalimi, kurioje atidaroma sąskaita Lietuva būtų pasirašiusi dvigubo apmokestinimo sutartį, leidžiančią dalintis informacija. Taip pat planuojama sumuoti iš skirtingų investavimo operacijų gautą pelną ir nuostolius, su galimybe juos perkelti, o per Investicinę sąskaitą gautą investavimo grąžą (pelną) apmokestinti tik lėšų išsiėmimo metu.
