Vakar Europos Parlamente sprendėsi klausimas dėl vieno kertinių Žaliojo kurso dokumentų – Gamtos atkūrimo reglamento.
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitetas 44 balsais „už“ ir 44 balsais „prieš“ pasisakė dėl pasiūlymo šį dokumentą atmesti.
Tai reiškia, kad vos vienas balsas lėmė, jog griežtesnę gamtos atkūrimo kontrolę užtikrinantis reglamentas nebuvo atmestas.
Lemiantis balsas galėjo priklausyti ir Lietuvos europarlamentarui Liudui Mažyliui, dirbančiam ENVI komitete, tačiau jis šiame balsavime nepasirodė
„Kur dingo L. Mažylis? Kodėl jis nedalyvavo viename svarbiausių balsavimų, nulemsiančių, kokioje aplinkoje gyvens mūsų vaikai?
Nueita lengviausiu keliu išsisukti neparodant savo pozicijos…
Neseniai baigėsi Lietuvos vizijos 2050 metams rengimo procesas, kuriame aktyviai dalyvavo ir mūsų piliečiai.
Jie labai aiškiai ir vienareikšmiškai išreiškė savo požiūrį – Lietuvos gamtinės aplinkos išsaugojimas turi būti užtikrintas, ambicinga aplinkosauginė pozicija turi būti mūsų šalies ateities kelrodis.
Liudo Mažylio nedalyvavimas posėdyje rodo, jog mūsų politikai atsilieka ir nespėja susiorientuoti, koks svarbus šis balsavimas, jie negeba deramai atstovauti mūsų visuomenės lūkesčių. Apmaudu.“ – apie balsavimą kalba nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Pasak Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės, Europos Komisijos parengtas Reglamentas yra vienas svarbiausių gamtos apsaugos dokumentų.
„Jis skirtas užtikrinti, kad degradavusios Europos gamtos ekosistemos atsikurtų ir vėl teiktų ekosistemų paslaugas.
Reglamentas suteiks „dantis“ aplinkosaugai, nes jis yra teisiškai įpareigojantis ES teisės aktas, stipresnis nei direktyvos ar strategijos.“ – apie šio dokumento reikšmę pasakoja L. Paškevičiūtė.
Jos vertinimu, Reglamente iš esmės nėra naujų aplinkosauginių tikslų ir uždavinių.
Jame surašyta tai, kam jau buvo įsipareigota tvirtinant strategijas ir direktyvas.
„Dabar yra akivaizdu, kad esamos gamtosaugos strategijos nepadeda pasiekti reikiamo pokyčio aplinkosaugoje:
nors dokumentai sukuriami ir jiems pritariama, įsipareigojimai dažnai lieka neįgyvendinti, o aplinkos būklė toliau prastėja.“ – aiškina žinovė.
Europos Parlamente Reglamentas susidūrė su dideliu pasipriešinimu.
Jo atmetimo siekia EP Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, kuriai priklauso ir Lietuvos europarlamentarai Liudas Mažylis, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė bei Aušrinė Maldeikienė. Konservatorius Liudas Mažylis yra ir ENVI komiteto narys.
2020 m. Tėvynės Sąjunga – Krikščionys demokratai (TS-LKD) Seimo rinkimų programoje skelbė
„Švarus oras, vanduo, miškai su savo augalija ir gyvūnija – svarbūs ne tik piliečių kasdienei savijautai, rekreacijai ir sveikatai, bet ir ekonomikai, nepriklausomai energetikai ir net mūsų tautinei tapatybei.
/…/ Siekdami išsaugoti aplinką dabartinei ir ateities kartoms, privalome dėti visas pastangas, kad Lietuva taptų lydere įgyvendinant žaliąją darbotvarkę.”
Partija žadėjo palaikyti gerą gamtinių buveinių būklę, integruoti biologinės įvairovės ir aplinkosaugos principus į ekonomikos, naujovių, žemės ūkio, maisto pramonės, statybos ir miestų planavimo sektorius, įtraukti visuomenę į aplinkos apsaugos politikos formavimą.
Aplinkosaugos koalicija stebi gamtos būklę Lietuvoje
Pasak Linos Paškevičiūtės, Lietuvai Gamtos atkūrimo reglamentas itin svarbus, nes nepaisant vis kuriamų strategijų, vizijų ir politikų programų, Lietuvos gamtos būklės rodikliai yra prasti ir negerėja, dalis svarbių rodiklių, pvz., vabzdžių apdulkintojų indeksas, dėl kurio numatyti tikslai Gamtos atkūrimo reglamente, Lietuvoje iki šiol net nevertinami.
Išgyvenęs balsavimą dėl atmetimo ENVI komitete, Gamtos atkūrimo reglamentas šiame komitete toliau bus svarstomas birželio 27 dieną, jis taip pat turėtų būti svarstomas šalių narių ministrų susitikime, o vėliau dėl jo bus balsuojama Europos Parlamente.
Plačiau apie Gamtos atkūrimo reglamentą: čia.
