M. Kundrotas. LRT: kiek kainuoja opiumas liaudžiai?

Praėjusiais metais „Delfi“ paskelbė duomenis apie LRT įmonės vadovų algas. 2021 m. įmonė iš valstybės gavusi virš 52 mln. eurų. 590-iems darbuotojams sumokėta 16,7 mln. eurų. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė per metus gavusi 83,5 tūkst. eurų atlyginimo.

Svarbiausias klausimas – už ką mokame? Juk šie pinigai imami iš mūsų visų kišenių. Oficialiai LRT vadinama visuomenės transliuotoja. Bet visuomeninės diskusijos šio transliuotojo eteryje baigėsi sulig laida „Paskutinė kryžkelė“. Šioje laidoje tikrai dalyvaudavo pačių įvairiausių pozicijų veikėjai.

Dabartinėse debatų laidose dažniausiai leidžiama pasisakyti tik sisteminėms personoms, kurios atstovauja liberalioms pozicijoms.

Antisistemininkai arba paliekami už durų, arba pastatomi pajuokai – po vieną prieš ištisą oponentų kohortą.

Proporcijos LRT eteryje – tiesiog atvirkščios visuomenės proporcijų atžvilgiu. Didžiuma tautos nėra liberali: ar kalbėtume apie atvirumą imigracijai, ar apie šeimos modelius, o Civilinės sąjungos atžvilgiu antiliberaliai pasisako virš 70 proc. visuomenės.

Kai kas sako, kad LRT – valdžios ruporas. Bet ir toks įvaizdis yra klaidingas.

Kai valdžioje sėdėjo žalieji valstiečiai, LRT net ir peržengdavo korektiškos kritikos ribas.

Šiandien, kai valdžioje – liberalų koalicija, net už santūrią ir pagrįstą kritiką valdžios atstovei šios įmonės žurnalistas Virginijus Savukynas sulaukė vadovybės sankcijų. Nors ši kritika išsakyta privačiame šio žurnalisto socialinio tinklo profilyje.

Taigi, LRT nėra nei visuomenės, nei valdžios transliuotoja. Tai – vieno, tiesa – trinario klano transliuotoja. Liberalios sistemos oponentai paliekami už borto net ir tada, kai kalbama apie juos.

Taip Rita Miliūtė be jokios gėdos pasakė apie tautininkus, kai kalbėta apie jų renginį Nepriklausomybės dienos proga: nekviečiau ir nekviesiu. Net teisme leidžiama pasisakyti kaltinamajam ir jo advokatui.

LRT eteryje žmonės teisiami net be menkiausios galimybės apsiginti. Kuo ne sovietinė „troika“?

Ankstyvieji liberalai, kaip Volteras, laikėsi tokios pozicijos: aš prieštarauju tam, ką tu sakai, bet paguldysiu galvą už tavo teisę tai sakyti.

Dabartiniai liberalai panašesni į Maksimiljeno Robespjero jakobinus: garbinte garbina laisvę, bet jei kas bando ta laisve pasinaudoti savaip, jo laukia giljotina.

Tegul kol kas – informacinė, socialinė, išstumiant žmogų su jo nuomone į viešosios erdvės užribį, išėdant jį iš darbovietės ar mokslo įstaigos, kaip dabar bandoma išėsti Vilniaus universiteto daktarę Jolantą Mažylę.

Šiandien daug kalbama apie autoritarinį režimą Rusijoje. Spėliojama, kiek ten klastojami rinkimai, o kiek piliečių išties balsuoja už režimo jėgas.

Iš tiesų masinis balsų klastojimas šioje šalyje net nėra būtinas. Nepriklausomas ir net režimo persekiojamas „Levados“ centras reprezentatyviomis apklausomis įrodo, kad už Vladimirą Putiną ir jo partiją balsuoja maždaug tiek, kiek rodo oficialūs rinkimų rezultatai.

Savo darbą ten daro žiniasklaida. 2016 m. žiniasklaidos analizės kompanijos „Medialogija“ duomenimis per devynis mėnesius televizijoje prezidentinė partija paminėta tiek kartų, kiek likusios trys parlamentinės partijos kartu sudėjus, o pagrindinės antisisteminės partijos paminėtos 10 kartų mažiau nei prezidentinė partija ir beveik trigubai mažiau nei mažiausiai paminėta parlamentinė partija.

2018 m. judėjimas „Balsas“ pateikė duomenis, kad V. Putinas paminėtas dvigubai dažniau nei visi likę septyni kandidatai į šalies prezidentus.

Be to, V. Putinas minėtas arba teigiamai, arba neutraliai, o pagrindinis jo oponentas Pavelas Grudininas gavo daugiau kaip pusę neigiamų vertinimų ir nė vieno teigiamo.

Jei Lietuvos opozicijos lyderiai rimtai žvelgtų į viešuosius ryšius, jie užsakytų tyrimą – kiek kartų ir kokiomis konotacijomis Lietuvos žiniasklaidoje, o pirmiausiai – LRT minimi Lietuvos politikai.

LRT vienašališkos propagandos aiškiai mokosi iš Rusijos. Nesivarginama net sugalvoti kitokius pavadinimus savo produktams: pagal Kremliaus žiniasklaidos filmą „Protesto anatomija“ sukurta „Riaušių anatomija“, kur susieti nieko bendro neturintys asmenys, visus pakišant po Kremliaus šešėliu.

Rusijoje valdžios kritikai vadinami Vakarų agentais, Lietuvoje – Rusijos agentais. Tai ir visas skirtumas.

Taigi, LRT plauna mums smegenis už mūsų pačių pinigus. Dabartinis šios įmonės finansavimo modelis yra antidemokratinis ir korupcinis. Išeitys galėtų būti bent trys.

Viena išeitis – privatizuoti šį kanalą. Tegul už jo propagandą moka tie, kas jos nori.

Kita išeitis – nustatyti savanorišką abonentinį mokestį.

Trečia išeitis – peržiūrėti LRT Tarybos struktūrą, deleguojant į ją platesnį organizacijų ratą, pavyzdžiui – šeimų, jaunimo, etnokultūros organizacijas. Visuomenininkų turėtų būti daugiau nei valdžios delegatų. Visuomenininkai turėtų atstovauti platesniam pažiūrų spektrui nei dabar. Pagaliau, Taryba turėtų būti išlaisvinta iš finansinės priklausomybės nuo LRT direkcijos.

Tam reiktų keisti LRT įstatymą. O tai padaryti gali tik nauja valdžia.

Palinkėkime savo piliečiams, tyliajai daugumai pakilti nuo sofų ir ateiti į artimiausius Seimo rinkimus, kada jie beįvyktų.

Kitaip vėl turėsime korumpuotą ir antilietuvišką valdžią ir vėl mokėsime už opiumą, kuriuo mus šeria LRT.

Autorius yra politologas, tautininkas