Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Mediniai daugiaaukščiai: kodėl švedams ir latviams galima, o lietuviams – ne?

www.alkas.lt
2023-06-02 09:00:10
0
Mediniai daugiaaukščiai: kodėl švedams ir latviams galima, o lietuviams – ne? | sa.lt nuotr.

Mediniai daugiaaukščiai: kodėl švedams ir latviams galima, o lietuviams – ne? | sa.lt nuotr.

Statybų sektorius sukuria daugiau nei trečdalį visų klimato kaitą skatinančių dujų.

Dėl to naujovėms atviros šalys gręžiasi link tvaresnės statybinės medžiagos – betoną ir plieną keičia mediena.

Tačiau Lietuvoje koją tokiai statybai kiša priešgaisrinės saugos reikalavimai.

„Tyrimai rodo, kad net 39 procentus pasaulinių šiltnamio dujų emisijų sugeneruoja statybų sektorius.

Todėl išvengti statybų poveikio klimatui – itin svarbi ir sudėtinga užduotis, kurią įvykdyti įmanoma tik imantis išskirtinių, drąsių veiksmų.

Vilniaus savivaldybė yra paskelbusi įsipareigojimą tapti klimatui neutraliu miestu iki 2030 metų.

Tačiau tam, kad tai taptų tikrove būtina keisti priešgaisrinės saugos reikalavimus“, – tvirtina Guidas Volfas (Guido Wolf), nekilnojamojo turto (NT) projektus plėtojančios bendrovės „Releven“ tvarumo ir naujovių direktorius.

Jo teigimu, Lietuvos galimybės sumažinti statybų poveikį klimatui yra iš prigimties puikios – mūsų šalyje gausu aukštos kokybės, statyboms tinkamos medienos.

Intensyvesnis šio ištekliaus panaudojimas suteiktų galimybę ne tik padidinti statybų tvarumą, bet ir teiktų didžiulę naudą valstybei.

„Užsienyje matome intensyviai plėtojamus saugius, sėkmingus medinių daugiaaukščių statinių projektus.

Net kaimyninėje Latvijoje nuo 2017 metų leidžiamas maksimalus gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties medinių pastatų aukštis siekia nebe 3, kaip šiuo metu yra Lietuvoje, o 6 aukštus, arba 18 metrų“, – sako G. Wolfas.

Šiandieniniai Lietuvos priešgaisrinės saugos reikalavimai užkerta kelią miesto ambicijoms didinti statybų tvarumą.

Pasenusios taisyklės varžo ir NT plėtotojų siekį pasiūlyti gamtai draugiškesnius bei žmonių sveikatai palankesnius būstus bei biurų patalpas.

Mediniai daugiaaukščiai: kodėl švedams ir latviams galima, o lietuviams – ne? | sa.lt nuotr.
Mediniai daugiaaukščiai: kodėl švedams ir latviams galima, o lietuviams – ne? | sa.lt nuotr.

Medinių daugiaaukščių pasaulyje gausu

Dar 1994 m. Švedijoje pakeitus reikalavimus šioje šalyje suklestėjo medienos panaudojimas statybose.

Dėl naujų galimybių Vekšės miestas Švedijoje išsikėlė ambicingą tikslą – iki 2015 m. iš medžio statyti ketvirtį visų namų, o iki 2020 m. – net pusę.

Nenuostabu, kad šiame mieste stovi ir vienas aukščiausių pasaulyje medinių gyvenamųjų daugiabučių kompleksų „Vallen“, siekiantis 29 metrų aukštį.

Du pirmieji šio komplekso aukštai – betoniniai, o septyni viršutiniai – mediniai.

Kaimyninėje Norvegijoje ambicijos ir mediniai pastatai stiebiasi dar aukščiau.

Čia 2019 m. iš klijuotos laminuotos medienos baigtas statyti net 18 aukštų, 85,4 metrų aukščio mišrios paskirties statinys „Mjøstårnet“.

Jame atsirado vietos ir viešbučiui, ir apartamentams, ir biurams, ir restoranams.

Aukščiausias pasaulyje medinis pastatas yra „Ascent MKE“ JAV, Viskonsino valstijoje.

25 aukštų, 86,5 metrų aukščio statinys, kuriame yra 254 prabangūs apartamentai ir mažmeninės prekybos erdvė.

Stabdo priešgaisrinė sauga

Priešgaisrinių bandymų ir klasifikavimo būdai yra harmonizuoti Europos mastu.

Tačiau reguliaciniai reikalavimai, taikomi skirtingų rūšių pastatams ir galutiniams naudotojams, kuriami nacionaliniu lygiu ir yra priklausomi nuo vietos politikų valios.

Nepaisant užsienio pavyzdžių gausos, mūsų šalyje medinės statybos galimybės ribotos.

Pagal šiandien galiojančius priešgaisrinės saugos reikalavimus namai, pastatyti iš antipireninėmis medžiagomis apdorotos medienos, negali būti aukštesni nei trijų aukštų.

Be to, jie negali būti didesni nei maždaug 6,7 tūkst. kv. metrų ploto, jei statiniuose įdiegta automatinė gaisro gesinimo sistema.

Mediniai daugiaaukščiai: kodėl švedams ir latviams galima, o lietuviams – ne? | sa.lt nuotr.
Mediniai daugiaaukščiai: kodėl švedams ir latviams galima, o lietuviams – ne? | sa.lt nuotr.

Verslas nori ir gali

Aplinkos ministerija nurodo, kad Lietuvos verslai yra pasiruošę medinių daugiaaukščių namų statyboms Lietuvoje – šalies įmonės turi nemažai medinių skydų ir modulių gamybos patirties.

98 proc. jų gamybos eksportuojama į užsienį, daugiausia (apie 90 proc.) į Skandinavijos šalis.

„Artimiausiu metu statyboms skirtų medinių konstrukcijų gamyba Lietuvoje dar plėsis.

Jau dabar montuojamos naujos statybinės medienos plokščių gamybos linijos“, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Jo teigimu, šių gaminių panaudojimas Lietuvos vidaus rinkoje sukurtų daugiau ekonominės naudos nei jų eksportas.

Tačiau dar didesnė nauda būtų sunkiau įvertinama eurais.

„Poveikis CO₂ emisijoms, darbo ir gyvenimo mediniame pastate patogumas, estetika, galų gale šalies progresyvaus kurso indikavimas būtų netgi svarbesni už grynai ekonominę naudą“, – sako LNTPA vadovas.

Prašė ministerijos lyderystės

Su NT vystymu ir architektūra susijusios asociacijos šį pavasarį kreipėsi į Aplinkos ministeriją ragindamos peržiūrėti dabar Lietuvoje galiojančius teisės aktus, ribojančius galimybes statyti daugiaaukščius medinius statinius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nurodė, jog kreipinyje pasigedo skaičiavimų, parodančių medinių statinių elgesį esant įvairiems gaisro scenarijams.

Departamentas pranešė kad pagal įstatymus jis neturi galios keisti galiojančių gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų.

PAGD neprieštarauja, kad statybos srities gaisrinės saugos teisinis reguliavimas gali ir turi būti keičiamas.

Tačiau būtina įvertinti medinės statybos saugumą gaisrinės saugos požiūriu.

Mokslinių tyrimų – daugybė

Akademinė bendruomenė, aiškiai suvokdama klimato kaitos keliamus iššūkius ir medienos galimybes, jau ne vieną dešimtmetį vykdo medinių statinių saugos tyrimus.

Šios srities pasauliniai lyderiai praėjusiais metais paskelbė atvirai prieinamą knygą „Fire Safe Use of Wood in Buildings: Global Design Guide“.

Joje pateikiamos susistemintos ir bandymais patikrintos mokslinės žinios apie medinių statinių atsparumą ugniai, poveikį ugnies plitimui, medinių statinių gaisrų gesinimo ypatumus ir panašiai.

Autoriai apžvelgia įvairių valstybių priešgaisrinės saugos taisykles ir standartus, aprašo priešgaisrinės saugos strategijas, taikytinas mediniuose daugiaaukščiuose pastatuose.

„Vienas iš pagrindinių medinių statinių privalumų yra įvairovė sistemų, kurias galima suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad jos patenkintų bemaž bet kokius poreikius ir atitiktų oficialius gaisrinės saugos reikalavimus.

Vis dar ekonomiškiausia ir plačiausiai naudojama statybinė medžiaga yra lengvieji mediniai rėmai, naudojami statant mažo ir vidutinio aukštingumo namus.

Tačiau naujoviškos sistemos – sijų ir kolonų, klijuotos medienos, ilgųjų tarpatraminių konstrukcijų ir hibridinės – leidžia išplėsti medžio panaudojimą įspūdingiems naujoviškiems statiniams, pavyzdžiui, daugiaaukščiams“, – tvirtina knygos autoriai.

Apie „Releven“

RELEVEN yra nekilnojamojo turto plėtros įmonė, siekianti suteikti Vilniui dar daugiau patrauklumo.

Bendrovė yra investicinės bendruomenės „Zabolis Partners“ dalis, aktyviai investuojanti į tvaraus miesto kūrimą bei įgyvendinanti naują „15 minučių miesto“ koncepcijos projektą.

Šia koncepcija įgyvendinama nauja darbo, namų ir laisvalaikio erdvės vizija.

Bendrovės projektai nukreipti į ateities žmogaus poreikius, vystomi centrinio miesto vietose, pasižymintys ilgalaike verte ir užtikrinantys tvarų bei šiuolaikišką naujakurių gyvenimą.

RELEVEN per ateinančius penkerius metus žada išplėtoti 125.000 kv. m ploto biurų ir būstų, į projektus investuoti per 420 mln. Eur.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas?
  2. Pakeitus mitybos įpročius, galima išvengti lėtinių ligų
  3. Kodėl naujausią monografiją apie piliakalnį Eglinėje archeologai vadina proveržiu?
  4. Skelbiamos medinio daugiabučio projektinių sumanymų varžytuvės
  5. Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos
  6. Nyksta kurtiniai – rečiausi mūsų sengirių gyventojai (video)
  7. Lietuvos lazerių pažymėti kviečia kartu minėti Šviesos dieną
  8. Pradedamas statyti LMTA studijų miestelis
  9. Teismas vilkins sprendimą dėl rugsėjo 10-osios mitingo? Papildyta
  10. Šiauliai Saulės mūšio dieną švenčia 785-ąjį miesto gimtadienį
  11. Teismas: Vilniaus savivaldybė neteisėtai uždraudė LŠS rugsėjo 10-osios mitingą prie Seimo
  12. Socialdemokratai siūlo tirti R. Šimašiaus veiklą
  13. EP balsavo už kovą su miškų naikinimu
  14. NVO kreipėsi į politikus dėl biodegalų gamybos žalingo poveikio aplinkai
  15. „Pasaulio ateitis“ baigė darbą ir priėmė bendrą pareiškimą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 4 dalykai, kuriuos būtina apgalvoti imant paskolą būstui
  • D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05
Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės |lrs.lt, A. Petruliavičiaus nuotr.

J. Skirius. Baltijos valstybių užgrobimo byla JAV Kongrese 1953 metais – ką prisimename?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai