Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vykdoma kolegijų pertvarka sulaukė kritikos iš kolegijų pusės. Jų teigimu, siūlomi optimizavimo projektai neatitinka tikslų iškeltų Vyriausybės nutarime dėl valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo, stinga bendradarbiavimo, skaidrumo, o sprendimų rengime dalyvauja galimai suinteresuoti asmenys.
Apie kolegijų tinklo optimizavimą kalbama seniai – tą daryti rekomendavo Europos Komisija bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Nors sutariama, kad pertvarka reikalinga, tačiau kritikuojama tai, kaip ji vykdoma.
„Neabejotina, kad kolegijų tinklui optimizacija reikalinga ir matome, kad dalis kolegijų sutarė su kitomis aukštosiomis mokyklomis dėl abipusiai naudingo susijungimo ar prisijungimo. Tai ‒ geras postūmis. Tačiau yra ir kita proceso pusė, kurios ignoruoti negalima. Ji kelia nerimą dėl dalies jungimų prasmingumo ir kuria prielaidas, kad jungimas ne tik kad nepadės pasiekti Vyriausybės numatytų tikslų, bet ir pablogins situaciją.
Nemaža dalis kolegijų į optimizaciją žiūri su nerimu ir nepasitikėjimu, nes ŠMSM nepateikia užtektinai informacijos apie pertvarką ir jos teisinius aspektus“, ‒ vardina Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) direktorius dr. Rolandas Vitkūnas.
Siūlo jungti prie buvusios darbovietės
Kaip pavyzdį jis pateikia ŠMSM sudarytą komisiją, kuri teiks siūlymus dėl pertvarkos įgyvendinimo. Seimo švietimo komiteto posėdyje paviešinus komisijos sudėtį, paaiškėjo, kad joje dalyvauja buvęs Vilniaus kolegijos (VIKO) direktorius, todėl galima įtarti, kad jis tiesiogiai suinteresuotas VTDK prijungimu prie VIKO. Būtent tokį pertvarkos variantą itin aktyviai siūlo ministerija nepaisant to, kad VTDK deklaravo siekį nesijungti su jokia kita aukštąja mokykla.
„VTDK yra ketvirta pagal studentų skaičių valstybinė kolegija Lietuvoje, išorinio vertinimo metu tarptautinė ekspertų grupė jos veiklą įvertino teigiamai ir kolegiją akreditavo maksimaliam laikotarpiui. Kolegijoms iškelti ambicingi veiklos tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2029 m. – turime ir ministerija pristatėme planą kaip tą padarysime. Nepaisant to, mūsų veikla vertinama kaip silpna. Sunku suprasti kodėl taip vyksta“, ‒ stebisi R. Vitkūnas.
Tiek jam, tiek daliai kitų kolegijų bendruomenės nuostabą kelia tai, kad pertvarka rengiama atsižvelgiant į Studijų kokybės vertinimo centro analizę, kurioje neatliktas kokybinis kolegijų veiklos vertinimas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos nevertintos kiekvienos studijų krypties kontekste ir t. t.
Brangus jungimas be kokybinio pokyčio
R. Vitkūnas pasakoja, kad VTDK pavyzdys rodo, jog kolegijų tinklo pertvarkoje trūksta aiškumo, yra veiksmų, kuriuos sunkiai racionaliai paaiškinti ar pagrįsti studijų kokybės gerinimu.
„Štai VTDK dominuoja inžinerinės krypties studijos, VIKO ‒ verslo ir viešosios vadybos bei sveikatos mokslų studijos. Taigi siūloma jungti įstaigas su skirtinga ir nesuderinama infrastruktūra bei skirtingas kompetencijas turintį akademinį personalą. Tad siūlomas variantas, kuomet skyrus didžiules lėšas, įdėjus daugybę darbo, kokybinio pokyčio – o tai ir yra pagrindinis pertvarkos tikslas ‒ sulaukta vis tiek nebus. Esu tikras, kad yra daugybė sričių, kur pinigus – o jungimas yra tikrai brangus procesas ‒ ir pastangas galima panaudoti kur kas tikslingiau bei prasmingiau“, ‒ įsitikinęs VTDK direktorius.
Pasak jo, panašu, kad net pertvarkos sumanytojams nėra aišku, ar pokyčiai leis pasiekti užsibrėžtus tikslus. Todėl tik plati ir atvira diskusija, kurios metu būtų pateikti konceptualūs ir praktiniai kolegijų jungimo sprendimai, gali užtikrinti skaidrumą ir atkurti kolegijų pasitikėjimą procesu bei užtikrinti, kad permainos leis gerinti aukštojo mokslo veiklos kokybę.
