LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda skirta partizanui, politiniam kaliniui, dimisijos kapitonui Antanui Lukšai-Arūnui (1923 05 31–2016 01 02) atminti.
Parodoje pasakojama Lukšų šeimos istorija, kuri neatsiejama nuo sovietų okupuotos Lietuvos istorijos – visi šeimos nariai įsitraukė į partizaninį karą ir dėl to skaudžiai nukentėjo.
Antanas Lukša gimė Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime ūkininkų Simano ir Onos Lukšų šeimoje, kurioje augo dvi seserys ir keturi broliai:
būsimi partizanai Jurgis (1920–1947), Juozas (1921–1951), Stasys (1926–1947) ir būsimas partizanų ryšininkas-rėmėjas Vincas (1905–1993).
aigęs gimnaziją, A. Lukša įstojo į Kauno mokytojų seminariją.
1942–1943 m. studijavo Kauno universiteto Statybos fakulteto Geodezijos skyriuje.
1944 m. kurį laiką slapstėsi nuo prievartinės mobilizacijos.
Tais pačiais metais gavo mokytojo darbą Veiveriuose.
1946 m. tapo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininku, slapyvardžiu Arūnas.
1946 m. birželio mėn. dalyvavo kautynėse Suvalkijoje.
1946 m. rudenį ryšiams palaikyti A. Lukša persikėlė dirbti į Kaišiadorių suaugusiųjų gimnaziją.
Žasliuose įkūrus progimnaziją, paskirtas jos direktoriumi.
1946 m. pabaigoje Tauro apygardos partizanams iššifravus MGB provokacijas, A. Lukša pasitraukė iš Žaslių ir grįžo į Tauro apygardą.
1947 m. sausio mėn. tapo aktyviuoju Tauro apygardos partizanu.
1947 m. vasario 10 d. A. Lukša-Arūnas paskirtas Geležinio Vilko Žvalgybos skyriaus viršininku, o balandžio mėn. – Tauro apygardos štabo Ryšių poskyrio viršininku.
Dalyvavo kuriant Birutės rinktinę Kaune, priklausė rinktinės štabui.
Jo pareigos buvo palaikyti ryšius tarp apygardos štabo ir rinktinių pareigūnų, padalinių vadų.
1947 m. birželio 12 d. A. Lukša, bandydamas organizuoti susitikimą su Jungtinės Kęstučio apygardos atstovu, papuolė į MGB pasalą.
Išvengęs pirmos pasalos, pakliuvo į antrąją ir buvo suimtas.
Po žiaurių MGB tardymų 1947 m. rugsėjo mėn. nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties.
Kalėjo Komijos ASSR, Tiumenės, Irkutsko, Magadano srities lageriuose.
1956 m. paleistas iš lagerio grįžo į Lietuvą, sukūrė šeimą.
Prasidėjus atgimimui, aktyviai dalyvavo politinių kalinių ir tremtinių visuomeniniame gyvenime.
Ilgametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas ir valdybos pirmininkas. LPKTS Garbės pirmininkas.
Rūpinosi partizanų, politinių kalinių, tremtinių įamžinimo reikalais – paminklų statyba, partizanų kovų istorijos kartografavimu, knygų leidyba ir kt.
1998 m. suteiktas Kario savanorio statusas, 1999 m. – dimisijos kapitono laipsnis.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2003 m.).
Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Kauno regioninio valstybės archyvo, Kauno technologijos universiteto muziejaus, Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejaus, Prienų krašto muziejaus, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, A. Lukšos šeimos archyvo.
Pranešimą spaudai parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
