Orams vis labiau šylant, kemperių entuziastai jau pradeda skaičiuoti dienas iki pirmosios kelionės po žiemojimo. Kad ji pavyktų kuo sklandžiau, reikia ne tik teisingai „pažadinti“ savo namelį ant ratų, bet ir įsidėmėti kelis vertingus patarimus, kurie leis sutaupyti bei nepervargstant mėgautis nauju nuotykiu.
Laisvė rinktis kryptį – ir neišlaidauti
„Didžiausias kelionės kemperiu privalumas – laisvė, – įsitikinęs patyręs keliautojas, rašytojas ir kemperių žinovas Valdas Valiukevičius. – Kelionei kemperiu nereikia smarkiai planuoti: jeigu turite nuosavą, galite išvykti išsyk, kai tik turite laisvo laiko.
Kelionės kryptį galite pasirinkti akimirksniu. Jeigu galvojote važiuoti Kroatiją, bet ją tuo metu užklupo karščio banga, tuomet sukate vairą gaivesnės Norvegijos link. Lygiai taip pat galite pakeisti kryptį ir jau pačios kelionės metu.“
Dar vienas privalumas – pasirinkus šią transporto priemonę, nereikia iš anksto užsisakyti viešbučių ar sudaryti išsamų maršrutą, nes kur sustojote – ten namai. Europą su kemperiu išnaršęs keliautojas patikina, kad mūsų žemyne yra šimtai tūkstančių vietų, kur galima nemokamai sustoti nakvynei.
„Jeigu kemperis yra autonomiškas, nereikia išlaidauti kempinguose. Autonomiški nameliai ant ratų turi savas saulės elektrines, dideles vandens talpas. Juose yra visi patogumai – salono vėsinimas, šildymas, tualetas, dušas, viryklė, šaldytuvas“, – pasakoja V. Valiukevičius.
Galiausiai, kelionės metu nereikia gaišti laiko ir švaistyti pinigų ieškant restoranų, nes virtuvė ir šaldytuvas važiuoja kartu. Patogiame kemperyje galima gyventi ne dienas ar savaites, o mėnesius.
Jis pastebi, kad daugybė Šiaurės Europos kemperistų žiemą gyvena Pietų Europos pakrantėse ar Maroke. Sausio mėnesį tai išbandė ir pats V. Valiukevičius – su žmona kelias savaites keliavo po Maroką ir mėgavosi šiluma bei naujais įspūdžiais.
Tačiau kad išties lengvai būtų galima pasimėgauti kemperio suteikiama laisve, prieš išriedant su juo į naująjį sezoną, svarbu transporto priemonę tinkamai parengti.
Svarbiausi pavasariniai darbai
Kaip rudenį reikia paruošti kemperį žiemai, taip pavasarį būtina patikrinti, kaip jis peržiemojo, pabrėžia V. Valiukevičius, šiemet su kemperiu jau spėjęs išvažinėti ne tik egzotiškąjį Maroką, bet ir pakeliauti Ispanijoje.
„Kemperis yra du viename – tai ir automobilis, ir namas. Rūpinantis pirmuoju, pavasarį reikia patikrinti automobilio skysčius, ar niekas neteka. Reikia patikrinti stabdžius, ar jie nesurūdijo, ar veikia efektyviai. Taip pat – padangas, ar jos nesideformavo stovėdamos vienoje vietoje. Norint to išvengti, prieš žiemą padangas reikia maksimaliai pripūsti“, – patarimais dalijasi kemperių žinovas.
Darbų sąrašas laukia ir rūpinantis nameliu, kuriam reikia atskiros patikros. Pasak keliautojo, jame reikia patikrinti, ar per žiemą neatsirado drėgmės, patikrinti elektros sistemą, vandentiekį, kanalizaciją.
„Kiek ir kokių darbų lauks – priklauso ir nuo to, kaip gerai parengėte kemperį žiemojimui. Pavyzdžiui, jeigu rudenį jo sistemoje palikote vandens, galimi nemalonūs atradimai – nuo šalčio sutrūkę vamzdžiai, čiaupai“, – įspėja V. Valiukevičius.
Patarimai, kad kelionė pavyktų
Daug metų su kemperiu Europoje ir už jos ribų keliaujantis V. Valiukevičius pastebi, kad „kemperistų“ bendruomenė šalyje vis plečiasi. Viena vertus, šią transporto priemonę išbando vis daugiau žmonių, o pamėginę – nori taip keliauti vėl ir vėl. Kita vertus, šalyje daugėja kemperių nuomos kompanijų, tad keliautojams nebūtina investuoti į savą kemperį, jie gali nesunkiai išsirinkti tinkamą su specialistų pagalba.
Aktyvus keliautojas visgi pastebi, kad nepatyrusiems naujokams leidžiantis į pirmą tokią kelionę atsiranda nemažai iššūkių, kurie gali brangiai atsieiti tiek laiko, tiek emocijų prasme.
„Planuojant kelionę, patariu išvengti tipinių klaidų, kurios gimsta dėl pernelyg didelio noro sutaupyti. Kaip žinia, kemperio nuoma parai kainuoja 80–200 eurų, tad žmonės stengiasi nuomotis kuo trumpesniam periodui, įveikti kuo didesnį atstumą ir važiuoti kuo didesne kompanija“, – pastebėjimu dalijasi keliautojas.
Tačiau einant tokiu keliu rezultatas gali būti nedžiuginantis – kemperis, pasak V. Valiukevičiaus, visgi yra skirtas vienai šeimai, tad nereikėtų stengtis susigrūsti šešiese ar septyniese. Kelias savaites taip leidžiant laiką mažoje erdvėje gali nukentėti ir kelionės kokybė, ir draugystės.
„Taip pat nereikia svajoti, kad per savaitę apžiūrėsite Italiją, pailsėsite Kroatijoje ar aplankysite Prancūzijos įžymybes. Taip, tai įmanoma, bet jūsų tuomet lauks darbas, o ne atostogos. Optimalus kelionės atstumas per dieną yra 300–400 kilometrų.
Mano patarimas – planuoti lėtą važiavimą, sustojant vienoje vietoje po 2 naktis, kad galėtumėte pajusti naujų vietų gyvenimo džiaugsmą“, – pataria keliautojas.
Sutaupyti laiko ir jėgų kelionėje leidžia ir kombinuotas keliavimo būdas – dalį ilgo važiavimo greitkeliais iškeičiant į naktį kelte.
„Keliautojai vis dažniau į savo keliones įtraukia keltus – pernai dalimi Baltijos jūros reisų jau vyko netgi daugiau keleivių nei priešpandeminiais 2019-aisiais, – sako keltų operatoriaus „DFDS Seaways“ rinkodarinių kampanijų vadovė Neringa Sinkevičienė. – Prie to prisideda pastaraisiais metais sugrįžęs „AUTOstogų“ – kelionių automobiliu – bumas, kuris išaugino ir kemperių gerbėjų gretas.
Tokie keliautojai vertina patogumą ir laisvę, todėl patrauklia alternatyva nuobodesnėms atkarpoms per kaimynines šalis jiems tampa keltas: kelte galima puikiai pailsėti, išsimiegoti ir papusryčiavus tęsti savo kelionę jau Vokietijoje ar Švedijoje.“
Ji pastebi, kad vasaromis išauga keliautojų kemperiais skaičius tiek į Kylio, tiek į Karlshamno uostus. Pirmasis tampa vartais į puikia infrastruktūra kemperistams garsėjančią Vokietiją ir tolimesnes Vakarų Europos šalis, o antrasis – gerokai sutrumpina kelionę į pasakiško grožio Skandinaviją.
