Pagreitį įgavęs gatvių siaurinimas ir atnaujinimas kartais sulaukia vis daugiau vairuotojų pasipiktinimo – dėl projektuotojų priimtų sprendimų ir mažiau gatvėse automobilių statymui paliktos vietos neretai sunku net prasilenkti. O kartais to padaryti nepavyksta, apgadinamos šalia judėjusios ar stovinčios transporto priemonės, nukenčia kelio elementai. Tad kas dažniausiai būna kaltas ir kaip elgtis į jas patekusiems vairuotojams?
Ginčai pasiekia net teismą
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas primena, kad jei keliaujant automobiliu kelyje važiavimo kryptimi atsiranda kliūtis, pirma privaloma praleisti priešpriešine eismo juosta atvažiuojančias transporto priemones ir tik tada atsiradusią kliūtį apvažiuoti. Tačiau gyvenimo skuba, noras kelyje būti pirmesniam ar kliūčių buvimas abiejose kelio pusėse kartais baigiasi eismo įvykiais bei ginčais, kuris vairuotojas kaltas.
„Nesutarimai tarp dviejų gatvėje neprasilenkusių vairuotojų paprasčiausiai išsprendžiami pasidalinant kaltę perpus. Nepriėmus abi į eismo įvykį patekusias puses tenkinančio sprendimo, tenka ieškoti įvairių įrodymų, pavyzdžiui, nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matytųsi iš savo eismo juostos išlindusi transporto priemonė. Svarbu ir tai, kad tokių nesutarimų sprendimas dažnai užtrunka gana ilgai, pavyzdžiui, dar tęsiamas tyrimas dėl vieno praėjusią žiemą Vilniuje įvykusio incidento, šis ginčas, panašu, gali pasiekti ir teismą“, – pasakoja draudimo ekspertas.
Nukenčia ir priparkuoti automobiliai
Kur kas aiškesnė situacija, kai nukenčia kelio elementai – inžinerinių tinklų įrengimai, apšvietimo stulpai, ženklai, užtvaros ir panašiai, ar gatvėje stovintis automobilis. Jei bandant išsitekti gatvėje nubraukiamas pastarasis, nesvarbu, ar jis pastatytas pagal Kelių eismo taisykles, visada kaltas lieka judėjusios transporto priemonės vairuotojas.
„Netinkamai priparkuoto automobilio vairuotojas ar savininkas tuomet baudžiamas už parkavimo taisyklių pažeidimus, tačiau netampa atsakingu už eismo įvykį. Kitaip sakant, judančios transporto priemonės vairuotojas visada kaltas dėl pastatytiems automobiliams, kelio elementams ir nejudančiam kitam trečiųjų šalių turtui padarytos žalos“, – apibendrina R. Bieliauskas.
Gresia tūkstantinės baudos
Kartais incidentai baigiasi vos matomais įbrėžimais ant kelio elementų, kito pastatyto ar judėjusio automobilio. Tačiau apie eismo įvykį vis tiek būtina pranešti, nespręsti žodiniais ar rašytiniais susitarimais, kuriuos vėliau sunku įrodyti. Į incidentą numojus ranka ar nepaklausius šio patarimo, kaip įspėja R. Bieliauskas, vėliau gali tekti susimokėti nemažą baudą ar net kuriam laikui atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu.
Kaip numato Administracinių nusižengimų kodeksas, kai iš įvykio vietos pasišalinama padarius žalos už mažiau nei 750 eurų, vairuotojui gali būti skiriama nuo 600 iki 850 eurų siekianti bauda. Jei padaryta žala – didesnė, gali tekti susimokėti jau nuo 850 iki 1500 eurų siekiančią baudą. Jei neturima teisės vairuoti, kišenę gali patuštinti net iki 2000 eurų siekianti bauda.
„Norint išvengti nemalonumų, būtina užpildyti eismo įvykio deklaraciją, apie incidentą pranešti apgadinto turto savininkui, o jei nepavyksta jo rasti, iškviesti policijos pareigūnus. Jokiu būdu neatidėliokite šių veiksmų, nes pasitraukus iš įvykio vietos, gali būti skiriama ne tik bauda, bet ir atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 3 metų“, – įspėja ERGO atstovas.
