Šių metų pradžioje buvo atliki du nuolatine studijų forma Lietuvoje studijuojančių užsienio studentų nuomonės tyrimai:
Užsienio studentų įsitraukimo tyrimas ir Užsienio studentų ekonominės naudos tyrimas.
Jie leido pateikti išvadas ir patarimus suinteresuotoms šalims dėl studijų kokybės gerinimo, prieinamumo, patrauklumo auginimo ir Lietuvos aukštojo mokslo prekės ženklo stiprinimo.
Taip pat, tyrimų kontekste buvo keliami svarbūs talentų pritraukimo, įsitraukimas, užsienio studentų įsidarbinimo ir panašūs klausimai.
Tyrimai buvo atlikti Švietimo mainų paramos fondo, įgyvendinančio projektą „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“ (prekės ženklas „Study in LT“), užsakymu.
Tyrimai ir jų rezultatai viešai prieinami čia.
Gegužės 17 dieną vyko šių tyrimų rezultatų pristatymo renginys.
Jame dalyvavo suinteresuotų LR institucijų, mokslo, švietimo institucijų ir kitų institucijų atstovai, įskaitant ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę.
„Viena iš džiugių tendencijų, kurią būtina paminėti, yra tai, kad nuo 2005 metų užsienio studentų skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai, nuo 5100 iki 10600.
Tai yra didžiulis skirtumas.
Tai dar nėra tas procentas, kurio mes norėtume, tačiau žengtas žingsnis yra tikrai didelis.
Užsienio studentų kuriama ekonominė nauda yra dar vienas argumentas, kuris leidžia mums įrodyti, kiek svarbus yra užsienio studentų pritraukimas.
Ne visi supranta, kad mūsų demografija yra negailestinga.
Labai reikia daugiau stiprių užsienio studentų, kurie galėtų sukurti aukštą pridėtinę vertę.
Reikia tokių studentų, kurie galėtų čia pasilikti, kurti, gyventi ir dirbti kartu su mumis visais.
Tai tikrai, šis studentų ekonominės naudos tyrimas bus vienas iš argumentų ir biudžeto derybose, ir kalbant apie aukštojo mokslo ateitį“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Anot ministrės, šiuo metu jau yra sukurtas juodraštinis Užsienio studentų pritraukimo strategijos variantas, kuris jau šio mėnesio pabaigoje bus pristatytas diskusijai platesniame rate.
Renginyje vyko diskusija talentų pritraukimo, integracijos, įsidarbinimo klausimais.
Taip pat, buvo kalbama apie švietimą – kaip paslaugų eksportą, švietimo infrastruktūros naudojimą.
Diskusijoje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministres patarėjas Andrius Zalytis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prodekanas Dr. Alvidas Šarlauskas, vyr. patarėja Agnė Kavaliauskienė iš LR Ekonomikos ir naujovių ministerijos, Užimtumo tarnybos tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Indrė Laučienė.
Užsienio studentų nuomonės tyrimai atskleidė daug svarbių momentų, pavyzdžiui, kad studentų manymu, stipriausios Lietuvos, kaip šalies, pusės yra saugumas, patogus susisiekimas, galimybė keliauti ir kitose ES šalyse.
Pirmą kartą Lietuvoje atliktas ekonominės naudos tyrimas parodė, kad užsienio studentai į Lietuvos ekonomiką galimai vidutiniškai įneša apie 86,7 mln. EUR lėšų per vienerius mokslo metus.
Tikimasi, kad visos surinktos žinios, duomenys, išvados ir patarimai suinteresuotoms šalims padės kurti sprendimus, kurie padės į Lietuvos aukštąsias mokyklas pritraukti daugiau užsienio studentų ir leis gerinti Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdį.
„Labai vertiname galimybę prisidėti prie teigiamų pokyčių kūrimo.
Tikiuosi, kad šių tyrimų rezultatai bus geras atspirties taškas judėjimui pirmyn ir virs naujomis galimybėmis,“ – sako Švietimo mainų paramos fondo direktorė Daiva Šutinytė.
Užsienio studentų įsitraukimo tyrimas atskleidžia pagrindines užsienio studentų sprendimo studijuoti Lietuvoje priežastis, nuomonę apie studijų kokybę ir gyvenimo aplinką bei kitus svarbius dalykus.
Tokios žinios gali būti ypatingai svarbios kuriant įvarius strateginius sprendimus užsienio studentų pritraukimui, gerinant jų pasitenkinimą studijomis, stiprinant Lietuvos aukštojo mokslo prekės ženklą.
Panašų tyrimą Švietimo mainų paramos fondas yra atlikęs 2018 metais.
Užsienio studentų ekonominės naudos tyrimas Lietuvoje buvo atliktas pirmą kartą.
Jis leidžia spręsti ne tik apie užsienio studentų atnešamą ekonominę naudą šaliai, bet taip pat ir apie Užsienio studentų ekonominis aktyvumą – ar turi darbą, kaip sekasi įsidarbinti, koks darbdavių požiūris.
Abu tyrimus Švietimo mainų paramos fondo užsakymu atliko bendrovė „SeeNext“.
Švietimo mainų paramos fondo įgyvendinamu projektu „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“ siekiama pristatyti aukštąjį mokslą ir studijas Lietuvoje, didinti jų žinomumą, garsinti Lietuvos aukštojo mokslo prekės ženklą tarp užsienio studentų (taip pat ir užsienio lietuvių) ir partnerinių institucijų bei organizacijų.
Taip pat, siekiama garsinti jungtines studijų programas skatinant studentų judrumą programos „Erasmus+“ ir jungtinių studijų programų rėmuose.
Straipsnyje neradau žinių, jokios statistikos, iš kokių užsienio valstybių atvykę mokosi pas mus.