Seimas toliau stumia referendumą dėl daugybinės pilietybės

Gegužės 16 d. Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma paskelbti privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės.

Teikiamu dokumentu siūloma nustatyti, kad privalomasis referendumas būtų vykdomas 2024 m. gegužės 12 d. Jame būtų siūloma pritarti Konstitucijos 12 straipsnio keitimui, įtvirtinant tokį straipsnio tekstą:

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.

Svarstomu nutarimo projektu Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai numatoma pavesti valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu įtikinti visuomenę apie spręsti referendumu teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui.

Pasak Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės, už Lietuvos ribų gyvena kone trečdalis mūsų tautos – apie 1 mln. 300 tūkst. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių. Gyvenamosios šalies pasas dažnam reikalingas dėl praktinių sumetimų, todėl neturėtume versti tautiečių rinktis tarp visaverčio gyvenimo užsienyje ir per pilietybę turimo ryšio su Lietuva, pabrėžė seimūnė.

„Lėktuvu per keliolika valandų mes galime pasiekti bet kurį pasaulio kraštą, o informacinės technologijos leidžia šalies pilietiniame gyvenime dalyvauti ir nuotoliniu būdu. Tokios sąlygos leidžia susiformuoti artimiems saitams su daugiau nei viena valstybe, neturime to riboti, turime visomis įmanomomis priemonėmis siekti, kad artimus saitus su Lietuva išlaikytų kiekvienas, kuris to nori. Daugiau talentų, daugiau investicijų, daugiau idėjų kuriant Lietuvą“, – sakė I. Pakarklytė.

Laisvės frakcijos narė atkreipė Seimo narių dėmesį, kad Lietuvoje gyvena vis daugiau žmonių, kurių tėvai yra ir kitų valstybių piliečiai:

„Mums gerai žinoma jaunosios bėgikės Alianos istorija, kuri beveik visą gyvenimą praleido Lietuvoje, tačiau yra kitos šalies pilietė.

Tokie žmonės, kaip ji, yra visiškai integravęsi, kalba lietuviškai ir yra aktyvūs mūsų visuomenės nariai, todėl turime būti atviri ir priimti juos į savo gretas, neversdami rinktis tarp Lietuvos ir tėvų kilmės šalies pilietybės.“

Nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektui Nr. XIVP-2578(2) po svarstymo pritarė 107, prieš balsavo vienas, susilaikė 4 Seimo nariai.

Šiuo metu galiojančios Konstitucijos 12 straipsnis yra toks:

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.

J. Vaiškūnas: Daugybinės pilietybės įvedimas – tiesus kelias į Lietuvos išpilietinimą ir išvalstybinimą

Daugybinės pilietybės priešininkai teigia, kad daugybinės pilietybės įvedimas tai kelias į pilietybės instituto išardymą ir Lietuvos išpilietinimą, o galiausiai ir išvalstybinimą. Įteisinus daugybinę pilietybę atsirastų daug dviejų rūšių Lietuvos piliečių: vieni būtų tie, kurie, turėdami tik Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, kiti kurie turi tik teises, bet nevykdo jokių pareigų.

„Daugybinės pilietybės įvedimas tai tiesus kelias į pilietybės instituto išardymą, Lietuvos išpilietinimą, o galiausiai ir išvalstybinimą. Pilietybė kyla iš valstybės piliečio nuolatinio įsipareigojimo valstybei ją ginti, mokėti jai mokesčius ir būti jos patriotu. Savaime suprantama, kad emigrantas pats pasirinkęs gyventi, dirbti, mokėti mokesčius ir ginti kitą valstybę –  atsisakdamas pareigų Lietuvai, pats atsisako ir netenka Lietuvos pilietybės.

Tačiau jo ryšį su Tauta ir toliau liudija ne pilietybė, o prigimtine teise grindžiama – tautybė. Dvigubos ar net daugybinės pilietybės reikalaujantys emigrantai nesąmoningai, o gal ir sąmoningai, painioja tautybės ir pilietybės sąvokas“, – teigia asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko pavaduotojas, Alkas.lt vyr redaktorius, Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas.

Pasak J. Vaiškūno, reiktų atsisakyti siekių silpninti pilietybės instituciją darant ja likvidžia su įsipareigojimais valstybei nesusijusia kategorija ir vertėtų grįžti prie jau seniai viešoje erdvėje išsakytų siūlymų Lietuvos valdžiai įstatymiškai įteisinti „Lietuvio pasą“ – dokumentą, liudijantį ir stiprinantį pasaulio lietuvių tapatybės ryšį su Tauta ir tautiečiais, kur jie begyventų ir kokios pasaulio valstybės piliečiais bebūtų“.

Pasak J. Vaiškūno, Seimo stalčiuose laikomas Lietuvio paso įstatymo projektas turėtų būti grąžintas į politinę darbotvarkę. Priėmus šį įstatymą, būtų nenusižengiant Lietuvos konstitucijai įteisinta tarpinė institucija, leidžianti, net netekus Lietuvos pilietybės, išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe ir beveik visas pilietybės teikiamas teises.

Taip pat, – pasak J. Vaiškūno, – užsienio lietuviai nebūtų skirstomi į gerus ir blogus, mat politikai ir Pasaulio lietuvių bendruomenės  vadovai stumiantys daugybinės pilietybės referendumą vengia garsiai kalbėti apie tai, kad teisę į daugybinę pilietybę jie žada suteikti tik „teisingose“ pasaulio valstybėse gyvenantiems lietuviams.

„Lietuvio pasas būtų teikiamas visiems užsienyje gyvenantiems lietuviams neskirstant jų į gerus ir blogus lietuvius. Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika“, – sako J. Vaiškūnas.

Primename, kad 2019 m. gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Prezidento rinkimų pirmuoju turu vykusiame referendume, Tauta pasisakė prieš dvigubos pilietybės įteisinimą. Referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo 52,58 proc. visų rinkėjų. Tačiau, tam kad būtų pakeistas Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis, turėjo pritarti 50 proc. visų Lietuvos rinkėjų. Tačiau nepritarė.