Šią savaitę Žuvininkystės tarnybos žuvivaisininkai, tęsdami aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo ir gausinimo Lietuvos upėse darbus, į Nerį (Vilniaus raj.) ir Šventąją (Ukmergės raj.) įžuvino 1000 vnt. šių žuvų metinukų. Visi išleisti eršketai pažymėti išoriniais žymekliais – tai padės stebėti jų kelionę į Baltijos jūrą.
Aštriašnipiai eršketai užauginti Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje. Žuvų lervučių Žuvininkystės tarnybai praėjusiais metais dovanojo Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas, su kuriuo Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai palaiko glaudžius ryšius.
Siekiant sėkmingai vykdyti aštriašnipių eršketų atkūrimo Baltijos jūroje programas tarptautinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus. Šiuo metų vienas iš svarbiausių projektų, vienijančių Baltijos šalis, yra „Baltijos eršketų apsaugos ir atkūrimo veiksmų planas“, kurio parengimą 2019 m. inicijavo Helsinkio komisija (HELCOM). Juo vadovaujantis rengiami visų įsitraukusių šalių vandens telkinių įžuvinimo aštriašnipiais eršketais planai.
Vidutinis šią savaitę į šalies upes išleistų aštriašnipių eršketų svoris – apie 0,5 kg. Praėjus 15–20 metų, šių karališkų žuvų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Subrendę aštriašnipiai eršketai, tikimasi, grįš į Lietuvos upes neršti. Bet kol tai įvyks, Rusnėje toliau sėkmingai formuojama motininė banda tolimesniam dirbtiniam aštriašnipių eršketų veisimui Lietuvoje.
Visos šiemet į laisvę išleistos žuvys buvo pažymėtos išoriniais žymekliais, ant kurių yra šalies kodas, identifikacinis numeris ir kontaktinis telefono numeris. Sugavus aštriašnipį eršketą prašoma paskambinti nurodytu numeriu. Suteikta informacija žuvivaisos specialistams ir mokslininkams padeda stebėti žuvų kelionę į Baltijos jūrą, sužinoti, kur ir kokiu greičiu migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.
Šieme į Lietuvos upes numatyta įveisti apie 19 tūkst. įvairaus amžiaus aštriašnipių eršketų.
