Daugiau kaip 60 proc. vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių Lietuvos didmiesčių gyventojų teigia, kad per pastaruosius kelerius metus keitėsi jų lūkesčiai gyvenamajam būstui. Nekilnojamojo turto bendrovės „Darnu Group“ inicijuotas tyrimas parodė, kad labiausiai kinta gyventojų poreikiai buto plotui, kainai, vietai, statybos metams ir energetiniam efektyvumui.
Reprezentatyvų tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, ji apklausė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojus nuo 18 iki 75 metų amžiaus, kurių pajamos namų ūkio nariui per mėnesį yra virš 1100 eurų.
Nori daugiau erdvės
Didžiausia dalis – 27 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad per pastaruosius metus keitėsi poreikis būsto plotui, net 67 proc. iš jų rinktųsi didesnį butą. Dar bemaž ketvirtadalis – 23 proc. apklaustųjų nurodė, kad kito poreikis kainai – 61 proc. iš jų šiandien ieškotų pigesnio buto.
„Gyventojų poreikis turėti didesnio ploto būstą išryškėjo pandemijos metu, kuomet itin daug laiko leidome namuose. Tai aktualu ir šiandien, nes jau matyti susiformavęs įprotis bent dalį savaitės dirbti iš namų, o prielaidų tam keistis – grįžti į senas vėžes – nėra. Atsižvelgiant į tai, atsiranda natūralus noras turėti daugiau erdvės, formuoti atskiras darbo ir laisvalaikio zonas, o tam reikalingas papildomas plotas“, – teigia Lina Morkūnienė, „Darnu Group“ pardavimų vadovė.
Pasak ekspertės, tendencija, kad keičiasi poreikiai būsto kainai, yra susijusi su makroekonominėmis tendencijomis, kurioms įtaką darė ir karas Ukrainoje, ir jo sąlygota energetikos krizė, ir bendras kainų augimas. „Infliacijos šuoliai ir energetinės sąnaudos lemia tai, kad dalis gyventojų mato mažiau galimybių skolintis, be to, jų lūkesčius karpo ir brangstančios palūkanos. Išaugusios išlaidos būtiniesiems poreikiams, pabrangęs skolinimasis verčia mažinti savo lūkesčius ir permąstyti galimybes įsigyti svajonių namus“, – sako L. Morkūnienė.
Vilioja ne vien miegamieji rajonai
Tyrimo duomenimis, kone penktadalis (19 proc.) respondentų rinktųsi kitą gyvenimo vietą nei prieš kelerius metus. Net 55 proc. iš jų rinktųsi rajoną, kuris būtų arčiau centro ir patogesnis gyventi.
„Reikšminga gyventojų dalis vis labiau vertina ne tik būsto, bet ir jo vietos, aplinkos svarbą. Vis dažniau atsižvelgiama į patogaus susisiekimo galimybes, kokybiškas viešąsias ir žaliąsias erdves, išvystytą bei lengvai prieinamą paslaugų įvairovę, socialinę infrastruktūrą, saugumą“, – teigia L. Morkūnienė.
Kaip rodo „Darnu Group“ tyrimas, apie 47 proc. apklaustųjų pirktų butą miegamuosiuose rajonuose, o centrinius miesto rajonus ir Senamiestį rinktųsi apie 25 proc. apklaustųjų.
Miegamuosiuose rajonuose pirkti naują butą dažniau linkę 50-150 tūkst. eurų biudžetą šiam pirkiniui numatę asmenys. Priemiestį labiau renkasi vyresni nei 40 metų šalies gyventojai, dažniau gyvenantys Kaune. Į centrinius ar aplinkinius miesto rajonus labiau linkę keltis aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, vadovai, aukštas pajamas generuojantys specialistai.
Rinktųsi naują ir efektyvesnį
Tyrimo duomenimis, 14 proc. apklaustųjų pripažįsta, kad keitėsi poreikis buto statybos metams – 9 iš 10 rinktųsi naujesnės statybos butą. Respondentų akimis, labiausiai geidžiami yra 2020-2022 m. statybos butai, juos būtų linkę įsigyti apie 31 proc. apklaustųjų, o maždaug 27 proc. rinktųsi 2010-2019 statybos pastatą.
„Į naujesnės statybos butą investuoti labiau linkę Vilniaus ir Kauno gyventojai, dažniau geresnes pareigas einantys asmenys, o į senesnės statybos – tie, kurie gauna mažesnį atlyginimą, turi ribotą biudžetą, arba tie, kurie nori įsikurti konkrečiame rajone ar vietoje, kur nauja statyba nėra galima arba nevystoma“, – pastebi L. Morkūnienė. Anot jos, augant išlaidoms energetikai, vis svarbesnį vaidmenį ima vaidinti ir būsto energetinis efektyvumas – į tai atkreipia dėmesį net 16 proc. apklaustųjų, kurie šiandien rinktųsi aukštesnę būsto energetinę klasę.
Skaičiuojama, kad apie 15 proc. respondentų būtų linkę pirkti 2000-2009 m. statybos butą, apie 7 proc. rinktųsi 1990-2000 metų statybos butą, o senesnius nei 1990 metų statybos butus rinktųsi 14 proc. apklaustųjų.
