Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko laikino solidarumo įnašo įstatymo projektui, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.
„Šiuo metu mūsų frontą laiko Ukraina, bet Lietuvai taip pat reikia rengtis, ir rengtis sparčiau, nei tai buvo daroma iki šiol. Todėl mūsų siūlymas per šiuos dvejus metus gautas pajamas investuoti būtent į karinio mobilumo, karinės infrastruktūros projektus. Dėl to tik į kredito įstaigų netikėtų grynųjų palūkanų pajamų dalį nukreiptas laikinas solidarumo įnašas prisidės prie laikinai ženkliai išaugusių nacionalinio saugumo poreikių – karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektų, užtikrinsiančių Lietuvos pajėgumus priimti sąjungininkus, praplėsti oro uostų, jūros uosto pajėgumus, rekonstruoti kariniam transportui reikalingus kelius, statyti karinę infrastruktūrą“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Patobulintas įstatymo projektas atliepia po pirmojo projekto skambėjusius institucijų ir rinkos dalyvių nuogąstavimus – jame neįtraukiamos palūkanų pajamos iš naujo kredito, įnašas taikomas visam sektoriui. Solidarumo įnašo modelyje išlaikytas svarbiausias principas – jis nukreiptas tik į netikėtą ir reikšmingą grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalį ir yra laikinas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Prognozuojama, jog siūlomas laikino solidarumo įnašas įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos apie 410 mln. eurų. rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie sudaro apie 963 mln. eurų. Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.
Vyriausybės patvirtintame projekte nuo pirminio varianto atlikti keli pakeitimai. Įsiklausius į gautus pasiūlymus – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo, taip panaikinant bet kokias abejones, jog laikinas solidarumo įnašas gali daryti įtaką įprastai kredito įstaigų veiklai ir jų priimamiems verslo sprendimams.
Projekte taip pat įtvirtinamas saugiklis, jog grynosios palūkanų pajamos augtų bent vidutiniu tempu, užtikrintų kredito įstaigų finansinį stabilumą. Dėl to projekte siūloma, kad einamojo mokėjimo laikotarpio grynosios palūkanų pajamos, neįskaitant palūkanų pajamų iš naujai sudarytų kreditavimo sutarčių, sumokėjus to laikotarpio laikinąjį solidarumo įnašą, liktų ne mažesnės kaip 2022 m. grynosios palūkanų pajamos, padidintos 15 proc. Jei palūkanų pajamos susidarytų mažesnės – laikinasis solidarumo įnašas būtų atitinkamai sumažinamas.
Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos pastabas, laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t.y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
Teikiant Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą atsisakyta Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo.
Siūlomas laikinas solidarumo įnašas apskaičiuojamas nesukeliant neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui, kadangi būtų taikomas tik nelauktai kredito įstaigų palūkanų pajamų daliai, kuri nėra sietina su verslo sprendimais. Įstatymo projektu laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m., atskiriant nelauktas pajamas nuo įprastų pajamų. Siūloma terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą tik daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50 proc. viršija keturių finansinių metų vidurkį. Taigi, įnašas nustatytas taip, jog būtų taikomas tik neplanuotas pajamas gaunančioms kredito įstaigoms ir galiotų ribotą laiką. Grynųjų palūkanų pajamų pertekliui nesant – įnašas netaikomas. Be to, paliekamas pakankamas pajamų rezervas galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Laikinas solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dviejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos, o ne verslo sprendimai.
