NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą

Nacionalinis susivienijimas paskelbė pareiškimą, kuriame remdamasis Lietuvių kalbos instituto oficialiomis išvadomis reikalauja atmesti šiuo metu valdančiųjų Seime registruotą Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-880(2).

Pareiškime argumentuojama, jog minimu projektu būtų panaikinamas Konstitucijos 14 straipsniu įtvirtintas lietuvių kaip valstybinės kalbos statusas, nes sudaromos sąlygos lygiavertei dvikalbystei ar daugiakalbystei Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nepakankamai apibrėžiamas įstatymo taikymas be išimčių ar privilegijų visiems viešajame gyvenime dalyvaujantiems Lietuvos gyventojams, leidžiama institucijose, organizacijose ir įmonėse teikti viešąją informaciją užsienio kalbomis (nebūtinai valstybine), nors aiški Konstitucinio Teismo doktrina įpareigoja užtikrinti privalomą valstybinės kalbos vartojimą (1999 m. spalio 21 d., 2006 m. gegužės 10 d. nutarimai, 2014 m. vasario 27 d. sprendimas).

„Atsisakoma valstybės įsipareigojimo garantuoti visose švietimo pakopose įgyti išsilavinimą lietuvių kalba, atsisakoma nuostatos užtikrinti lietuvių kalbos išmokimą, nes sudaromos tik galimybės jos mokymui, o tai neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto valstybinės kalbos statuso palaikymo nuostatos, taip pat prieštarauja Švietimo įstatymo 30 ir 38 str., Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 skyriaus nuostatoms dėl lietuvių kalbos.

Valstybinės kalbos politikos švietimo srityje siekis išmokyti lietuvių kalbos yra būtinas lietuvių kalbos tęstinumui ir Lietuvos tapatybei išlaikyti. Europos Tarybos dokumentuose pabrėžiama, kad net ir imigrantams turi būti užtikrinama teisė išmokti valstybės kalbą, kad jie integruotųsi priimančioje šalyje,“ – teigiama pareiškime.

„Esminė projekto yda – įvairiais būdais siaurinama valstybinės kalbos apsauga ir naikinamas jos, kaip visiems piliečiams privalomos mokėti kalbos statusas. Tai reiškiasi įvairiose srityse nuo skaitmeninės erdvės iki darbo rinkos ir mokslo.

Siaurinamas svarbus reikalavimas dėl Lietuvoje viešai kitomis kalbomis demonstruojamų audiovizualinių produktų, nes apsiribojama tik visuomenės informavimo priemonėmis, neįtraukiant visų audiovizualinės raiškos formų.

Ši nuostata labai aktuali švietimo sričiai: jei nebus šio reikalavimo, skaitmeninis mokymo turinys bus daugiakalbis, mokiniai turės ribotas galimybes ugdytis mokomųjų dalykų raišką lietuvių kalba.

Nekeliami reikalavimai dėl valstybinės kalbos mokėjimo kokybės atsižvelgiant į kvalifikaciją ir einamas pareigas; nenumatomas kvalifikacinių valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimų taikymas, neįtraukta informacija apie lietuvių kalbos mokėjimo lygius.

Neužtikrinamas valstybinės kalbos funkcionavimas moksle, lietuvių kalbos mokslo tyrimų plėtra ir jų rezultatų skelbimas bei sklaida lietuvių kalba.

Neaptariamas lietuvių kalbos vartojimas skaitmeninėje terpėje, neužtikrinamos vartotojų teisės būti aptarnaujamiems valstybine kalba,“ – projekto ydas vardija Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ ir Nacionalinio susivienijimo tarybų narė, kalbininkė prof. Laima Kalėdienė.

„Seime pateiktas projektas yra nepaprastai subtilus būdas aukščiausiu lygiu – konstituciniu įstatymu – įtvirtinti faktinį lietuvių kaip valstybinės kalbos statuso panaikinimą.

Jame pareigos saugoti lietuvių kalbą skaitmenizacijos amžiuje, užtikrinti jos vartojimą ir išskirtinį statusą visose gyvenimo srityse yra pakeičiamos „galimybėmis“ ir prielaidomis daugiakalbystei. Įstatymas, dešimtmečius lauktas kaip lietuvių kalbos apsaugojimo priemonė ir nuosekli Sąjūdžio politikos grąžinti Lietuvai lietuvių valstybinę kalbą tąsa, dabar pateikiamas kaip paruošiamasis darbas Lietuvos valstybės multikultūriniam iškalbinimui.

Toks projektas yra atviras Lietuvos valstybės, kaip bendros lietuvių kalbos, istorijos, kultūros ir tautinio solidarumo saistomos bendrijos, ištautinimo ir tuo pačiu silpninimo pastanga.

Rusijos agresijos ir geopolitinių virsmų laiku nuolat kalbant apie šalies gynybą, tuo pačiu metu ardyti svarbiausius lietuvių tautą saistančius pagrindus yra veikla, kuri turi būti ne tik sustabdyta, bet ir atitinkamai įvertinta“, – teigia Nacionalinio susivienijimo pirmininkas, politikos filosofas prof. Vytautas Radžvilas.

Visą Pareiškimą rasite čia.