Pasiūlytas apmokestinimas griauna mūsų valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.
Šalies investiciniam patrauklumui būtina skaidri, numanoma ir tarptautiniu lygmeniu konkurencinga reguliacinė aplinka.
Esame labai susirūpinę, kad naujasis projektas sudarytas neatsižvelgiant į šiuos principus, diskriminuojant vieną verslo sektorių.
Siūlomą projektą tiktų pavadinti investuotojų mokesčiu, nes nuo tokio pobūdžio sumanymų nėra apsaugota nė viena sritis.
Savo ruožtu kredito įstaigų mokestinė aplinka Lietuvoje nuosekliai prastėja jau kelerius metus iš eilės.
Čia veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į šalies biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai, t. y. 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc., o 2021 m. laikinas mokestis buvo pakeistas nuolatiniu.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nagrinėjama Lietuvos rinkos padėtis nėra išskirtinė – finansų sektoriaus likvidumas yra išaugęs visoje Europoje.
Tačiau, išskyrus Lietuvą, Šiaurės-Baltijos regiono valstybėse papildomas bankų sektoriaus apmokestinimas nėra svarstomas.
Todėl toks žingsnis reikšmingai sumažins Lietuvos konkurencingumą, lyginant su Estija, Latvija bei kitomis regiono šalimis, ir patrauklumą užsienio investuotojams.
Lietuva yra daug eksportuojanti maža atvira ekonomika, labai priklausoma nuo tarptautinės aplinkos, kuri ir lemia vidinį šalies finansinį stabilumą.
Augančios palūkanos gali turėti didelės įtakos visos Europos ekonomikai, nes daug verslo modelių pastatyta ant žemų palūkanų.
Dabartinis geopolitinis kontekstas jau ir taip mažina mūsų valstybės investicinį patrauklumą.
Be to, praėjusią savaitę įvykęs vienas didžiausių bankų bankrotų JAV istorijoje yra rimtas signalas apie globalios finansų sistemos iššūkius, kylant palūkanų normoms.
Be to, kaip jau esame minėję, atsižvelgiant į ekonominės ir geopolitinės padėties neapibrėžtumą, prognozuoti bankų verslo pelningumo rodiklius per anksti.
Galiausiai reikia pastebėti, kad krašto gynyba – nacionalinis interesas.
Jeigu kalbama apie solidarumo poreikį, prie krašto gynybos finansavimo turėtų prisidėti visi šalyje veikiantys ūkio subjektai, o ne tik vienas sektorius.
Taigi atsižvelgiant į krašto gynybos finansavimo svarbą, tam turėtų būti numatyti patikimesni ir įvairesni finansavimo šaltiniai.
LBA šiuo metu tęsia nuodugnią mokesčio projekto analizę ir pastabas projekto rengėjams pateiks įstatymų nustatyta tvarka.
• Dauguma tapatybės kortelių nebetiks e. parašui, o apie tai – nė cypt
– vz.lt/inovacijos/2023/03/14/dauguma-tapatybes-korteliu-nebetiks-e-parasui-o-apie-tai–ne-cypt#ixzz7vy8umMHP
„Nuo liepos 1 d. dauguma asmens tapatybės kortelių nebebus tinkamos kvalifikuotam e. parašui.
To priežastys ir viešos komunikacijos nebuvimas.
Skaičiavimai, kiek tiksliai vartotojų bus paveikta.
Apie valstybės požiūrį į savo pačios sukurtą sprendimą ir jo naudojimą.”
Straipsnis skirtas prenumeratoriams, bet kažkur kažkada turi ir paviešinti?
Kažin, ar tai reiškia, jog ir vaistinėse ne visų ligonių tapt.kortelės veiks, ne visi galės gauti savo vaistus?
• Vytautas Radžvilas. Bankų viršpelniai – valstybės statuso ir galios atspindys
− tiesos.lt/vytautas-radzvilas-banku-virspelniai-valstybes-statuso-ir-galios-atspindys/