Šeštadienis, 25 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Šventės

Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

www.alkas.lt
2023-03-12 12:28:31
43
Palangos gimtadienis | palanga.lt nuotr.

Palangos gimtadienis | palanga.lt nuotr.

Palanga – vienas iš seniausių Lietuvos miestų – šiais metais vietos gyventojus ir svečius džiugins ypatingais renginiais – miestas švenčia 770 metų sukaktį. Ta proga visus metus kurorte, be jau tradicinių, vyks įvairūs kultūriniai, sporto renginiai, plenerai, varžytuvės.

Palangos vardas pirmą kartą 1253 m. balandžio 5 d. buvo paminėtas istoriniuose šaltiniuose – Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte. Šiemetinį, jubiliejinį, Palangos vardo pirmąjį paminėjimą džiugiai pažymės ne tik miesto kultūros, švietimo įstaigos, bet ir visi kurorto gyventojai, o kartu apie vieno iš seniausių šalies miestų 770-metį norima pranešti visos Lietuvos gyventojams ir užsienio turistams.

Tad jau įvažiuojant į Palangą visus atvykstančius pasitinka šventinis, 770-mečiui skirtas, Palangos ženklas. Netrukus Palangos simboliais pasidabins visas kurortas.

„Tiek jubiliejinis miesto ženklas, tiek ir netrukus kurortą papuošiantys Palangos simboliai kiekvienam – ne tik vietos bendruomenei, bet ir kurorto svečiams – visus metus primins, jog šie metai Palangai yra ypatingi. Balandžio 5-oji oficialiai laikoma Palangos miesto įkūrimo data, tad šiais metais apvalų, 770-ąjį miesto pirmojo paminėjimo minime šventinių renginių gausa“, – sakė Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas.

Istorinių, ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai svarbių Palangos istorijos datų pastaruoju metu yra ne viena – vos prieš dvejus metus, 2021 m. kovo 30 d., minėta Palangos grąžinimo Lietuvai 100-metų sukaktis. „Simboliška, kad šias dvi svarbias datas – Palangos grąžinimo Lietuvai dieną bei miesto pirmąjį paminėjimą – skiria visai nedaug laiko – vos savaitė“, – atkreipė dėmesį R. Trautmanas.

Siekiant paminėti šias abi datas, dar prieš 19 metų kilo bendruomenės iniciatyva (iniciatyvos autorius – Palangos miesto garbės pilietis Vitalis Bernardas Litvaitis) laikotarpį nuo kovo 30 d. iki balandžio 5 d. skelbti Palangos savaite ir ta proga kasmet organizuoti kultūrinių renginių ciklą „Palangos dienos“. „Tad nuo 2014 metų, pirmųjų „Palangos dienų“, į šiuos renginius kasmet įtraukiama visa kurorto bendruomenė.

Ne išimtis ir šie metai – renginių ciklo „Palangos dienos“ metu vyks vaikų kūrybinių darbų paroda, 3D filmo „Palangos istorijos“ pristatymas, edukacija „Jei būčiau burmistras“, kiti renginiai. Jų metu, žinoma, ypatingas dėmesys bus skiriamas Palangos 770-mečiui“, – sakė R. Trautmanas. Visą šventinę savaitę miesto gyventojai, įstaigos ir organizacijos kviečiami savo pastatų fasadus padabinti Palangos miesto vėliavomis.

Be renginių ciklo „Palangos dienos“, šiais metais numatyta ir daugiau renginių, skirtų neeilinei Palangos sukakčiai. Tarp jų – profesionalių akmens skulptorių pleneras-simpoziumas, organizuojamas žinomo skulptoriaus Liutauro Griežės, taip pat – tarptautinis renginys – kūrybinės grupės „Mostas“ ir Jūrmalos dailininkų pleneras. Visą vasarą bei rugsėjį Birutės parke vyks lauko paroda „Istorijos langai“, organizuojama Lietuvos dailės muziejaus, o rudenį kurorte bus rengiama istorinė konferencija ir paroda „Gintaras modernioje Lietuvoje: paveldas ir dabartis“.

Bus ir daugiau Palangos 770-mečiui skirtų renginių, iš kurių bene svarbiausias – birželio 3 d., Kurorto šventės metu, vyksiantis šventinis koncertas „Palangai 770“, kurio metu žiūrovai išvys ne vieną scenos žvaigždę.

Palangos sukaktis – 770-metis – bus atspindimas ir visų tradicinių miesto renginių metu.  Vienas iš jų – pavasarį vyksianti įspūdinga Jurginių šventė, kuri yra įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo registrą. Jurginės Palangoje atspindės senąsias mūsų tradicijas, istorinę praeitį, menančią senus laikus, netgi pirmąjį Palangos vardo paminėjimą. Vasarą pasitiksime su Kurorto švente, kurios metu Palangos 770-mečiui taip pat bus skiriamas ypatingas dėmesys.

Rudenį vyksiančio tarptautinio folkloro festivalio „Palangos miestely“ metu irgi bus nepamirštas ypatinga miesto sukaktis.

„Ši svarbi data įvairiomis formomis atsispindės kiekviename kurorto renginyje, miesto puošyboje viešosiose erdvėse, turistams siūlomuose suvenyruose. Norime, kad šiais metais visi, atvykę į Palangą, matytų bei jaustų – miestas švenčia“, – sakė R. Trautmanas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Minėsime Laisvės gynėjų dienos 28-ąsias metines (tiesioginė transliacija)
  2. Minime Česlovo Milošo 110-ąsias gimimo metines
  3. Palanga šventinį savaitgalį kviečia susėsti prie tūkstančio stalų
  4. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Kaunas pasitinka su vilnijančia trispalvių alėja
  5. Palanga minės tarptautinę jaunimo dieną
  6. Palanga kviečia į Birutės parko renginius
  7. „Myliu Palangą“ kviečia šauniai pradėti vasaros sezoną
  8. Vasario 16-ąją Palanga kviečia įsiklausyti į Nepriklausomybės Akto žodžius
  9. Ilgąjį Joninių savaitgalį Palanga kviečia į tradicinį pirties renginį
  10. Palanga Joninių savaitgalį kviečia apsilankyti tradiciniame renginyje „Gintarinė Baltija“
  11. Palanga toliau renka Kurhauzo meno kolekciją
  12. Kaunas ruošiasi švęsti Magdeburgo teisių gavimo metines
  13. Minėsime Lietuvos kariuomenės dieną ir atkūrimo 99-osios metines (programa)
  14. Palanga kviečia į Gintarines grudalines
  15. Vasarą Birštono kurortas pasitinka 38 proc. išaugusiu vietų skaičiumi ir naujai duris atvėrusiu kurhauzu (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 43

  1. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    Rašytiniai užrašai – tvarkoj, tačiau archeologinių darbų, kasinėjant Birutės kalną (prof. dr. Vladas Žuljkus) medžiaga, taip pat Žemaitijos (ir ne tik jos) “žvaigždėti” vietovardžių tyrimai parodė, jog struktūrinė astronomijos observatorija pagal ano meto buvusį, lyginant su dabartiniu, žvaigždynų išsidėstymą kalne rodo, kad bendruomenė Palangą įkūrė čia 7.632 m. pr. Kr. metu.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    7.632 m. pr. Kr. Birutės kalne Palangoje stovėjo struktūrinė astronomijos observatorija. Po tyrimų tai, pagal archeologinės medžiagos tyrimą ir žvaigždynų sukimosi aplinkui Šiaurinę žvaigždę kampą (1° = 72 m.), buvo pristatyta konferencijos “LDK Kęstučio ir LDK BIrutės laikų kultūra” metu Palangoje ir užsiėmimu pademonstruota pačiame Birutės kalne. Sena, labai sena yra Palanga, plačiai įsisupus bangų vilnimis bestovinti prie Baltijos jūros kranto, to pačio senumo (Palemonas) žemaičiuose

    Atsakyti
    • juras Rimgaudui says:
      2 savaitės ago

      wikipedia raso:
      “In historical documents the name of Palanga was first mentioned in 1161 when King Valdemar I of Denmark disembarked there with his army and captured the castle of the Curonians.”
      Rimgaudai gal galite pakomentuoti apie tai ?

      Atsakyti
    • juras rimgaudui says:
      2 savaitės ago

      Rimgaudai gal zinote daugiau apie tai ?
      wikipedia raso :
      In historical documents the name of Palanga was first mentioned in 1161 when King Valdemar I of Denmark disembarked there with his army and captured the castle of the Curonians.

      Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    2 savaitės ago

    Šis šaltinis rodo, kad raštiškai Palangą įkūrė kuršiai ir tai nėra nuostabu, nes Palemonas iš žemose geografinėse platumose esančių lietuvių etruskų (gyveno šalia romėnų) į Kuršių marias, o per jas Nemunu laivais pasiekęs Dubysos, po to ir Jūros upių žiotis (Rumiancevskaja litopys – lit’ opysj = lietuviškasis aprašas, Kijevas), išsikėlė į tų upių baseinus. Palangos su kuršiais jie tuo metu nesiekė, kaip kad nesiekė kuršių, pavyzdžiui, Mikytuose prie Platelių arba Kurzemės kuršių Latvijoje.
    Kalno archeologija rodo, kad Birutės kalnas išorės statumoje ne kartą buvo tvirtinamas ir įtvirtinamas, neliečiant, tačiau, aikštelės su struktūrinės astronomijos observatorijos ratais (konferencijos “LDK Kęstučio ir LDK Birutės laikų kultūra” metu ratai buvo atkurti seminare). Konferencijos medžiaga yra ir Palangos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo Roberto Trautmano žinioje.
    Žemaičiai, gi, atvykę iš žemų geografinių platumų ir užimtai žemei plotui davę pavadinimą “žemaičių” žemė (Rumiancevo lietuviškasis aprašas), vėliau skaičiumi užgožė giminingus sau kuršius, paimdami juos įsavo globon.Todėl, prisimenant kuršius, jų narsą ir norėdami juos pažymėti gentiniu vienetu, į projektuojamą kovinę žemaičių vėliavą žada įmontuoti ir kuršių vėliavos plotą (Vaidas Želvys).
    Pastaba: žmonių senaisiais laikais buvo labai mažai. Pavyzdžiui, 1410 m. Žalgirio mūšio metu planetoje gyveno vos 425 milijonai žmonių (Kingfisher, London). Dabar, gi, savo gyvenama vieta žemėje dalinamės su 8 milijardų žmonių kiekiu. Vertinant šią aplinkybę, aišku, kad kuršiai giminingiems žemaičiams į plaukti į Kuršių marias ir po to kilti Nemunu jiems aukštyn (laivų su turtu buvo daug) draugiškai nesutrukdė ir, manomai, taip padaryti netgi padėjo.

    Atsakyti
    • juras rimgaudui says:
      2 savaitės ago

      Idomus Pvz apie irasa runomis ant kario salmo:
      On one of the helmets (“Negau B”), there is an inscription in a northern Etruscan alphabet. The date of the inscription is unclear, but it may be as old as 350–300 BC (Teržan 2012). It is read as:

      ‮𐌇𐌀𐌓𐌉𐌙𐌀𐌔𐌕𐌉𐌕𐌄𐌉𐌅𐌀///𐌉𐌐‬
      paraidziui : harigastiteiva
      Mano vertimas i dabartine lietuviu :
      Karigas Titeiva arba Karingas Titeiva
      arba Karingasti Teiva…..

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 savaitės ago

      Ten tikrai litopis –
      litopys – lit’ opysj = lietuviškasis aprašas /
      Ne le-to-pis’ (= metraštis; leta = metai)?

      Atsakyti
    • nuomonė says:
      4 d. ago

      Yra hipotėzė,kad žemaičių gentis susiformavo vietiniams kuršiams maišantis su iš rytų ir pietų atvykusiais dainuviais ir iš rytų -žemgaliais.

      Atsakyti
  4. nuomonė says:
    2 savaitės ago

    Džiugu dėl Palangos, bet liūdna dėl Klaipėdos,kur, susidaro toks įspūdis, bandoma grąžinti vokišką istoriją, tarsi nebūtų kuršiškos arlietuviškos, žematiškos šio miesto istorijos- Memelio miestas o ne Klaipėdos miestas , Lindenau laivų statykla, Hofas o ne Kiemas, restoranas Sandgrug,o ne Smiltynės restoranas… O juk LDK Vytautas Didysis miestą prie jūros vadino Klaipėda ( kuršiškai,žemaitiškai,lietuviškai).

    Atsakyti
    • dėl ko says:
      2 savaitės ago

      džiugu? Dėl užsienietiškų užrašų, pavadinimų ant kiekvieno kampo, dėl nykios kičinės J.Basanavičiaus gatvės su bumčikais, dėl automobilių, riedančių šaligatviais, pėsčiųjų takais, dėl dušinių, pavirtusių grėmėzdiškomis baisiomis trobomis vos ne pačiose kopose, dėl…, dėl…? Dėl kuršių nepagerbimo iki šiol, bet gipsinės šventosios prie Birutės kalno? O kas ant paties kalno stovi?

      Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      2 savaitės ago

      Apie etruskus, jų rašmenis, ir karaliavimą aplinkinėse jūrose daug yra parašyta. Bandymas iškoduoti etruskų5.526 m. rašmėnis, Jurai, manau, pas jus eina teisinga kryptimi. Rumiancevo metraštyje (elektroninį adresą turi kultūros istorikas Vaidas Želvys) parašyta būtent LITOPYS bet ne LETOPYS. Ir data Palemono išvykimo iš Romos su visa manta laivais, pasiėmus astronomą, saulės nusileidimo kryptimi pažymėta 5.526 m. nuo Pasaulio sutvėrimo. Kuri tai data, klausimas? Ką siūlysite kas?
      Iškodavus, tikrasis Klaipėdos pavadinimas yra Laikpėda, nes ji, kaip Liūto (šiaurėje Vilko) žvaigždyno ryškiausia žvaigždė Alfa dangaus sferos ekliptikoje, suprojektavus į žemę, rodo Klaipėdos miesto įkūrimo datą. Projekcijos centras yra etninių prūsų gyventame Sembos pusiasalyje (dab. Kaliningrado sritis). Turiu ir vietą, ir datą, bet reikia toli ieškoti. Iki.

      Atsakyti
      • juras says:
        2 savaitės ago

        pagal kieno kalendoriu ta pasaulio sutverimo data ?

        Atsakyti
  5. Rimgaudas says:
    1 savaitė ago

    Parašiau.

    Atsakyti
  6. Rimgaudas says:
    7 d. ago

    > nuomonė
    Kalbant apie Laikpėdą (Klaipėdą), tai ji pati, stovėdama Šiaurinės žvaigždės projekcijos į žemę vietoje (centras Piliavietė), pagal Vilko (pietuose Liūto) žvaigždyno žvaigždės Alfa (Vilkyčiai) padėtį ano meto danguje, lyginant su dabartine jos padėtimi, rodo Klaipėdos (Laikpėdos) miesto įkūrimo datą 7.848 m. – 2023 m. po Kr. = 5825 m. pr. Kr. datą. KLaipėda nėra susijusi su Sembos pusiasaliu. Ji susijusi su Gotlando sala, kuri, žiūrint nuo Piliavietės, stovi Žuvų žvaigždyno ribose. Pati sala yra panaši į gėlavandenę žuvį aukšlę. Tauro ženkle stovi Tauralaukis, už Dvynių ženklo nuo jo tolyn stovi nezodiakinis žvaigždynas Vienragis – jį žemėje atstovauja Ragutiškiai, Vėžio ženklą atstovauja Vėžaičiai, Mergelės ženkle stovi mergelė Šilutė – ši liūtė šia Liūtė. Kuršiai, nors ir vėliau už Palangą (7.632 m. pr. Kr.), tačiau įėjimą, pro kurį į Kuršių marias praleido Palemoną, Klaipėdos miestu saugojo atidžiai. Dėkoju.

    Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    7 d. ago

    Parašiau ir vėl likau awaiting’e.

    Atsakyti
  8. Rimgaudas says:
    6 d. ago

    Vokiečiai, gi, prie Elbės upės šimtmečių sandūroje bekasinėdami kalvą netoli Magdeburgo nesenai irgi atkasė astronominę observatoriją, kurią pavadino seniausia Europoje. archeologinių radinių aplinkui gyvenvietę gausa leido leido nustatyti, jog observatorija buvo pastatyta 2.300 pr. Kr. laiku. Žurnalistai šią observatoriją pavadino Vokiškuoju Stounhendžu, pro ją kasmet yra praleidžiami tūkstantiniai turistų srautai, uždirbant šaliai solidžius žaliosios ekonomikos pinigus, nežiūrint į tai, kad vokiečiai negali jiems parodyti observatorijos veikimo. Palangos konferencijos “LDK Kęstučio ir LDK Birutės laikų kultūra” metu (medžiaga su pranešimais ir fotografijomis yra pas Palangos m. sav. Kultūros sk. vedėją Robertą Trautmaną) ratais išpildytos observatorijos veikimas buvo parodytas natūroje. Klaipėdoje (Laikpėdoje) prie Piliavietės, aišku, irgi stovėjo 5.825 m. pr. Kr. observatorija, todėl per Palangos analogą būtų galima rodyti nenutrūkstamą veikimą. Užsiimkite šiuo puikiu žaliosios ekonomikos projektu, mieli klaipėdiškiai.
    Informacija apie Vokiškąjį Stounhendžą per google “Das deutshe Stonehenge” vokiečių kalba.

    Atsakyti
    • juras says:
      2 d. ago

      cia turbut baltu stonehenge …nes vokieciu tais laikais net nebuvo….

      Atsakyti
  9. Rimgaudas says:
    4 d. ago

    Prof. Algirdas Julius Greimas davė itin vertingas mokslui šakas Semiotiką ir Semantiką. Semiotika teigia, jog moksluose reikia ieškoti žmogiškumo pradmenų, o semantika sako, kad pradmenys yra apčiuopiami per vardų, pavadinimų prasmes. Todėl, kalbant apie žodžio “kuršis” pavadinimo prasmę, semantiškai ji išsikoduoja per žodžio kirčiavimą kaip “kūršis” ir pagal gyvenamą aplinką suprantam, kad “kūršis” yra “kūrenimo darbą rūkinimui atliekantis žmogus”.

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      2 d. ago

      Vargu, ar kuršių pavadinimą būtų galima kiek pagrįsčiau kildinti iš ‘kūrenti’. Veikiau jis kildintinas iš Įsikurti – ‘apsigyventi”, plg. ‘užkurys, ateiti užkuriom’ – ‚įsikurti jau buvusiam ūkyje, sodyboje, vedant jame našle tapusę šeimininkę’. Taip pat šaknis ‘kur-‘ turi vietos reikšmę. Antai, pasakymas “kur ne kur matėsi sniegas” reiškia ‘vietomis matėsi sniegas’. Taip pat kaustuku ‘kur’ klausiama apie vietą, pvz. ‘kur gyveni, kur padėjai kirvį?’ Tokiu atveju ‘kuršiai” gali reikšti vietiniai, viečiai, galimas yra ir žodis ‘vietonys’, kuris pagal daryba atitiktų šaltinų lot. užrašymą ‘Curonys’, taip pat galima liet. daryba – ‘kūriai’ su ilguoju ‘ū’, reiškiantį įsikūrusiuosius. Tokiai kuršių pavadinimo kilmės tradicijai atlieptų ir pajūryje gyvuojantis “šišioniškių” pavadinimas.

      Atsakyti
  10. dar says:
    4 d. ago

    Dažnai rašoma,kad vietovių pavadinimai su galūnėmis – ang ( Palanga, (Alsvanga (Alsunga), Kuldiga Latvijoje)) , – ing ( Kretinga, Ablinga, Pozingiai, Gondinga, Medingėnai) ar – ung ( Babrungas) yra kuršiškos kilmės. Kita vertus, rytų Aukštaitijoje yra Dubingiai, Dzūkijoje- Nedzingė,Apsingė,Kačingė,Panedzingys,Pašilingė,Pilvingiai, Leipalingis,Liukingėnai.

    Atsakyti
    • juras says:
      2 d. ago

      ing ang yra priesaga o ne galune…
      daugybe tokiu pavadinimu islike aplink visa Baltijos juros regiona ir net Britanijoje….bet daugiausia yra Skandinavijoje…. stai Gotlando seniausi gyventoju
      DNR tokia pati kaip lietuviu ir latviu…

      Atsakyti
      • jhonas jonas says:
        2 d. ago

        Kazkam komentarai kelia itarima …cha cha….juras : Your comment is awaiting moderation
        5 sekundės ago
        ing ang yra priesaga o ne galune… daugybe tokiu pavadinimu islike aplink visa Baltijos juros regiona ir net Britanijoje….bet daugiausia yra Skandinavijoje…. stai Gotlando seniausi gyventoju DNR tokia pati kaip lietuviu ir latviu…

        Atsakyti
  11. Rimgaudas says:
    4 d. ago

    > dar
    Samprotavimas vertas dėmesio, tačiau, darant išvadas pagal galūnes, o ne pagal šaknis, derėtų būti atsargiems. Pavyzdžiui, Palanga gali išsikoduoti kaip palei įėjimo į Kuršių marių angą esantis miestas, tiek kaip pagal kranto lanką, garsui “k” nuslydus į “g”, einantis miestas Palanka. Dubingiai, pavyzdžiui, gali išsikoduoti kaip objektas Du Bingiai ir pan. Reikėtų labai vertinti gretutines aplinkybes, ieškant tiesos.

    Atsakyti
    • dar says:
      4 d. ago

      Dubingiai ko gero turi ryšį su žodžiais duburys,dubuo, įdubęs. O samprotavimai apie kuršiškaa galūnės – ang, -ing yra paremti mokslininkų darbais.

      Atsakyti
  12. Rimgaudas says:
    3 d. ago

    Parašiau, bet lieku awaiting’e.

    Atsakyti
  13. Gyvenimas praeitimi says:
    3 d. ago

    O kodėl ne dabartimi? Kiek šiandien nuošimčių užrašų (valgyklų, parduotuvių viešbučių, pramogų) Palangos m. yra valstybine lietuvių kalba?

    Atsakyti
  14. Gyvenimas praeitimi says:
    3 d. ago

    Your comment is awaiting moderation – cha – cha – cha. Kodėl nesamdote prievaizdo Lietuvoje, kodėl siunčiate mūsų parašymus į Australiją?

    Atsakyti
    • Alkui says:
      3 d. ago

      Jei kai kieno pastabų rašymas Alkui yra nepageidautinas, tai užkardykite, Alke, jums nepageidaujamus rašinėtojus. Dangus dėl to nenugrius, ir niekas neašaros. Nes dabar dažnai taikomas pastabų sulaikymas kvepia pasityčiojimu iš naivių rašinėtojų.

      Atsakyti
  15. Rimgaudas says:
    2 d. ago

    > juras
    Dėl Gotlando ryšio su latviais, tai lieka tik pritarti, nes “viks” latviškai reiškia gėlavandenė “aukšlė” (saloje yra gėlų upių), o salos sostinės senasis pavadinimas buvo Viksby – tik laiko bėgyje jis yra nuslydęs į Visby. Pagarbiai, Rimgaudas.

    Atsakyti
  16. Rimgaudas says:
    2 d. ago

    > Saulės Vilna
    Tarp Mėlynojo ir Baltojo Nilo šiaurės Afrikos žemumose, kur dalis mūsų buvo pasitraukę nuo ledynmečio šalčio, knygoje, parašytoje rusų kalba “Istorija Afriki” (Maskva), yra nuoroda, kad ten anksčiau gyveno “tautelė kursi”. Vertinant tai, jog faraonas Tutanchamonas savojoje DNR turi ir lietuvišką komponentę R1a, 2a (Britų muziejus), stebėtis tuo, kad minėtame tarpupyje gerai jautėsi ir lietuviai su latviais kuršiai, kaip ir nebūtų reikalo.

    Atsakyti
    • Rimgaudui says:
      2 d. ago

      Del Tuto dnr tai R1b1a2 butu tiksliau…
      .bet esminio skirtumo tarp R1b ir R1a nera tai tie patys indoeuropietiskai kalbantys kurie po ledynmecio is vidurio azijos atkeliavo i europa, siaures afrika, anatolija…ir maisesi su senaisiais europos gyventojais…
      Na o kur tie indoeuropieciai gyveno iki ledynmecio….cia kol kas man neaisku…nebent Rimgaudas pateiktu labai aiskius irodymus….

      Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      2 d. ago

      Jeigu jau taip toli keliauti, tai pats Nilo vardas laikytinas indoeuropietišku, giminiuojant jį su Nalšia, Nalčikas (Šiaurės Kaukaze), šilas (pušynas), saulė, solncie (rusų), šaltis,Šalčininkai, saliai, sėliai žodžiais, pavadinimais.
      Be abejonės ir pačiame faraono Tutachamono varde yra lietuvių (baltų) kalbos DNR. Tarkim sando ‘-chamonas’ yra visai galimas lyginimas su liet. Šimonis, Šeimonis, Trimonis ir t.t. Jo vardo pradžios ‘Tuta’ visai galimas giminiavimas su lietuvių, latvių , prūsų žodžiu ‘tauta’,
      Palemono varde įžiūrėtinas priešdėlis ‘pa-‘ ir likusi žodžio dalis lygintina su liet. pavarde Lėmanas, veiksmažodžiu lementi.
      Eros pradžioje plėtojantis žemdibystei ir dėl sausrų stinant žemdirbystei tinkančių žemių šiaurės Afrikoje, žemdirbių traukimas iš jos Europos – šiauriau link buvo neišvengiamas. Taip pas indoeuropiečius brolius kuršius (nuo seniau gyvenusius vietoje ir dar netapusius žemdirbiais) atvyko lietuviai, latviai, prūsai.

      Atsakyti
  17. Rimgaudas says:
    2 d. ago

    Dėl lietuvių, tai labai aišku. Ledynmečio maksimumas buvo 25 tūkst. m. atgal. Ledai ėjo nuo Skandinavijos kalnų į pietryčius (gimnazijos vadovėlis). Ledams sustojus, Vilnius buvo pakliuvęs į pereinamą zoną tarp punktyrų, o ne tarp punktyrų ledynas sustojo netoli Gardino. Dalis mūsų liko gyventi prie ledo krašto miškatundrėje, nes nežinojo, kiek slinks ledai. Kad išliktų, viena dalis mūsų pasitraukė į pietryčius link Indijos, kita pagal dienovidį pasitraukė vertikalia ašimi link afrikos ir, perėję pusiaują, atsidūrė Pietinės Afrikos platumose po Pietų Kryžiaus žvaigždynu lot. Crux. Tose pačiose platumose, pavyzdžiui, šiuo metu yra Madagaskaro sala. Įrodymai seka per mūsų kalbos žodžius (Pietų Afrikoje iš rytų į vakarus teka upė (intakas) Rytas (žemėlapyje Ritas), netoliese yra miestai Būna, Esa, Būnkoba ir pan. Vertikalią pirmyn Š-P ir grįžtančią atgal P- Š N dienovidžiu čia atstovauja gyvenvietės Ašaša (dab. Kabeliai) Lietuvoje ir Aša Pietų Afrikoje. Pasitraukimą nuo šalčio į pietvakarius atstovauja M. Gimbutienės rastas “Gyvybės medis” (dabar muziejuje), kuris, uždėjus jį ant žemėlapio, atitinka Europos žemyną su penkiastygėmis išilgai kanklėmis apačioje. Apie Jūratės Statkutės de Rosales knygos “Europa ir mes, lietuviai” milžinišką vertę čia nėra net ką ir kalbėti.
    Atšilus, grįžome tais pačiais keliais į šiaurę atgal, kur mūsų jau laukė prie ledo krašto likę, tirpstant ledui, pasitūmėję į šiaurę prie savo išeities vietų, pavyzdžiui, “karšinčiai” mūsų senoliai Karšuvoje ir, vėl atsidūrę savo vietoje, lietuviai Vėliuonoje ten, kur jų laukė likę tik senosios vėlės.
    Čia – trumpai. O plačiai ir argumentuotai visa tai yra išdėstyta knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą” su rubrika joje “prieš pareinant reikėjo išeiti”. Rankraštis yra Klaipėdos universiteto Leidykloje ir laukia, nes ruošiu jai e-formate papildymą, kuris bus pritvirtintas vidinėje knygos viršelio pusėje. Iki.

    Atsakyti
    • KLAUSIMAS: says:
      2 d. ago

      Mintis, šovusi TV žinioms prakalbus apie RU ir kinų šeimininkavimą Afrikoje.
      Ar tik ne praeito ledynmečio pasikartojimo tikėdamosi, abi valstybės dalinasi ją? – Kad tada saugi buvusi priebėga taptų JŲ nuosavybe, kai Europa vėl bėgs nuo atslenkančio ledyno, ieškos, kur gelbėtis?

      Atsakyti
      • olialia says:
        21 val ago

        Klimato atsilimo nejauciate ???????

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          21 val ago

          Viskas tinka – ir ledynmetis, ir atšilimas. Svarbu besipučianti imperijos didybė ir didumas..

          Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      8 val ago

      Randantis Šiaurės pusrutulio apledėjimui – tai buvo lėtas, palaipsnis dešimtis tūkstančių metų trukęs pocesas,, žmonių gyvenimo slinkimas link Pietų vyko natūraliai – palaipsniui blogėjant gamtinėms žemdirbystės ir kitoms pragyvenimui reikalingoms sąlygoms Šiaurėje ir kartu palaipsniui joms gerėjant Pietuose traukiantis ten viską išdeginančiam sausringumui, ypač Šiauės Afrikos platumose.
      Todėl, manytina, kad vyko natūralus indoeuropiečių kaip žemdirbių ir gyvulių augintojų gyvenimo atitinkamas pasislinkmas į Pietus, o vėliau ledynams tirpstant, o Pietums sausrėjant, natūralus slinkimasis į Šiaurę. Tiems, kurie vertėsi žūkle ir medžiokle, apledėjimas, matyt, nebuvo kliūtimi ir toliau gyventi apledėjusiuose plotuose verčiantis minėtomis pragyvenio veiklomis.
      Tokiu atveju indoeuropiečiai ir apledėjimo laikotarpiu gyvendami iš žemdirbystės ir gyvulininkystės išlaikė tą pačią pasaulėžiūrą ir pagal ją susikurtą kalbą, iš čia veikiausiai yra ir paties minėtų Afrikos ir Lietuvos vietų kalbinių pavadinimu lietuviškumai. Nors tam dar reikalingi gilesni kalbiniai, istoriniai, geografiniai, gal ir astronominiai (dangaus) tyrinėjimai.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 val ago

        O, tamstos žvejai bei medžiotojai užpildė laiko tarpą mano sau susikurtoje šių žemių istorijoje. Gal prieš 20 m. per LRT TV kažkas iš MA pasakojo apie naujus mūsų archeologų radinius Lietuvos žemių gelmėse, siekiančiose jau net 40 tūkst. metų senumą ir liudijančius, jog visus tuos tūkstantmečius čia gyveno tos pačios kultūros gentys. Jei žvejai su medžiotojais nesitraukė, vadinasi, jokių tuščių tarpų nė nebuvo… Puiku. Serdečnie dzienkuje!

        Atsakyti
      • juras says:
        1 val ago

        Zemdirbiai Europoje atsiranda tiktai po ledinmecio ….iki tol gyveno medziotojai….dar ansksciau neandartalieciai…ir t.t.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          17 min ago

          Tai dabar man iš naujo viską permąstyti? Betgi šeštadienis = laisvadienis!!! Tik dirbk ir dirbk 🙁

          Atsakyti
      • Juras says:
        54 min ago

        Lietuviu/Latviu vyriskas genetinis paveikslas Apytiksliai stai toks :
        R1A (indoeuropieciai ) + N1C ( bendra su suomiais ir siaures uralo tautomis) + Medziotojai/rinkejai + Neandartalieciai….
        dvi pirmos grupes (95%) atspindi poledynini laikotarpi 7-10 tukst. metu..
        dvi kitos grupes (5%) senieji europos gyventojai 10-40 tukst. metu…

        Atsakyti
  18. Rimgaudas says:
    11 val ago

    > KLAUSIMAS:
    Mūsuose įprasta manyti, kad žmonių skaičius Žemėje nuolat didėja, tačiau maždaug 70.000 m. atgal Sumatros saloje įvyko Tobos ugnikalnio išsiveržimas, kur išsiveržiantis stulpas pakilo į 30 km. aukštį, ir tai – dvigubai daugiau negu reikia globaliems klimato pokyčiams Žemėje sukelti, vasaros temperatūra planetos mastu sumažėjo temperatūriniu 12° dydžiu, prasidėjo kosminė žiema (kn. “Istorija pareinant į Lietuvą”). Visgi, Homo sapiens išliko (“Tiesa apie istoriją”, vertimas) ir 1410 m. Žalgirio mūšio metu (Kingfisher, London) planetoje gyveno jau 425 mln. žmonių (dabar yra 8 mlrd.). Nelaukiant ledynmečio, taigi, gerbiamojo KLAUSIMAS: pastaba yra visai priimtina.

    Atsakyti
  19. patikslinimas says:
    7 val ago

    Apie Visby vietovės pavadinimą švediški šaltiniai sako ką kitą- vi reiškė pagonišką aukojimo vietą, šventą vietą ( hednisk offerplats, helig plats), o by – gyvenvietę ( miestą).”
    “Namnet kommer av vi: “(hednisk) offerplats”, och by: “stad” (den ursprungliga betydelsen av det sistnämnda ordet har gått förlorad i svenskan men finns kvar på danska, norska och gutniska). I Gutasagan (omkring 1230) benämns orten endast Wi och ordet betyder ‘helig plats, kultplats..”
    sv.wikipedia.org/wiki/Visby#Etymologi

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

2023 03 25
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje? | JP.lt nuotr.

Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

2023 03 25
Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

2023 03 25
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

2023 03 24
ES Investicijos | pixabay.com nuotr.

Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus

2023 03 24
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Gerai dirbantys švietimo įstaigų vadovams galės tęsti karjerą kitoje įstaigoje

2023 03 24
Muziejų įstatymo pakeitimo projektas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuotr.

Atnaujintas Muziejų įstatymas

2023 03 24
Seimas apsisprendė dėl religinių bendrijų pripažinimo reglamentavimo | LRT nuotr.

Seimas apsisprendė dėl religinių bendrijų pripažinimo įteisinimo

2023 03 24
Gediminas Navaitis | respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II)

2023 03 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Gintaras | gamta.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pasirūpinti oda naudojant gintarą, vaistažoles ir medų

2023 03 25
Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.
Gamta ir ekologija

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

2023 03 25
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje? | JP.lt nuotr.
Architektūra

Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

2023 03 25
Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.
Kultūra

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

2023 03 25
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • žinia apie Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?
  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apie ką derėtų pagalvoti naujakuriams?
  • Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją
  • Migrena ar paprasčiausias galvos skausmas?
  • Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

by Kristina Aleknaitė
2023 03 25
2
Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.

Dar prieš gerą dešimtmetį sužinoti, kaip skraido gandrai ar nardo kormoranai, buvo sudėtinga. Dabar mokslininkams paukščių elgesio ir migracijos stebėjimus...

Skaityti toliau

Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

by Kristina Aleknaitė
2023 03 25
1
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje? | JP.lt nuotr.

Susisiekimo infrastruktūra, jos sauga ir patikimumas – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių kiekvienos šalies ekonomikos plėtrą. Įvairių pramonės šakų vystymasis neįsivaizduojamas...

Skaityti toliau

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

by Kristina Aleknaitė
2023 03 25
0
Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.

Kovo 20 d. Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti saugoti lietuvių dainuojamosios poezijos atlikėjo ir autoriaus, pramoginių renginių režisieriaus ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • žinia apie Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?
  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Ir vėl ... apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
Kitas straipsnis
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina tęsia pasirengimą aktyviems veiksmams

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai