Palanga – vienas iš seniausių Lietuvos miestų – šiais metais vietos gyventojus ir svečius džiugins ypatingais renginiais – miestas švenčia 770 metų sukaktį. Ta proga visus metus kurorte, be jau tradicinių, vyks įvairūs kultūriniai, sporto renginiai, plenerai, varžytuvės.
Palangos vardas pirmą kartą 1253 m. balandžio 5 d. buvo paminėtas istoriniuose šaltiniuose – Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte. Šiemetinį, jubiliejinį, Palangos vardo pirmąjį paminėjimą džiugiai pažymės ne tik miesto kultūros, švietimo įstaigos, bet ir visi kurorto gyventojai, o kartu apie vieno iš seniausių šalies miestų 770-metį norima pranešti visos Lietuvos gyventojams ir užsienio turistams.
Tad jau įvažiuojant į Palangą visus atvykstančius pasitinka šventinis, 770-mečiui skirtas, Palangos ženklas. Netrukus Palangos simboliais pasidabins visas kurortas.
„Tiek jubiliejinis miesto ženklas, tiek ir netrukus kurortą papuošiantys Palangos simboliai kiekvienam – ne tik vietos bendruomenei, bet ir kurorto svečiams – visus metus primins, jog šie metai Palangai yra ypatingi. Balandžio 5-oji oficialiai laikoma Palangos miesto įkūrimo data, tad šiais metais apvalų, 770-ąjį miesto pirmojo paminėjimo minime šventinių renginių gausa“, – sakė Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas.
Istorinių, ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai svarbių Palangos istorijos datų pastaruoju metu yra ne viena – vos prieš dvejus metus, 2021 m. kovo 30 d., minėta Palangos grąžinimo Lietuvai 100-metų sukaktis. „Simboliška, kad šias dvi svarbias datas – Palangos grąžinimo Lietuvai dieną bei miesto pirmąjį paminėjimą – skiria visai nedaug laiko – vos savaitė“, – atkreipė dėmesį R. Trautmanas.
Siekiant paminėti šias abi datas, dar prieš 19 metų kilo bendruomenės iniciatyva (iniciatyvos autorius – Palangos miesto garbės pilietis Vitalis Bernardas Litvaitis) laikotarpį nuo kovo 30 d. iki balandžio 5 d. skelbti Palangos savaite ir ta proga kasmet organizuoti kultūrinių renginių ciklą „Palangos dienos“. „Tad nuo 2014 metų, pirmųjų „Palangos dienų“, į šiuos renginius kasmet įtraukiama visa kurorto bendruomenė.
Ne išimtis ir šie metai – renginių ciklo „Palangos dienos“ metu vyks vaikų kūrybinių darbų paroda, 3D filmo „Palangos istorijos“ pristatymas, edukacija „Jei būčiau burmistras“, kiti renginiai. Jų metu, žinoma, ypatingas dėmesys bus skiriamas Palangos 770-mečiui“, – sakė R. Trautmanas. Visą šventinę savaitę miesto gyventojai, įstaigos ir organizacijos kviečiami savo pastatų fasadus padabinti Palangos miesto vėliavomis.
Be renginių ciklo „Palangos dienos“, šiais metais numatyta ir daugiau renginių, skirtų neeilinei Palangos sukakčiai. Tarp jų – profesionalių akmens skulptorių pleneras-simpoziumas, organizuojamas žinomo skulptoriaus Liutauro Griežės, taip pat – tarptautinis renginys – kūrybinės grupės „Mostas“ ir Jūrmalos dailininkų pleneras. Visą vasarą bei rugsėjį Birutės parke vyks lauko paroda „Istorijos langai“, organizuojama Lietuvos dailės muziejaus, o rudenį kurorte bus rengiama istorinė konferencija ir paroda „Gintaras modernioje Lietuvoje: paveldas ir dabartis“.
Bus ir daugiau Palangos 770-mečiui skirtų renginių, iš kurių bene svarbiausias – birželio 3 d., Kurorto šventės metu, vyksiantis šventinis koncertas „Palangai 770“, kurio metu žiūrovai išvys ne vieną scenos žvaigždę.
Palangos sukaktis – 770-metis – bus atspindimas ir visų tradicinių miesto renginių metu. Vienas iš jų – pavasarį vyksianti įspūdinga Jurginių šventė, kuri yra įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo registrą. Jurginės Palangoje atspindės senąsias mūsų tradicijas, istorinę praeitį, menančią senus laikus, netgi pirmąjį Palangos vardo paminėjimą. Vasarą pasitiksime su Kurorto švente, kurios metu Palangos 770-mečiui taip pat bus skiriamas ypatingas dėmesys.
Rudenį vyksiančio tarptautinio folkloro festivalio „Palangos miestely“ metu irgi bus nepamirštas ypatinga miesto sukaktis.
„Ši svarbi data įvairiomis formomis atsispindės kiekviename kurorto renginyje, miesto puošyboje viešosiose erdvėse, turistams siūlomuose suvenyruose. Norime, kad šiais metais visi, atvykę į Palangą, matytų bei jaustų – miestas švenčia“, – sakė R. Trautmanas.
Rašytiniai užrašai – tvarkoj, tačiau archeologinių darbų, kasinėjant Birutės kalną (prof. dr. Vladas Žuljkus) medžiaga, taip pat Žemaitijos (ir ne tik jos) “žvaigždėti” vietovardžių tyrimai parodė, jog struktūrinė astronomijos observatorija pagal ano meto buvusį, lyginant su dabartiniu, žvaigždynų išsidėstymą kalne rodo, kad bendruomenė Palangą įkūrė čia 7.632 m. pr. Kr. metu.
7.632 m. pr. Kr. Birutės kalne Palangoje stovėjo struktūrinė astronomijos observatorija. Po tyrimų tai, pagal archeologinės medžiagos tyrimą ir žvaigždynų sukimosi aplinkui Šiaurinę žvaigždę kampą (1° = 72 m.), buvo pristatyta konferencijos “LDK Kęstučio ir LDK BIrutės laikų kultūra” metu Palangoje ir užsiėmimu pademonstruota pačiame Birutės kalne. Sena, labai sena yra Palanga, plačiai įsisupus bangų vilnimis bestovinti prie Baltijos jūros kranto, to pačio senumo (Palemonas) žemaičiuose
wikipedia raso:
“In historical documents the name of Palanga was first mentioned in 1161 when King Valdemar I of Denmark disembarked there with his army and captured the castle of the Curonians.”
Rimgaudai gal galite pakomentuoti apie tai ?
Rimgaudai gal zinote daugiau apie tai ?
wikipedia raso :
In historical documents the name of Palanga was first mentioned in 1161 when King Valdemar I of Denmark disembarked there with his army and captured the castle of the Curonians.
Šis šaltinis rodo, kad raštiškai Palangą įkūrė kuršiai ir tai nėra nuostabu, nes Palemonas iš žemose geografinėse platumose esančių lietuvių etruskų (gyveno šalia romėnų) į Kuršių marias, o per jas Nemunu laivais pasiekęs Dubysos, po to ir Jūros upių žiotis (Rumiancevskaja litopys – lit’ opysj = lietuviškasis aprašas, Kijevas), išsikėlė į tų upių baseinus. Palangos su kuršiais jie tuo metu nesiekė, kaip kad nesiekė kuršių, pavyzdžiui, Mikytuose prie Platelių arba Kurzemės kuršių Latvijoje.
Kalno archeologija rodo, kad Birutės kalnas išorės statumoje ne kartą buvo tvirtinamas ir įtvirtinamas, neliečiant, tačiau, aikštelės su struktūrinės astronomijos observatorijos ratais (konferencijos “LDK Kęstučio ir LDK Birutės laikų kultūra” metu ratai buvo atkurti seminare). Konferencijos medžiaga yra ir Palangos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo Roberto Trautmano žinioje.
Žemaičiai, gi, atvykę iš žemų geografinių platumų ir užimtai žemei plotui davę pavadinimą “žemaičių” žemė (Rumiancevo lietuviškasis aprašas), vėliau skaičiumi užgožė giminingus sau kuršius, paimdami juos įsavo globon.Todėl, prisimenant kuršius, jų narsą ir norėdami juos pažymėti gentiniu vienetu, į projektuojamą kovinę žemaičių vėliavą žada įmontuoti ir kuršių vėliavos plotą (Vaidas Želvys).
Pastaba: žmonių senaisiais laikais buvo labai mažai. Pavyzdžiui, 1410 m. Žalgirio mūšio metu planetoje gyveno vos 425 milijonai žmonių (Kingfisher, London). Dabar, gi, savo gyvenama vieta žemėje dalinamės su 8 milijardų žmonių kiekiu. Vertinant šią aplinkybę, aišku, kad kuršiai giminingiems žemaičiams į plaukti į Kuršių marias ir po to kilti Nemunu jiems aukštyn (laivų su turtu buvo daug) draugiškai nesutrukdė ir, manomai, taip padaryti netgi padėjo.
Idomus Pvz apie irasa runomis ant kario salmo:
On one of the helmets (“Negau B”), there is an inscription in a northern Etruscan alphabet. The date of the inscription is unclear, but it may be as old as 350–300 BC (Teržan 2012). It is read as:
𐌇𐌀𐌓𐌉𐌙𐌀𐌔𐌕𐌉𐌕𐌄𐌉𐌅𐌀///𐌉𐌐
paraidziui : harigastiteiva
Mano vertimas i dabartine lietuviu :
Karigas Titeiva arba Karingas Titeiva
arba Karingasti Teiva…..
Ten tikrai litopis –
litopys – lit’ opysj = lietuviškasis aprašas /
Ne le-to-pis’ (= metraštis; leta = metai)?
Yra hipotėzė,kad žemaičių gentis susiformavo vietiniams kuršiams maišantis su iš rytų ir pietų atvykusiais dainuviais ir iš rytų -žemgaliais.
Džiugu dėl Palangos, bet liūdna dėl Klaipėdos,kur, susidaro toks įspūdis, bandoma grąžinti vokišką istoriją, tarsi nebūtų kuršiškos arlietuviškos, žematiškos šio miesto istorijos- Memelio miestas o ne Klaipėdos miestas , Lindenau laivų statykla, Hofas o ne Kiemas, restoranas Sandgrug,o ne Smiltynės restoranas… O juk LDK Vytautas Didysis miestą prie jūros vadino Klaipėda ( kuršiškai,žemaitiškai,lietuviškai).
džiugu? Dėl užsienietiškų užrašų, pavadinimų ant kiekvieno kampo, dėl nykios kičinės J.Basanavičiaus gatvės su bumčikais, dėl automobilių, riedančių šaligatviais, pėsčiųjų takais, dėl dušinių, pavirtusių grėmėzdiškomis baisiomis trobomis vos ne pačiose kopose, dėl…, dėl…? Dėl kuršių nepagerbimo iki šiol, bet gipsinės šventosios prie Birutės kalno? O kas ant paties kalno stovi?
Apie etruskus, jų rašmenis, ir karaliavimą aplinkinėse jūrose daug yra parašyta. Bandymas iškoduoti etruskų5.526 m. rašmėnis, Jurai, manau, pas jus eina teisinga kryptimi. Rumiancevo metraštyje (elektroninį adresą turi kultūros istorikas Vaidas Želvys) parašyta būtent LITOPYS bet ne LETOPYS. Ir data Palemono išvykimo iš Romos su visa manta laivais, pasiėmus astronomą, saulės nusileidimo kryptimi pažymėta 5.526 m. nuo Pasaulio sutvėrimo. Kuri tai data, klausimas? Ką siūlysite kas?
Iškodavus, tikrasis Klaipėdos pavadinimas yra Laikpėda, nes ji, kaip Liūto (šiaurėje Vilko) žvaigždyno ryškiausia žvaigždė Alfa dangaus sferos ekliptikoje, suprojektavus į žemę, rodo Klaipėdos miesto įkūrimo datą. Projekcijos centras yra etninių prūsų gyventame Sembos pusiasalyje (dab. Kaliningrado sritis). Turiu ir vietą, ir datą, bet reikia toli ieškoti. Iki.
pagal kieno kalendoriu ta pasaulio sutverimo data ?
Parašiau.
> nuomonė
Kalbant apie Laikpėdą (Klaipėdą), tai ji pati, stovėdama Šiaurinės žvaigždės projekcijos į žemę vietoje (centras Piliavietė), pagal Vilko (pietuose Liūto) žvaigždyno žvaigždės Alfa (Vilkyčiai) padėtį ano meto danguje, lyginant su dabartine jos padėtimi, rodo Klaipėdos (Laikpėdos) miesto įkūrimo datą 7.848 m. – 2023 m. po Kr. = 5825 m. pr. Kr. datą. KLaipėda nėra susijusi su Sembos pusiasaliu. Ji susijusi su Gotlando sala, kuri, žiūrint nuo Piliavietės, stovi Žuvų žvaigždyno ribose. Pati sala yra panaši į gėlavandenę žuvį aukšlę. Tauro ženkle stovi Tauralaukis, už Dvynių ženklo nuo jo tolyn stovi nezodiakinis žvaigždynas Vienragis – jį žemėje atstovauja Ragutiškiai, Vėžio ženklą atstovauja Vėžaičiai, Mergelės ženkle stovi mergelė Šilutė – ši liūtė šia Liūtė. Kuršiai, nors ir vėliau už Palangą (7.632 m. pr. Kr.), tačiau įėjimą, pro kurį į Kuršių marias praleido Palemoną, Klaipėdos miestu saugojo atidžiai. Dėkoju.
Parašiau ir vėl likau awaiting’e.
Vokiečiai, gi, prie Elbės upės šimtmečių sandūroje bekasinėdami kalvą netoli Magdeburgo nesenai irgi atkasė astronominę observatoriją, kurią pavadino seniausia Europoje. archeologinių radinių aplinkui gyvenvietę gausa leido leido nustatyti, jog observatorija buvo pastatyta 2.300 pr. Kr. laiku. Žurnalistai šią observatoriją pavadino Vokiškuoju Stounhendžu, pro ją kasmet yra praleidžiami tūkstantiniai turistų srautai, uždirbant šaliai solidžius žaliosios ekonomikos pinigus, nežiūrint į tai, kad vokiečiai negali jiems parodyti observatorijos veikimo. Palangos konferencijos “LDK Kęstučio ir LDK Birutės laikų kultūra” metu (medžiaga su pranešimais ir fotografijomis yra pas Palangos m. sav. Kultūros sk. vedėją Robertą Trautmaną) ratais išpildytos observatorijos veikimas buvo parodytas natūroje. Klaipėdoje (Laikpėdoje) prie Piliavietės, aišku, irgi stovėjo 5.825 m. pr. Kr. observatorija, todėl per Palangos analogą būtų galima rodyti nenutrūkstamą veikimą. Užsiimkite šiuo puikiu žaliosios ekonomikos projektu, mieli klaipėdiškiai.
Informacija apie Vokiškąjį Stounhendžą per google “Das deutshe Stonehenge” vokiečių kalba.
cia turbut baltu stonehenge …nes vokieciu tais laikais net nebuvo….
Prof. Algirdas Julius Greimas davė itin vertingas mokslui šakas Semiotiką ir Semantiką. Semiotika teigia, jog moksluose reikia ieškoti žmogiškumo pradmenų, o semantika sako, kad pradmenys yra apčiuopiami per vardų, pavadinimų prasmes. Todėl, kalbant apie žodžio “kuršis” pavadinimo prasmę, semantiškai ji išsikoduoja per žodžio kirčiavimą kaip “kūršis” ir pagal gyvenamą aplinką suprantam, kad “kūršis” yra “kūrenimo darbą rūkinimui atliekantis žmogus”.
Vargu, ar kuršių pavadinimą būtų galima kiek pagrįsčiau kildinti iš ‘kūrenti’. Veikiau jis kildintinas iš Įsikurti – ‘apsigyventi”, plg. ‘užkurys, ateiti užkuriom’ – ‚įsikurti jau buvusiam ūkyje, sodyboje, vedant jame našle tapusę šeimininkę’. Taip pat šaknis ‘kur-‘ turi vietos reikšmę. Antai, pasakymas “kur ne kur matėsi sniegas” reiškia ‘vietomis matėsi sniegas’. Taip pat kaustuku ‘kur’ klausiama apie vietą, pvz. ‘kur gyveni, kur padėjai kirvį?’ Tokiu atveju ‘kuršiai” gali reikšti vietiniai, viečiai, galimas yra ir žodis ‘vietonys’, kuris pagal daryba atitiktų šaltinų lot. užrašymą ‘Curonys’, taip pat galima liet. daryba – ‘kūriai’ su ilguoju ‘ū’, reiškiantį įsikūrusiuosius. Tokiai kuršių pavadinimo kilmės tradicijai atlieptų ir pajūryje gyvuojantis “šišioniškių” pavadinimas.
Dažnai rašoma,kad vietovių pavadinimai su galūnėmis – ang ( Palanga, (Alsvanga (Alsunga), Kuldiga Latvijoje)) , – ing ( Kretinga, Ablinga, Pozingiai, Gondinga, Medingėnai) ar – ung ( Babrungas) yra kuršiškos kilmės. Kita vertus, rytų Aukštaitijoje yra Dubingiai, Dzūkijoje- Nedzingė,Apsingė,Kačingė,Panedzingys,Pašilingė,Pilvingiai, Leipalingis,Liukingėnai.
ing ang yra priesaga o ne galune…
daugybe tokiu pavadinimu islike aplink visa Baltijos juros regiona ir net Britanijoje….bet daugiausia yra Skandinavijoje…. stai Gotlando seniausi gyventoju
DNR tokia pati kaip lietuviu ir latviu…
Kazkam komentarai kelia itarima …cha cha….juras : Your comment is awaiting moderation
5 sekundės ago
ing ang yra priesaga o ne galune… daugybe tokiu pavadinimu islike aplink visa Baltijos juros regiona ir net Britanijoje….bet daugiausia yra Skandinavijoje…. stai Gotlando seniausi gyventoju DNR tokia pati kaip lietuviu ir latviu…
> dar
Samprotavimas vertas dėmesio, tačiau, darant išvadas pagal galūnes, o ne pagal šaknis, derėtų būti atsargiems. Pavyzdžiui, Palanga gali išsikoduoti kaip palei įėjimo į Kuršių marių angą esantis miestas, tiek kaip pagal kranto lanką, garsui “k” nuslydus į “g”, einantis miestas Palanka. Dubingiai, pavyzdžiui, gali išsikoduoti kaip objektas Du Bingiai ir pan. Reikėtų labai vertinti gretutines aplinkybes, ieškant tiesos.
Dubingiai ko gero turi ryšį su žodžiais duburys,dubuo, įdubęs. O samprotavimai apie kuršiškaa galūnės – ang, -ing yra paremti mokslininkų darbais.
Parašiau, bet lieku awaiting’e.
O kodėl ne dabartimi? Kiek šiandien nuošimčių užrašų (valgyklų, parduotuvių viešbučių, pramogų) Palangos m. yra valstybine lietuvių kalba?
Your comment is awaiting moderation – cha – cha – cha. Kodėl nesamdote prievaizdo Lietuvoje, kodėl siunčiate mūsų parašymus į Australiją?
Jei kai kieno pastabų rašymas Alkui yra nepageidautinas, tai užkardykite, Alke, jums nepageidaujamus rašinėtojus. Dangus dėl to nenugrius, ir niekas neašaros. Nes dabar dažnai taikomas pastabų sulaikymas kvepia pasityčiojimu iš naivių rašinėtojų.
> juras
Dėl Gotlando ryšio su latviais, tai lieka tik pritarti, nes “viks” latviškai reiškia gėlavandenė “aukšlė” (saloje yra gėlų upių), o salos sostinės senasis pavadinimas buvo Viksby – tik laiko bėgyje jis yra nuslydęs į Visby. Pagarbiai, Rimgaudas.
> Saulės Vilna
Tarp Mėlynojo ir Baltojo Nilo šiaurės Afrikos žemumose, kur dalis mūsų buvo pasitraukę nuo ledynmečio šalčio, knygoje, parašytoje rusų kalba “Istorija Afriki” (Maskva), yra nuoroda, kad ten anksčiau gyveno “tautelė kursi”. Vertinant tai, jog faraonas Tutanchamonas savojoje DNR turi ir lietuvišką komponentę R1a, 2a (Britų muziejus), stebėtis tuo, kad minėtame tarpupyje gerai jautėsi ir lietuviai su latviais kuršiai, kaip ir nebūtų reikalo.
Del Tuto dnr tai R1b1a2 butu tiksliau…
.bet esminio skirtumo tarp R1b ir R1a nera tai tie patys indoeuropietiskai kalbantys kurie po ledynmecio is vidurio azijos atkeliavo i europa, siaures afrika, anatolija…ir maisesi su senaisiais europos gyventojais…
Na o kur tie indoeuropieciai gyveno iki ledynmecio….cia kol kas man neaisku…nebent Rimgaudas pateiktu labai aiskius irodymus….
Jeigu jau taip toli keliauti, tai pats Nilo vardas laikytinas indoeuropietišku, giminiuojant jį su Nalšia, Nalčikas (Šiaurės Kaukaze), šilas (pušynas), saulė, solncie (rusų), šaltis,Šalčininkai, saliai, sėliai žodžiais, pavadinimais.
Be abejonės ir pačiame faraono Tutachamono varde yra lietuvių (baltų) kalbos DNR. Tarkim sando ‘-chamonas’ yra visai galimas lyginimas su liet. Šimonis, Šeimonis, Trimonis ir t.t. Jo vardo pradžios ‘Tuta’ visai galimas giminiavimas su lietuvių, latvių , prūsų žodžiu ‘tauta’,
Palemono varde įžiūrėtinas priešdėlis ‘pa-‘ ir likusi žodžio dalis lygintina su liet. pavarde Lėmanas, veiksmažodžiu lementi.
Eros pradžioje plėtojantis žemdibystei ir dėl sausrų stinant žemdirbystei tinkančių žemių šiaurės Afrikoje, žemdirbių traukimas iš jos Europos – šiauriau link buvo neišvengiamas. Taip pas indoeuropiečius brolius kuršius (nuo seniau gyvenusius vietoje ir dar netapusius žemdirbiais) atvyko lietuviai, latviai, prūsai.
Dėl lietuvių, tai labai aišku. Ledynmečio maksimumas buvo 25 tūkst. m. atgal. Ledai ėjo nuo Skandinavijos kalnų į pietryčius (gimnazijos vadovėlis). Ledams sustojus, Vilnius buvo pakliuvęs į pereinamą zoną tarp punktyrų, o ne tarp punktyrų ledynas sustojo netoli Gardino. Dalis mūsų liko gyventi prie ledo krašto miškatundrėje, nes nežinojo, kiek slinks ledai. Kad išliktų, viena dalis mūsų pasitraukė į pietryčius link Indijos, kita pagal dienovidį pasitraukė vertikalia ašimi link afrikos ir, perėję pusiaują, atsidūrė Pietinės Afrikos platumose po Pietų Kryžiaus žvaigždynu lot. Crux. Tose pačiose platumose, pavyzdžiui, šiuo metu yra Madagaskaro sala. Įrodymai seka per mūsų kalbos žodžius (Pietų Afrikoje iš rytų į vakarus teka upė (intakas) Rytas (žemėlapyje Ritas), netoliese yra miestai Būna, Esa, Būnkoba ir pan. Vertikalią pirmyn Š-P ir grįžtančią atgal P- Š N dienovidžiu čia atstovauja gyvenvietės Ašaša (dab. Kabeliai) Lietuvoje ir Aša Pietų Afrikoje. Pasitraukimą nuo šalčio į pietvakarius atstovauja M. Gimbutienės rastas “Gyvybės medis” (dabar muziejuje), kuris, uždėjus jį ant žemėlapio, atitinka Europos žemyną su penkiastygėmis išilgai kanklėmis apačioje. Apie Jūratės Statkutės de Rosales knygos “Europa ir mes, lietuviai” milžinišką vertę čia nėra net ką ir kalbėti.
Atšilus, grįžome tais pačiais keliais į šiaurę atgal, kur mūsų jau laukė prie ledo krašto likę, tirpstant ledui, pasitūmėję į šiaurę prie savo išeities vietų, pavyzdžiui, “karšinčiai” mūsų senoliai Karšuvoje ir, vėl atsidūrę savo vietoje, lietuviai Vėliuonoje ten, kur jų laukė likę tik senosios vėlės.
Čia – trumpai. O plačiai ir argumentuotai visa tai yra išdėstyta knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą” su rubrika joje “prieš pareinant reikėjo išeiti”. Rankraštis yra Klaipėdos universiteto Leidykloje ir laukia, nes ruošiu jai e-formate papildymą, kuris bus pritvirtintas vidinėje knygos viršelio pusėje. Iki.
Mintis, šovusi TV žinioms prakalbus apie RU ir kinų šeimininkavimą Afrikoje.
Ar tik ne praeito ledynmečio pasikartojimo tikėdamosi, abi valstybės dalinasi ją? – Kad tada saugi buvusi priebėga taptų JŲ nuosavybe, kai Europa vėl bėgs nuo atslenkančio ledyno, ieškos, kur gelbėtis?
Klimato atsilimo nejauciate ???????
Viskas tinka – ir ledynmetis, ir atšilimas. Svarbu besipučianti imperijos didybė ir didumas..
Randantis Šiaurės pusrutulio apledėjimui – tai buvo lėtas, palaipsnis dešimtis tūkstančių metų trukęs pocesas,, žmonių gyvenimo slinkimas link Pietų vyko natūraliai – palaipsniui blogėjant gamtinėms žemdirbystės ir kitoms pragyvenimui reikalingoms sąlygoms Šiaurėje ir kartu palaipsniui joms gerėjant Pietuose traukiantis ten viską išdeginančiam sausringumui, ypač Šiauės Afrikos platumose.
Todėl, manytina, kad vyko natūralus indoeuropiečių kaip žemdirbių ir gyvulių augintojų gyvenimo atitinkamas pasislinkmas į Pietus, o vėliau ledynams tirpstant, o Pietums sausrėjant, natūralus slinkimasis į Šiaurę. Tiems, kurie vertėsi žūkle ir medžiokle, apledėjimas, matyt, nebuvo kliūtimi ir toliau gyventi apledėjusiuose plotuose verčiantis minėtomis pragyvenio veiklomis.
Tokiu atveju indoeuropiečiai ir apledėjimo laikotarpiu gyvendami iš žemdirbystės ir gyvulininkystės išlaikė tą pačią pasaulėžiūrą ir pagal ją susikurtą kalbą, iš čia veikiausiai yra ir paties minėtų Afrikos ir Lietuvos vietų kalbinių pavadinimu lietuviškumai. Nors tam dar reikalingi gilesni kalbiniai, istoriniai, geografiniai, gal ir astronominiai (dangaus) tyrinėjimai.
O, tamstos žvejai bei medžiotojai užpildė laiko tarpą mano sau susikurtoje šių žemių istorijoje. Gal prieš 20 m. per LRT TV kažkas iš MA pasakojo apie naujus mūsų archeologų radinius Lietuvos žemių gelmėse, siekiančiose jau net 40 tūkst. metų senumą ir liudijančius, jog visus tuos tūkstantmečius čia gyveno tos pačios kultūros gentys. Jei žvejai su medžiotojais nesitraukė, vadinasi, jokių tuščių tarpų nė nebuvo… Puiku. Serdečnie dzienkuje!
Zemdirbiai Europoje atsiranda tiktai po ledinmecio ….iki tol gyveno medziotojai….dar ansksciau neandartalieciai…ir t.t.
Tai dabar man iš naujo viską permąstyti? Betgi šeštadienis = laisvadienis!!! Tik dirbk ir dirbk 🙁
Lietuviu/Latviu vyriskas genetinis paveikslas Apytiksliai stai toks :
R1A (indoeuropieciai ) + N1C ( bendra su suomiais ir siaures uralo tautomis) + Medziotojai/rinkejai + Neandartalieciai….
dvi pirmos grupes (95%) atspindi poledynini laikotarpi 7-10 tukst. metu..
dvi kitos grupes (5%) senieji europos gyventojai 10-40 tukst. metu…
> KLAUSIMAS:
Mūsuose įprasta manyti, kad žmonių skaičius Žemėje nuolat didėja, tačiau maždaug 70.000 m. atgal Sumatros saloje įvyko Tobos ugnikalnio išsiveržimas, kur išsiveržiantis stulpas pakilo į 30 km. aukštį, ir tai – dvigubai daugiau negu reikia globaliems klimato pokyčiams Žemėje sukelti, vasaros temperatūra planetos mastu sumažėjo temperatūriniu 12° dydžiu, prasidėjo kosminė žiema (kn. “Istorija pareinant į Lietuvą”). Visgi, Homo sapiens išliko (“Tiesa apie istoriją”, vertimas) ir 1410 m. Žalgirio mūšio metu (Kingfisher, London) planetoje gyveno jau 425 mln. žmonių (dabar yra 8 mlrd.). Nelaukiant ledynmečio, taigi, gerbiamojo KLAUSIMAS: pastaba yra visai priimtina.
Apie Visby vietovės pavadinimą švediški šaltiniai sako ką kitą- vi reiškė pagonišką aukojimo vietą, šventą vietą ( hednisk offerplats, helig plats), o by – gyvenvietę ( miestą).”
“Namnet kommer av vi: “(hednisk) offerplats”, och by: “stad” (den ursprungliga betydelsen av det sistnämnda ordet har gått förlorad i svenskan men finns kvar på danska, norska och gutniska). I Gutasagan (omkring 1230) benämns orten endast Wi och ordet betyder ‘helig plats, kultplats..”
sv.wikipedia.org/wiki/Visby#Etymologi