Kodėl pasirodė žinia apie „Nord stream“ sprogdinimą?

Politinis strateginis lygmuo

Vakar daugelis žiniasklaidos portalų citavo laikraštį „New York Times“, kuris pranešė, kad esą JAV pareigūnai peržiūrėjo naujus žvalgybos duomenis, kurie rodo, kad proukrainietiška grupuotė yra atsakinga už „Nord Stream“ vamzdynų sprogdinimą Baltijos jūroje.

Tačiau, kažkokia JAV žvalgyba neva jiems teigė, o jie tai perdavė laikraščiui, kad nebuvo rasta jokių įrodymų, kad Kijevo vyriausybė būtų prisidėjusi prie 2022 m. rugsėjo mėnesio išpuolio, kurį JAV ir NATO pavadino „sabotažo aktu“. Šio išpuolio išdavoje, trys iš keturių dujų vamzdžių, kaip vėliau teigė Rusijos valdoma „Gazprom“ bendrovė, buvo nepataisomai sugadinti.

Maskva dėl to apkaltino Ukrainos rėmėjus iš Vakarų ir paragino JT Saugumo Tarybą atlikti nepriklausomą tyrimą.

Vakarai neoficialiai kaltino Maskvą, o sąmokslo teorijų šalininkai teigė, kad vamzdynus susprogdino JAV. Nė viena pusė, žinoma, kaip ir dabar, nepateikė jokių įrodymų.

Laikraštis „New York Times“, neva remdamasis JAV pareigūnais, teigė, kad nėra jokių įrodymų, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ar jo administracija dalyvavo šioje operacijoje arba kad nusikaltėliai veikė kokių nors Ukrainos valdžios pareigūnų nurodymu.

Atsakydamas į pasirodžiusią informaciją, V. Zelenskio vyriausiasis patarėjas M. Podoliakas agentūrai „Reuters“ teigė, kad Kijevo vyriausybė „absoliučiai nedalyvavo“ sabotaže ir neturėjo jokios informacijos apie tai, kas įvyko.

Rusijos ambasadoriaus Jungtinėse Tautose pavaduotojas Dmitrijus Polianskis išsyk ėmė loti, kad pranešimas esą įrodo, kad Maskvos siekis paveikti Saugumo Tarybą pradėti nepriklausomą tyrimą yra „labai savalaikis“, ir ji reikalaus, kad dėl rezoliucijos projekto būtų balsuojama iki kovo pabaigos.

Visgi laikraštyje minima, kad esą žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad už dujotiekio sprogdinimą yra galimai atsakingi Ukrainos arba Rusijos piliečiai, arba jų derinys, nepritariantys Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, tačiau nenurodoma, kas galėjo būti šios grupės nariais, kas vadovavo operacijai ar už ją sumokėjo.

Galiausiai užbaigiama, kad „JAV pareigūnai atsisakė atskleisti žvalgybinės informacijos pobūdį, kaip ji buvo gauta, ar bet kokią informaciją apie įrodymų tikrumą. Jie teigė, kad tvirtų išvadų dėl to nėra“.

Atlikus paprastą teksto analizę darome išvadą, kad kažkam labai reikėjo imtis kurti burbulą apie mistinę proukrainietišką grupuotę, kuri galimai galėjo kažką padaryti.

Visi tokie pasvarstymai be jokių įrodymų apie pareigūnus, teigiančius apie „žvalgybą“, kuri teikia duomenis apie „ataskaitą“, kurioje yra „kažkas“ parašyta, galimi dėl trijų priežasčių – Kremliui reikia pagalbos nukreipiant dėmesį nuo karinių veiksmų Ukrainoje ir eskaluojant šią temą JT ST, laikraštis „New York Times“ siekia išlaikyti savo mažėjančių skaitytojų ratą, arba JAV turi tikslą parodyti, kad yra realiai veikianti ginkluota jėga prieš Putiną ir Kremliaus režimą, kurios karo nusikaltėliams Maskvoje jau reikia pradėti bijoti.

Mes gi ir toliau laikomės savo nuomonės, kad „Nord Stream“ susprogdino Rusijos piliečiai – veikiantys su ar be Kremliaus žinios.

Vakar JAV prezidentas Džo Baidenas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas eilinį kartą aptarė būsimą pagalbą Ukrainai. Pasak Baltųjų rūmų pranešimo, kalbėdami apie paramą Ukrainai, valstybių vadovai aptarė savo įsipareigojimą toliau tiekti ginklus Ukrainai ir „laikyti Rusiją atsakinga už agresiją“.

Be to, buvo kalbama ir apie bendras pastangas kovoti su iššūkiais, kuriuos Kinija „kelia taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai“.

Tuo metu JAV Nacionalinės saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Džonas Kiorbis (John Kirby), atsakydamas į žurnalisto klausimą, kodėl JAV turi remti Ukrainą, išsakė tokias priežastis.

„Tai karas už nepriklausomybę, už teisėtą teisę egzistuoti kaip šaliai. Jei kuri nors tauta planetoje supranta to esmę, tai yra būtent Jungtinės Amerikos Valstijos, nes mums teko bent du kartus kovoti už savo nepriklausomybę… Ir mums prireikė užsienio pagalbos“, – citavo jo žodžius „Amerikos balsas“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į karo Ukrainoje poveikį pasaulio ekonomikai.

„Tų, kurie galbūt mano, kad karas Ukrainoje yra taip toli, kad jis jiems neturi įtakos, norėčiau paprašyti prisiminti vasarą ir dideles dujų kainas… pažvelgti į bendrą [Rusijos veiksmų] ekonominį poveikį, [karo sukeltą] nesaugumą pasaulio pietuose ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, maisto trūkumą, energetinį nesaugumą“, – sakė jis.

Dž. Kiorbis mano, kad jei lyderiai „sudės rankas“ ir leis V. Putinui užimti Ukrainą, jis nesustos. „Koks bus kitas jo taikinys? Ir kiek dar pinigų ir kraujo, ypač amerikiečių kraujo, tai pareikalaus?“ – retoriškai klausė jis.

Deja, bet didelė vakariečių dalis karą Ukrainoje vertina tik per grėsmę savo baldams ir šešių kaušų automobiliui. Grėsmė turtui, o ne ukrainiečių kraujas, yra tikroji priežastis, dėl ko eilinis sotus vakarietis vis dar neatsisako remti Ukrainos kovos prieš agresorių ir teroristą.

Naujasis JT žmogaus teisių vadovas antradienį pareiškė, kad jo biuras atidarė „ryšių kanalus“, kad padėtų imtis tolesnių veiksmų dėl susirūpinimą keliančių mažumų Kinijoje, įskaitant musulmonus uigūrus ir tibetiečius. Tačiau tai nepateisino aktyvistų vilčių, kad Pekinui bus pasiųsta griežtesnė žinia.

Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Folkeris Tiurkas (Volker Türk) pažymėjo, kad JT teisių biuras „užfiksavo rimtus susirūpinimą keliančius faktus“, pavyzdžiui, savavališkus sulaikymus ir šeimų išskyrimą Kinijoje, ir paragino imtis „konkrečių tolesnių veiksmų“.

Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl nacionalinio saugumo įstatymo poveikio Honkongui, dėl kurio buvo nuslopintas jo prodemokratinis judėjimas.

Niekam ne paslaptis, kad JT yra susirūpinimą reiškianti organizacija, kurios nariams už susirūpinimų išsakymą ir išklausymą dosniai sumokama.

Vakar Prancūzijos miestuose ir miesteliuose daugiau kaip milijonas demonstrantų surengė naujas protesto akcijas ir streikus prieš vyriausybės planą padidinti pensinį amžių iki 64 metų.

Profesinės sąjungos paragino šį savaitgalį rengti daugiau protestų ir įspėjo, kad padėtis gali tapti „sprogstama“. Profesinės sąjungos reikalauja, kad vyriausybė „nedelsdama atšauktų savo projektą“.

Gruzijos valdžios institucijos antradienį prie parlamento pastato sostinėje panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas prieš protestuotojus, kurie priešinosi siūlomam įstatymui, varžančiam spaudos laisvę.

Pagal įstatymą, kuriam iš pradžių buvo pritarta, reikalaujama, kad žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 % finansavimo iš užsienio šaltinių, užsiregistruotų kaip „užsienio įtakos agentai“.

Tarptautinės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl įstatymo projekto, sakydamos, kad jis prieštarauja Gruzijos demokratinei raidai.

Gruzija smenga vis gilyn į Kremliaus kasamą duobę.

Vengrijos parlamento delegacija antradienį po susitikimo, kurį Vengrijos valdančioji partija pavadino „politiniais ginčais“, su Švedijos parlamento pirmininku pareiškė, kad remia Švedijos siekį tapti NATO nare.

Kai kurie Vengrijos įstatymų leidėjai išreiškė abejonių, ar pritarti Švedijos ir Suomijos prašymams dėl narystės NATO, nurodydami, kaip jie vadina, „akivaizdų Stokholmo ir Helsinkio melą“ dėl Vengrijos demokratijos būklės.

Tačiau Vengrijos delegacija antradienį nurodė, kad parlamentas Budapešte galiausiai ratifikuos Švedijos paraišką dėl narystės NATO.

Operacinis lygmuo

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnyj su kolegomis iš šalių partnerių aptarė padėtį Bachmute ir ginklų bei šaudmenų tiekimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. V. Zalužnyj „Telegram“ žinutėje susitikimą pavadino „labai svarbiu Ukrainai“.

Pasak jo, NATO kolegas jis informavo apie padėtį mūšio lauke. Išsamiausiai jis apsistojo ties rytine kryptimi, ypač dėl įvykių eigos Bachmute.

„Ne mažiau išsamiai buvo aptartas karinės pagalbos – ginklų ir šaudmenų – tiekimas. Labai svarbūs išlieka priešlėktuvinės gynybos stiprinimo ir aprūpinimo tolimojo nuotolio ginklais klausimai“, – pabrėžė Zalužnyj.

Tuo tarpu Kanados vyriausybė derasi dėl šimtų Kanadoje pagamintų pažangiųjų technologijų dronų pristatymo Ukrainai. Apie tai pranešė laikraštis „National Post“, remdamasis šaltiniu. Pasak jų, dar liepos mėnesį Ukrainos vicepremjerė Julija Sviridenko paprašė iš Kanados 300 „Teledyne Flir R70 Skyranger“ dronų. „Šios kanadietiškos sistemos bus pradėtos naudoti greitai ir efektyviai“, – cituojami jos žodžiai.

Dronų siuntimas Kanadai kainuos apie 150 mln. dolerių. Juose įrengtos termovizorinės kameros, jie taip pat gali aptikti cheminį ginklą ir perimti radijo ryšio signalus. Pastarieji leidžia dronui nustatyti, kur yra priešo telefonai, ir identifikuoti žmones.

JAV kariuomenė svarsto galimybę Ukrainos MiG’uose įrengti vakarietiškas raketas „oras-oras“. „Politico“ šaltiniai teigė, kad kalbama apie vidutinio nuotolio raketas AIM-120, skirtas paleisti iš vakarietiškų naikintuvų, pavyzdžiui, JAV F-16. Jei pavyks, AIM-120 integravimas į MiG’us bus pirmas kartas, kai JAV suteiks galimybę paleisti raketas „oras-oras“ iš sovietinės gamybos lėktuvų.

Pažymima, kad integracijos procesas yra kupinas sunkumų, nes raketa turi būti ne tik sumontuota lėktuve, bet ir „susikalbėti“ su lėktuvo radaru. Pagrindinė problema yra ta, kad JAV ir sovietinė technika yra pernelyg skirtinga.

Taktinis lygmuo

Okupantai daugiausia pastangų skiria puolimo operacijoms Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdejevkos ir Šachtarsko ašyse. Nesėkmingi puolamieji veiksmai tęsiami Donecko srities Orechovo-Vasiljevkos, Dubovo-Vasiljevkos, Bachmuto, Kamjankos, Avdijevkos ir Marynkos rajonuose.

Per pastarąją parą gynėjai atrėmė daugiau kaip 100 ordų atakų nurodytose ašyse.

Užpuolikai surengė 24 oro ir vieną raketų smūgius. Oro smūgiams priešas panaudojo „Shahed-136“ tipo bepilotį orlaivį. Jis buvo numuštas. Okupantai taip pat surengė daugiau kaip 60 atakų iš salvinių ugnies sistemų.

Zaporožės srities laikinai okupuotos teritorijos Vasilkovskio rajono Uljanovkos kaime vadinamosios „rusų okupacinės administracijos“ įsakymu į vietos angarą vežamas grūdų derlius iš kaimyninių ūkių ir rajono ūkių. Okupantai, prisidengdami supirkimu gerokai sumažintomis kainomis, grūdus tiesiog konfiskuoja.

Ukrainos pajėgų aviacija per dieną 7 kartus sudavė smūgius į priešo pajėgų susitelkimo rajonus. Raketinės ir artilerijos pajėgos smogė priešlėktuvinei raketų sistemai „Buk-M1-2“, 5 priešo gyvosios jėgos koncentracijos rajonams, 3 degalų ir tepalų sandėliams ir radiolokacinės žvalgybos ir valdymo sistemai „Zoopark“.

Baltarusija sulaikė kelis asmenis dėl, jos teigimu, bandymo įvykdyti sabotažą Baltarusijos aerodrome, pranešė antiprezidentas Aliaksandras Lukašenka. Praėjusį mėnesį Baltarusijos antivyriausybiniai aktyvistai pareiškė, kad per bepiločio lėktuvo ataką jie susprogdino Rusijos karinį orlaivį – stebėjimo lėktuvą „Berijev A-50“, tačiau Maskva ir Minskas šį teiginį neigė.

„Iki šiol sulaikyti daugiau kaip 20 bendrininkų, kurie yra Baltarusijoje. Likusieji slapstosi“, – sakė apsišaukėlis prezidentas A. Lukašenka. Jis įvardijo pagrindinį kaltininką esant dvigubą Ukrainos ir Rusijos pilietybę turintį asmenį.

Kovo 7 d. vakare Melitopolyje rusų okupantų štabe nugriaudėjo galingi sprogimai. Vietos žiniasklaida išplatino nuotrauką, kurioje užfiksuotas sprogimo momentas teritorijoje, kurioje buvo įsikūrę Rusijos teroristai.

Maskvos teismas nuteisė 23 metų Dmitrijų Ivanovą, studentą aktyvistą, 8,5 metų kalėti už socialinėje žiniasklaidoje paskelbtus įrašus, kuriuose jis kritikavo Rusijos karą Ukrainoje.

Vakar buvo nustatyta, kad karo belaisvis ukrainietis, kurį sušaudė rusų karo nusikaltėliai, pažeisdami Ženevos konvencijas, greičiausiai buvo 30-osios mechanizuotosios brigados karys Tymofijus Šaduras.

Šiandien į Kijevą atvyko JT generalinis sekretorius Antonijas Guterešas.

Nuotraukoje – nenumušamas rusų „aligatorius“ Ka-52, tiksliau, tai, kas iš jo liko.

Dėkojame, kad remiate ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame.

Ypatingas ačiū rėmėjams DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėte pakviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624