Pirmadienis, 16 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Rusijos biudžete – jau dabar didesnė nei 32 mlrd. eurų skylė

Rusijos agresijos apžvalga 2023 03 07

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, www.facebook.com, www.alkas.lt
2023-03-07 14:18:28
0
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Politinis strateginis lygmuo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pažadėjo nesitraukti iš Bachmuto ir neatiduoti griuvėsių Rusijos marodieriams, kurie jau šešis mėnesius niokoja šį miestą ir kiekvieną gatvę, kiekvieną namo kampą pavertė savo pačių mirties vietomis.

Dar praeitą savaitę V. Zelenskio patarėjas M. Podoliakas sakė, kad gynėjai gali atsitraukti į netoliese esančias pozicijas, tačiau vakar prezidentas pritarė Ukrainos kariuomenės vadui Zalužnui ir kitiems aukšto rango generolams, kurie „pasisakė už gynybos operacijos tęsimą ir tolesnį <mūsų> pozicijų stiprinimą Bachmute“.

Vėliau savo naktiniame vaizdo kreipimesi prezidentas pranešė, kad jo patarėjai vienbalsiai sutarė tęsti kovą, „nesitraukti“ ir stiprinti Ukrainos gynybą.

Michailas Podoliakas vėliau sakė, kad Ukrainos pajėgos aplink Bachmutą stiprina savo pozicijas ir rengia dešimtis tūkstančių Ukrainos karių galimam kontrpuolimui.

Tuo tarpu rusai deda visas pastangas, kad užimtų netoliese esančius Časov Jaro ir Kostantynovkos miestelius ir visiškai apsuptų Bachmutą. Policija ir savanoriai evakavo žmones iš jų ir kitų fronto miestų, bet operaciją sunkina susprogdinti tiltai ir nuolatinė artilerijos ugnis, dėl kurios beveik neliko namų.

Ir nors Bachmutas neturi didelės strateginės vertės, o jo užėmimas vargu ar gali tapti reikšmingesniu lūžio tašku dabartinėje situacijoje, Rusijos siekis užimti vietovę yra Kremliaus operacinio tikslo dalis.

Miesto svarba yra simbolis Kremliaus režimui, jo užėmimas pagaliau atneštų gerų naujienų rusams iš fronto. Kijevui tai – didvyriškos drąsos ir pasipriešinimo simbolis, kuris skelbia ukrainiečiams žinią, kad po metus trukusių žiaurių išpuolių Ukraina laikosi ir pateisina nuolatinę Vakarų sąjungininkų paramą.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas pirmadienį patvirtino šią nuomonę, sakydamas, kad „Bachmutas turi „daugiau simbolinę vertę nei… strateginę ir operacinę vertę“.

Jis pridūrė, kad Maskva ir toliau „į Bachmutą siunčia daug prastai apmokytų ir blogai aprūpintų karių“, o Ukraina, remiama Vakarų kariuomenės, kantriai kaupia „kovinę galią“ kitose vietose prieš galimą pavasario puolimą.

Ukrainiečių karinės ir politinės vadovybės strateginis sprendimas, mūsų nuomone, susijęs su trimis labai svarbiais aspektais.

Visų pirma, dar dešimt dienų, galbūt, dvi savaitės, ir visa teritorija rytuose tarp Kreminos ir Bachmuto, iki pat Torecko, kuris yra ukrainiečių pajėgų užnugaris ir gerai įtvirtinta gynybos linija, virs pažliugusia koše, kuri dar kelioms savaitėms, ar net ir mėnesiui dviems taps sunkiai įveikiama šarvuotai technikai.

Antra, per tą laiką Ukrainą, tikėtina, pasieks didelė partija vakarietiškos technikos, įskaitant tankus ir šarvuočius, galbūt, naikintuvus, ir kita priešakinė ginkluotė.

Trečia, kelios savaitės ukrainiečiams duos laiko apmokyti naujai mobilizuotuosius bei deramai pasirengti puolimui pietuose, tuo pat metu kaustant rusų veiksmus rytuose.

Suprantama, kad viso to kaina – šimtų ukrainiečių karių kraujas, pralietas tikintis, kad triuškinamas pavasario puolimas privers Rusiją trauktis iš okupuotų teritorijų, o Krymo išlaisvinimas bus galutinis taškas dedamas šiame kare.

Mes gi, esame jau seniai tą įvertinę ir įskaičiavę, ir kaip visada, vakarėlyje būsime tie, kurie sugadins jums nuotaiką: ar Krymo išlaisvinimas ir ordos bėgimas iš okupuotų teritorijų rytuose iš tiesų reikš karo pabaigą?

Matote, vakariečiai, o dabar jau ir su jų pagalba – ukrainiečiai, pamiršo, kad triausę kailinę dėvintis, vodkos prigėręs ir su balalaika rankose siautėjantis „rusų pasaulio“ atstovas tokį veiksmų eigos variantą priims kaip tiesioginį Rusijos užpuolimą.

Todėl pasikartosime, kad norint pasiekti galutinę pergalę, reikia nukirsti hidrai visas jos galvas ir perverti jos tulžimi pasruvusią širdį geležiniu basliu. Ir tą padaryti pačioje Rusijoje, pradedant nuo Kremliaus.

O kad tai kuo greičiau įvyktų, Europos Sąjunga artėja prie reikšmingo bendro šaudmenų pirkimo, skirto padėti Ukrainai ir papildyti narių atsargas, tačiau dar neišsprendė svarbių finansavimo ir pirkimo masto klausimų.

Šią savaitę ES gynybos ministrai aptars planus paspartinti 155 milimetrų šaudmenų tiekimą Ukrainai, kuri prašo daugiau tokių artilerijos sviedinių kovai su Rusijos invazija.

Estijos, kuri siekė, kad ES užsakytų milijonus šaudmenų, gynybos ministras Hano Pevkuras sakė tikįs, kad trečiadienį Stokholme susitikę ministrai pasieks „politinį sutarimą“ dėl bendrų pirkimų.

Kinijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad JAV turėtų pakeisti savo klaidingą politiką Kinijos atžvilgiu, nes priešingu atveju kils „konfliktas ir konfrontacija“. Jis pakartojo Pekino raginimą palaikyti dialogą siekiant užbaigti konfliktą Ukrainoje.

„JAV užsiima Kinijos slopinimu ir sulaikymu, o ne sąžininga ar taisyklėmis grindžiama konkurencija“, – sakė Čin Gangas (秦刚) Gangas spaudos konferencijoje Pekine.

„Jungtinių Valstijų suvokimas ir požiūris į Kiniją yra smarkiai iškreiptas, jos laiko Kiniją savo pagrindine varžove ir svarbiausiu geopolitiniu iššūkiu. Tai panašu į neteisingai užsegtą pirmąją marškinių sagą“, – cituoja jo pareiškimą žiniasklaida.

Jei saga būtų užsegta pagal Pekino norus, šiandien Taivanas būtų okupuotas, Rusijai tiekiama ginkluotė, o Šėkorėja leistų savo raketas ne į Japonijos jūrą, o į Seulą.

Estijos premjerės Kajas Kalas, vienos atviriausių Ukrainos rėmėjų Europoje, centro dešinioji Reformų partija triuškinamai laimėjo šalies rinkimus, o dešinieji populistai prarado vietas per balsavimą, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama nacionaliniam saugumui ir ekonomikai.

Preliminarūs baigtų skaičiuoti balsų rezultatai rodo, kad Reformų partija surinko 31,2 proc. balsų – daugiausiai per sekmadienį vykusius rinkimus. Tai reiškia 37 vietas Estijos 101 vietos parlamente, t. y. trimis vietomis daugiau nei per 2019 m. rinkimus.

Turkijoje pirmadienį šešių partijų aljansas iškėlė pagrindinį opozicinės partijos lyderį Kemalį Kiličdaoglu (Kemal Kılıçdaroğlu) kaip bendrą kandidatą, kuris gegužės mėn. vyksiančiuose rinkimuose mes iššūkį prezidentui Redžepui Tajipui Erdoganui.

Gegužės 14 d. Turkijoje vyks svarbūs prezidento ir visuotiniai rinkimai, kurie gali pakeisti šalies kursą link demokratijos arba pratęsti vis labiau autoritarinį R. T. Erdogano valdymą trečiajam dešimtmečiui.

Šie rinkimai svarbūs ir dėl to, kad jei diktatorius Erdoganas galiausiai bus nukeltas nuo kėdės, Švedijos ir Suomijos prašymas į NATO, greičiausiai, skubos tvarka bus ratifikuotas ir Vilniaus viršūnių susitikime NATO sustiprės dar dviem labais svarbiais sąjungininkais.

Pirmadienį Baltarusijos teismas, išnagrinėjęs bylą už akių, nuteisė tremtyje gyvenančią opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskąją 15 metų laisvės atėmimo bausme dėl kaltinimų sąmokslu nuversti vyriausybę.

Greičiausiai, taip Kremlius siekia savo galimam projektui suteikti daugiau svorio, nes S. Cichanouskaja yra visiškai užmiršta jau ne tik Vakarų Europos, bet ir Lietuvos mastu.

Operacinis lygmuo

Rusijos biudžeto skylė auga šešis kartus greičiau nei planuota. Sausio ir vasario mėnesiais Rusijos vyriausybė beveik visiškai „įvykdė“ metinį valstybės biudžeto deficito planą.

Tai rodo kovo mėnesio Rusijos finansų ministerijos ataskaita. Federalinio biudžeto pajamos sausį ir vasarį sudarė 3,16 trilijono rublių, t. y. ketvirtadaliu mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai lėmė 46 % per metus sumažėjusios pajamos iš naftos ir dujų.

Su nafta ir dujomis nesusijusios pajamos per metus sumažėjo 9 %. Tuo pat metu Rusijos biudžeto išlaidos per metus padidėjo 52 % ir pirmųjų dviejų mėnesių pabaigoje sudarė daugiau nei 5,7 trln. rublių.

Taigi vien per pirmuosius du šių metų mėnesius biudžeto deficitas siekė 2,58 trln. rublių (apie 32 milijardus eurų). Tai sudaro 90 % visų šių metų plano – 2,925 trilijono rublių.

Rusijos finansų ministerija patikino, kad iki metų pabaigos pavyks neviršyti planuoto deficito. Spartesnį deficito mažėjimą metų pradžioje ministerija aiškina tuo, kad esą reikėjo atlikti daug skubių išankstinių išlaidų.

Ukraina siekia gauti MK-20 kasetinių užtaisų, kuriuos leistų iš bepiločių orlaivių, sakė JAV atstovai Džeisonas Krou ir Adamas Smitas, abu dirbantys Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete. Tai būtų papildymas prie 155 mm artilerijos kasetinių sviedinių, kurių Ukraina jau prašė anksčiau, sakė jie.

Pasak dviejų JAV įstatymų leidėjų, Ukraina išplėtė prašymą dėl prieštaringai vertinamų kasetinių bombų ir įtraukė jas norimos ginkluotės sąrašą. Ukrainiečiai prašo jų tam, kad galėtų iš bepiločių ant Rusijos pajėgų mėtyti kasetinę amuniciją.

Kijevas paragino Kongreso narius spausti Baltuosius rūmus, kad šie pritartų ginklų siuntimui, tačiau vargu, ar Džo Baideno administracija tai patvirtins savo parašu. Kasetinė amunicija, kurią draudžia daugiau kaip 120 šalių, pasėja didelį kiekį mažesnių bombų, kurios gali kelti grėsmę civiliams gyventojams.

Krivoj Roge, Ukrainos kasybos ir metalų bendrovė „Metinvest“ pradėjo gaminti šešiaviečius bunkerius kariams fronte. 123-ys 2 metrų pločio ir 6 metrų ilgio konstrukcijos jau išsiųstos į karščiausios taškus Rytų Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas atliko personalo pakeitimus Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU) ir atleido Zaporožės ir Sumų sričių regioninių direktoratų vadovus.

Taktinis lygmuo

Savo tradiciniame vakariniame vaizdo kreipimesi į ukrainiečius V. Zelenskis pažymėjo, kad pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip okupantai žiauriai nužudo ukrainiečių karį, kuris į akis jiems pasako: „Šlovė Ukrainai!“

„Noriu, kad visi kartu, vieningai, atsakytume į jo žodžius: „Šlovė didvyriui! Šlovė didvyriams! Šlovė Ukrainai!“. – pabrėžė prezidentas, pažadėjęs, kad žudikai bus surasti.

Pagrindinės okupantų pastangos sutelktos į puolimo veiksmus Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdejevkos ir Šachtaro kryptimis.

Praėjusią parą Ukrainos kariai atrėmė daugiau kaip 140 priešo atakų.

Iš viso priešininkas sudavė 50 aviacijos ir 5 raketų smūgius. Priešas panaudojo 11 „Šahed-136“, iš kurių 9 buvo numušti. Be to, užpuolikai atliko 59 apšaudymus iš reaktyvinių ugnies sistemų, įskaitant gyvenvietes.

Raketinių smūgių grėsmė išlieka labai tikėtina visoje Ukrainoje.

Bachmuto kryptimi priešininkas, nepaisant didelių nuostolių, toliau šturmuoja Bachmuto miestą ir jo apylinkes. Per pastarąją parą vien ties Dubovo-Vasiljevkos kaimu priešas surengė 37 atakas.

Zaporožės srities gyventojai, neturintys Rusijos Federacijos piliečio paso, negali gauti piniginių išmokų, įskaitant darbo užmokestį. Pervedimai gali būti atliekami tik į Rusijos bankų išduotas korteles (sąskaitas).

Siekdami apsaugoti savo karius, laikinai okupuotame Luganske rusų okupantai nusprendė dalį miesto poliklinikos panaudoti kaip kareivines.

Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per pastarąją parą įvykdė 15 smūgių okupanto židiniuose, taip pat smūgį priešlėktuvinių raketų kompleksui šaudymo pozicijoje.

Be šturmo bepiločių lėktuvų „Šahed-136“, per praėjusią parą ukrainiečiai numušė priešo lėktuvą SU-25 ir dar 8 įvairių tipų bepiločius lėktuvus.

Raketinės pajėgos ir artilerijos daliniai smogė valdymo punktui, 8 priešo židiniams, 2 priešo priešlėktuvinės gynybos kompleksams, artilerijos daliniui ugnies pozicijose, šaudmenų sandėliui ir okupanto radiolokacinei stočiai.

Pirmadienį NATO narės Danijos gynybos ministerija, siekdama užtikrinti kibernetinį saugumą, uždraudė savo darbuotojams tarnybiniuose telefonuose turėti vaizdo įrašų dalijimosi programėlę „TikTok“.

Dėkojame, kad remiate ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Ypatingas ačiū rėmėjams DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėte pakviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 18 12:00
  2. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  3. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16
  4. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 11 12:05
  5. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 02 11:00
  6. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 15 11:00
  7. Sustabdyti Putiną galima tik sutriuškinus Rusijos ordą
  8. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 05 12:15
  9. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 13 10:30
  10. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 03 13:00
  11. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 14 12:00
  12. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 06 10:30
  13. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 10 11:00
  14. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2023 12 31 11:00
  15. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2023 01 03 11:00

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Namas su terasa
Lietuvoje

NT mokestis – vėl patobulintas

2025 06 16
Seimas
Lietuvoje

Seimas svarstys siūlymą dėl galimybės įvesti nacionalines sankcijas

2025 06 16
Ūkininkų spaudos konferencija
Lietuvoje

Ūkininkai ruošiasi akcijai „NE – mokesčių buldozeriui“

2025 06 16
Lokys
Gamta ir žmogus

Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio

2025 06 16
Remigijus Žemaitaitis
Lietuvoje

R. Žemaitaitis ragina pažaboti elektroninių cigarečių juodąją rinką

2025 06 16
Prezidentas susitiko su Lietuvos garbės konsulais
Lietuvoje

Prezidentas susitikime su Lietuvos garbės konsulais

2025 06 16
LK analitikai
Lietuvoje

Propagandistų akiratyje –Vokietijos brigada ir karinės pratybos

2025 06 16
Šildymas
Lietuvoje

Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas

2025 06 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis
  • P.Skutas apie Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku išrinktas Audrys Antanaitis
  • +++ apie A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis
  • Rimgaudas apie Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku išrinktas Audrys Antanaitis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?
  • NT mokestis – vėl patobulintas
  • Seimas svarstys siūlymą dėl galimybės įvesti nacionalines sankcijas
  • Ūkininkai ruošiasi akcijai „NE – mokesčių buldozeriui“

Kiti Straipsniai

Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?

Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?

2025 06 16
Seimas

Seimas svarstys siūlymą dėl galimybės įvesti nacionalines sankcijas

2025 06 16
Sutarjela

EKGT siūlo regionų plėtros ir savivaldos įstatymuose daugiau dėmesio skirti kultūrai

2025 06 16
LK analitikai

Propagandistų akiratyje –Vokietijos brigada ir karinės pratybos

2025 06 16
Autobusas

Didėsiantys mokesčiai brangins viešąjį transportą ir neskatins gyventojų į jį persėsti

2025 06 16
Arūnas Kumpis| FB nuotr. Alkas.lt koliažas

A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis

2025 06 16
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. | Genocido aukų muziejaus rinkinių nuotr.

I. Meškauskas. Kai mus gaudė ir šaudė kaip žvirblius

2025 06 16
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku išrinktas Audrys Antanaitis

2025 06 15
Ukrainos kariai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Prasidėjo blogio ašies ardymas

2025 06 15
Trampo „lankstumas“ žalia šviesa Rusijos raketoms

A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams

2025 06 13

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis
  • P.Skutas apie Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku išrinktas Audrys Antanaitis
  • +++ apie A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis
  • Rimgaudas apie Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku išrinktas Audrys Antanaitis
  • Kažin apie A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
LOT lėktuvas | ltou.lt nuotr.

Lenkijos oro vežėjas plečia veiklą Vilniuje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai