Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vadovavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kuriame buvo išklausytos žvalgybos tarnybų veiklos 2022 m. ataskaitos, aptartas regiono saugumas ir apsvarstyta Lietuvos gynybinių pajėgumų plėtra.
VGT nariai pritarė Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento 2022 m. veiklos ataskaitoms ir nusprendė, kad žvalgybos institucijų teikti žvalgybos duomenys iš esmės atitiko žvalgybos poreikius ir prioritetus.
„Praėjusieji – barbariško Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą – metai išryškino žvalgybos institucijų misiją įspėti sprendimų priėmėjus apie gresiančius karinius veiksmus. Ir Lietuvoje, ir visoje NATO patyrėme, kad žvalgybų vaidmuo, įspėjant apie kylančias grėsmes ir laimint laiko pasiruošti atsakui, yra kritinis. Šią kertinę vietą šalies nacionalinio saugumo sistemoje žvalgybos institucijos neabejotinai užims ir ateityje“, – sakė Prezidentas.
VGT nariai aptarė regiono saugumo situaciją Maskvos nekintančio prioriteto atkurti, auginti ir plėtoti savo karinę galią akivaizdoje. VGT nariai pavedė krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui parengti būtinų Lietuvos gynybinių pajėgumų pokyčių vertinimą. Sprendimai dėl Lietuvos kariuomenės struktūros, įsigijimų ir kt. turi atitikti ir karines grėsmes regione, ir kolektyvinės regiono gynybos pokyčius.
VGT nariais yra Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Posėdyje taip pat dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas, Valstybės saugumo departamento direktorius D. Jauniškis, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius E. Paulavičius, užsienio reikalų viceministras J. Survila.
