Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais dėl sudėtingos padėties Lietuvos pieno rinkoje.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje mažėja auginančių žemės ūkių skaičius, tačiau pieno ūkių krizė Lietuvoje pasireiškė ypač ryškiai. Mažėjant ūkių skaičiui, mažėja ir konkurencija – atsiranda vis mažiau tiekėjų, o tai gali didinti pieno gaminių kainas. Naujausio Lietuvos banko tyrimo duomenys rodo – maisto kainų lygis Lietuvoje jau priartėjo prie vidutinio kainų lygio ES, kai gyventojų pajamos išlieka gerokai žemesnės nei vidutinio europiečio.
Prezidento vertinimu, Žemės ūkio ministerija, visa Vyriausybė turi rūpestingai įvertinti pieno sektoriaus svarbą Lietuvos regionų ekonomikai. Besikartojančios krizinės situacijos pieno sektoriuje, kai smulkūs ir vidutiniai pieno gamintojai yra priversti parduoti žaliavinį pieną pigiau, nei savikaina, yra nepriimtinos. Jos primygtinai nurodo būtinybę reformuoti šalies pieno, taip pat ir maisto sektorių apimančias gamybos, perdirbimo ir prekybos grandis.
Šalies vadovas atkreipė žemės ūkio ministro dėmesį į būtinybę imtis tiek greitų priemonių krizei įveikti, tiek ilgalaikių, leisiančių įveikti ar valdyti panašias krizes ateityje. Būtina pieninių galvijų augintojams, ypač smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, numatyti kompensacijų mechanizmą, kuris įsijungtų, kai žaliavinio pieno rinkos supirkimo kaina krenta žemiau gamybos savikainos. Valstybė taip pat galėtų maksimaliai naudoti intervencinius pirkimus ir apsvarstyti produktų privataus saugojimo galimybes.
„Vidutinio laikotarpio perspektyvoje būtina pagaliau užtikrinti sąlygas platesnei ūkininkų kooperacijai, kad jie įgytų adekvačią derybinę galią tardamiesi su perdirbėjais ir prekybos tinklais. Kviečiu Žemės ūkio ministeriją ir Vyriausybę konsoliduoti finansus, ministerijos ekspertinius išteklius, pasitelkti skaitmeninimo naujoves, inicijuoti reikiamus įstatymų pakeitimus, kad tai sudarytų galimybes tiek įveikti šią krizę, tiek išvengti panašių situacijų ateityje, ir kad Lietuvos žemdirbiams būtų atvertos visavertės kooperacijos galimybės“, – sakė Prezidentas.
Valdžia gali pražiopsoti dešimtis milijonų eurų
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/valdzia-gali-praziopsoti–desimtis-milijonu-euru/
„Lietuvos biudžete jau suplanuoti išleisti 565 milijonai eurų, kurių iš tikrųjų ten nėra. Tokią sumą reikia „pasiimti” iš Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. ” [ … ]
„Plačiau apie tai skaitykite ketvirtadienio „Vakaro žiniose“.
T.y., mėgstanti pinigus taškyti valdžia mieliau įvarys valstybę į skolų duobę, negu paruoš EK reikalingus dokumentus???