Nuotolinio darbo paklausa auga jau ir už technologijų kompanijų ribų

Nors apie masinius technologijų sektoriaus darbuotojų atleidimus pranešama vis dažniau, žinovų paklausa vis dar viršija pasiūlą, todėl įmonės priverstos talentų ieškoti ne tik vietos rinkoje, bet ir užsienyje.

Tam dažniausiai pasitelkiami nuotoliu dirbantys žinovai:

net ir dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis nuotolinio darbo paklausa auga.

Kroatijoje, Graikijoje ir Serbijoje nuotolinių darbuotojų vidutinis atlyginimas pernai didėjo labiausiai, o daugiausia specialistų nuotoliniu būdu įdarbinta JAV, Filipinuose, Argentinoje, Jungtinėje Karalystėje ir Indijoje.

Ryškus augimas užfiksuotas ir Lietuvoje, kur nuotoliu dažniausiai samdomi programinės įrangos inžinieriai, pardavimų specialistai ir programuotojai.

Tokiais duomenimis pasidalijo pasaulio žmogiškųjų išteklių valdymo platforma „Deel“.

Nuotolinius darbuotojus Lietuvoje dažniausiai samdo JAV įmonės

„Deel“ pasaulio įdarbinimo laboratorijos (angl. „Deel Lab for Global Employment“) statistika rodo, kad nuotolinis darbas vis dar išlieka populiariausias technologijų sektoriuje.

Pernai dirbti nuotoliu dažniausiai samdyti programinės įrangos inžinieriai ir kūrėjai, produktų dizaineriai, produktų vadybininkai ir kokybės užtikrinimo žinovai.

Tačiau ryškėja ir nauja tendencija. Nuotolinio darbo galimybes pradeda atrasti ir su technologijų rinka nesusijusios įmonės.

Kaip pastebi „Deel“, nuotoliniu būdu darbuotojai samdomi vis įvairesnėse rinkose, įskaitant švietimą, finansines paslaugas ir nekilnojamąjį turtą.

Pavyzdžiui, visame pasaulyje augant mokytojų paklausai, dažnėja anglų kalbos mokytojų iš JAV samdymas.

Didėjanti nuotolinio darbo paklausa skirtinguose sektoriuose pastebima ir Lietuvoje. Nors pernai paklausiausi buvo programinės įrangos inžinieriai, antroje vietoje – pardavimų žinovai.

Kitos paklausios nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų profesijos mūsų šalyje yra front-end programuotojai, statistikos žinovai ir 3D kūrėjai.

Pastarieji yra išskirtiniai, palyginti su kitų šalių nuotoliu dirbančiais žinovais. Nuotolinius darbuotojus Lietuvoje dažniausiai samdo JAV įmonės.

Kitose dviejose Baltijos šalyse, Latvijoje ir Estijoje, penkias žinomiausias nuotolinių darbuotojų vietas užima prekybininkai, programinės įrangos inžinieriai, vyresnieji programinės įrangos inžinieriai, statistikos žinovai ir nuomonės formuotojai.

„Galime pastebėti, kad Baltijos šalys išsiskiria iš kitų tuo, kad šiame regione ypač paklausi finansų sritis.

Skirtingai nei daugelyje kitų vietovių, čia finansinių produktų prekybos ir fintech įmonės dažnai nusprendžia ir įdarbinti, ir įkurti savo atstovybes.

Įdomus dalykas, kalbant apie Baltijos rinką, – viena paklausiausių nuotolinių specialybių Estijoje yra nuomonės formuotojai, kurie padeda įmonėms įžengti į vietos rinkas ir yra naudojami kaip rinkodaros priemonė“, – pabrėžia Lina Laas, „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione.

Kalbant apie Lietuvos įmones, kurios samdo žinovus, „Deel“ duomenys rodo, kad mūsų verslai nuotolinius darbuotojus samdo iš Lietuvos, Jungtinių Arabų Emyratų, Ukrainos, Armėnijos, Kipro ir Ispanijos.

Lietuvos įmonės dažniausiai darbina programinės įrangos kūrėjus, kokybės užtikrinimo inžinierius, CRO konsultantus, taip pat interjero dizainerius, klientų sėkmės vadybininkus ir turinio kūrėjus.

Dauguma Baltijos šalyse nuotolinių darbuotojų yra 25–34 metų.

Atleidimų neišvengia ir nuotolinių žinovų darbo rinka

Nepaisant niūrių ekonominių galimybių, įdarbinimas tarptautiniu mastu ir toliau auga sparčiau nei neigiamos tendencijos. Tačiau L. Laas atkreipia dėmesį į pirmuosius nuotolinio darbo sulėtėjimo ženklus.

„Mūsų duomenys rodo, kad baigiantis metams išaugo darbo sutarčių nutraukimo skaičius, – sako ji. – 2022 m. sausį nutraukta 28 proc. visų sutarčių, o iki gruodžio šis skaičius išaugo iki 42 proc.

Nors daugiausia darbo sutarčių nutraukta Jungtinėje Karalystėje, JAV, Meksikoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir JAV, negalime atmesti, kad šios tendencijos gali pasiekti ir Vidurio ir Rytų Europos regioną, įskaitant Lietuvą.“

Remiantis „Deel“ duomenimis, pernai įmonės daugiausia nutraukė sutartis su asmenimis, dirbančiais programinės įrangos, gaminių ir rinkodaros srityse.

Tokias tendencijas patvirtina ir pasauliniai duomenys, rodantys, kad didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Google“, „Spotify“ ar „Facebook“, vien šiemet atleido daugiau kaip 100 tūkst. darbuotojų.

L. Laas teigia, kad per pandemiją kai kurios technologijų bendrovės tiesiog pervertino savo augimo galimybes:

„Žinoma, atleidimai yra skausmingi, tačiau niekas nekalba apie tai, kad dauguma technologijų įmonių per pastaruosius trejus metus gerokai padidino savo darbuotojų skaičių.

Palyginti su juo, atleidimų skaičius dažnu atveju nublanksta.“

Remiantis „Deel“ duomenimis, nuotoliniu būdu dirbančių žmonių darbo užmokestis padidėjo visose Baltijos šalyse.

Lietuvoje per 2022 m. atlyginimai išaugo apie 5,2 proc., o Estijoje per tą patį laikotarpį jie pakilo 10,9 proc.

Iš Baltijos šalių tik Latvijos darbuotojų atlyginimai sumažėjo 0,6 proc. Kitose valstybėse padėtis nevienareikšmiška.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose, JAV, Meksikoje ar Argentinoje atlyginimai pastebimai mažėja, o besivystančiose šalyse, ypač Filipinuose, Indijoje ar Brazilijoje, jie kyla.

„Deel“ pateikti rezultatai apima daugiau nei 260 tūkst. šios žmogiškųjų išteklių valdymo platformos naudotojų iš viso pasaulio, daugiau nei 15 tūkst. juridinių klientų iš daugiau kaip 160 skirtingų šalių ir per 500 tūkst. trečiųjų šalių įdarbinimo duomenų šaltinių.