Politinis strateginis lygmuo
JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas pareiškė, kad Ukrainos bandymas susigrąžinti okupuotą Krymą bus raudona linija Putinui, o tai gali sukelti tik platesnį Rusijos atsaką.
Todėl JAV esą neskatina Ukrainos atsiimti okupuoto Krymo. JAV administracija labiausiai padeda Ukrainai žengti į priekį ten, kur vyksta kovos, taigi, šalies rytuose.
Deja, ši „raudona linija“ yra išgalvota, ji egzistuoja Blinkeno ir kitų branduolinio Kremliaus baubo bijančių politikų galvose. Tai ne linija, o baimė. Baimė, kuria daug metų Kremlius šėrė Vakarų visuomenes ir jo patiekalas buvo apsilaižant vartojamas.
Iš tiesų, nėra ir vienos išgalvotos raudonos linijos, nes jų jau buvo kokios dvi dešimtys. Peržengus visas jas nieko neįvyko. Neįvyks ir dabar. Tik kol baimė išgaruos politikų galvose, reiks daug laiko ir, be abejo, daug kraujo.
Panašu, jog Vašingtonas siekia suteikti Ukrainai galimybę atkovoti dar vieną didelę teritoriją ir priversti Putiną sėsti prie derybų stalo.
Mūsų atsakymas: tai nieko neduos. Negalima apie Rusiją galvoti per vakarietiško mąstymo virtualybės šalmą. Putinas nepasiduos, nes jo galybė – 140 milijonų ir neišsemiami Mordoro resursai.
Simboliais tikintis mitomanas derėsis dviem atvejais: asmeninio sunaikinimo ir Maskvos nušlavimo nuo žemės paviršiaus atveju.
JAV gynybos sekretorius Loidas Ostinas (Lloyd Austin) pareiškė, kad Vašingtonas pasirengęs ginti Baltijos šalis Estiją, Latviją ir Lietuvą, jei to prireiks, ir išlaikys „nuolatinį“ karinį buvimą regione. „Esame įsipareigoję laikytis 5 straipsnio, galite dėl to lažintis“, – sakė L. Ostinas, minėdamas NATO įstatuose numatytą reikalavimą, kad kiekviena aljanso narė turi ginti viena kitą, jei būtų užpulta.
Kalbėdamas Taline po derybų su Estijos vadovais, jis taip pat sakė, kad JAV ir toliau išlaikys „nuolatinį, rotacinį“ karinį buvimą regione.
„Jungtinės Valstijos ir toliau yra tvirtai įsipareigojusios ginti mūsų Baltijos šalių sąjungininkių laisvę ir suverenitetą“, – sakė jis žurnalistams.
JAV karių buvimas Baltijos šalyse yra labai svarbus mūsų visų saugumo garantas. Vienas JAV karys mūsų valstybėje suteikia Lietuvai daugiau saugumo, nei kai kurių sąjungininkų brigada už tūkstančio kilometrų. Juokaujame.
Lukašenka įspėja, kad Baltarusija „pasirengusi kovoti“ kartu su Rusija, jei būtų užpulta. Bulvių kolūkio pirmininkas yra „pasirengęs kariauti su rusais iš Baltarusijos teritorijos tik vienu atveju: jei jie (ukrainiečiai) įvykdys agresiją prieš Baltarusiją, atsakas bus pats griežčiausias, o karas įgaus visiškai kitokį pobūdį“.
Baltarusija jau seniai dalyvauja kare kaip Rusijos placdarmas. Jei prie rusų prisijungs keli tūkstančiai Minsko nevykėlių, tai esminio pokyčio mūšio lauke neturės. Lukašenkos pareiškimas yra ne Minsko, o Kremliaus ėjimas, perkeliant dalį būsimos planuojamos karinės invazijos atsakomybės ant nukvakusio diktatoriaus plikės.
Rusija pareiškė, kad mažins naftos gavybą, reaguodama į Vakarų embargą ir kainų ribojimą. Rusija planuoja nuo kovo mėnesio sumažinti naftos gavybą 500 000 barelių per dieną, t. y. maždaug 5 proc. visos dabartinės gavybos.
Gavybos sumažinimas neturėtų turėti didelės įtakos pasaulinėms naftos kainoms ilgesniu laikotarpiu, tačiau tolesnis gavybos mažinimas galėtų jas padidinti, ypač jei atsigautų Kinijos ekonomika, kurią varžė COVID-19 apribojimai.
Rusijos naftos gavyba, kuri yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis, yra mažai paveikta Vakarų sankcijomis. 2022 m. vidutinė Rusijos naftos gavyba netgi padidėjo 1,5 proc. iki 10,7 mln. barelių per dieną palyginti su 2021 m. Rusija sėkmingai nukreipė savo naftą į kitas šalis, ypač Indiją ir Kiniją.
Tačiau dėl Rusijos naftos eksporto kainų apribojimų, Maskvai buvo sunku išlaikyti dabartinį tiekimo lygį. Šie apribojimai kirto ne tik Rusijos gamintojams, priverstiems pardavinėti naftą su didžiulėmis nuolaidomis, bet ir patirti dideles draudimo ir krovinių gabenimo išlaidas, nes trūksta tanklaivių.
Tuo pat metu Rusijos naftos gamintojai taip pat susiduria su naftos saugojimo sunkumais, nes tanklaiviai dabar turi daugiau laiko tabaluoti jūroje, kol pristato produkciją į Azijos šalis, kur jiems sunkiai sekasi rasti naujų pirkėjų.
Taip yra todėl, kad Rusija neturi pakankamai saugyklų šalies viduje, o saugoti naftą užsienyje ar Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur Rusijos naftos atsargos didėja, yra brangu.
Be jokios abejonės, Rusija suinteresuota, kad naftos kainos gerokai pakiltų. Tai ne tik padidintų Maskvos pajamas ir kompensuotų sumažėjusį eksportą, bet ir sukeltų dar daugiau bėdų infliacijos kamuojamoms Vakarų ekonomikoms.
Tačiau Rusija gali ryžtis ir dar labiau sumažinti gavybą. Nafta – taip pat ginklas.
Hibridiniame kare visi ginklai yra tinkami.
Maskva reikalauja, kad JAV patvirtintų, jog Rusija nesunaikino svarbiausių „Nord Stream“ dujotiekių į Europą.
„Incidentą kvalifikuojame kaip tarptautinio terorizmo aktą, kuriam reikia išsamaus ir nepriklausomo tyrimo“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Rusijos ambasados JAV atstovo pareiškime.
„Rusijos pusė neleis sumenkinti situacijos dėl sprogimų svarbiausioje energetikos infrastruktūroje, ypač turint omenyje, kad nėra jokios informacijos apie kelis nesprogusius sprogmenis, kurie, matyt, liko jūros dugne“, – priduriama. Viena vertus, visiškai nesuprantama, kodėl numirėlis prisiminė perst, kuomet dujų tiekimas Europai seniai nutrauktas.
Antra – šalis, kuri įvykdžiusi daugiau teroro aktų nei Al Kaida, Al Šabab, ETA, Hamas, Talibanas ir kitos teroristinės organizacijos kartu sudėjus kalta yra į priekį daugeliui metų, nes tiesiog yra potencialiai pavojinga.
Buvęs Rusijos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Vladislavas Surkovas pareiškė, kad prie Minsko susitarimų dirbo darydamas prielaidą, kad jie neturėtų būti įgyvendinti.
Vienas pagrindinių Putino Rusijos strategų pareiškė, kad Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje laiko efektyviais, ir išreiškė viltį, kad artimiausiu metu Rusijos ir Vakarų santykiai normalizuosis.
Kadangi Putino kilimėlis Peskovas pareiškė, jog nelabai supranta, ką Surkovas turėjo omenyje, pamėginsime mes. Surkovas tarp tiesiogiai ir tarp eilučių aiškina, jog Minsko susitarimai buvo tik dėl akių, taikos jais nebuvo siekiama, Rusija ginklavosi, Vakarų sąskaita stiprino ekonomiką, todėl kitas etapas – užbaigti suplanuotą Donbaso aneksiją, o Vakarams teks su tuo susitaikyti ir „normalizuoti santykius“.
Artėjant plataus masto karo Ukrainoje metinėms, Vakarų šalių lyderiai siekia įtikinti Putiną, kad jis karą pralaimi.
Esą demonstruojančios vienybę ES ir NATO nesuteikia jokių šansų. Buvęs CŽA vadovas Deividas Petreusas (David Petraeus) pareiškė, kad konfliktas baigsis „derybų keliu“, kai Putinas supras, kad karas yra netvarus mūšio lauke ir namų fronte.
Tai Rusijai esą patvirtins intensyvėjantis Vakarų diplomatinis puolimas, nes JAV viceprezidentė Kamala Haris šią savaitę vyksta į Miuncheno saugumo konferenciją, o JAV prezidentas Džo Baidenas kitą savaitę lankysis Lenkijoje.
Tačiau Putinas nemąsto nei kaip Baidenas, nei kaip Blinkenas. Putinas yra KGB auklėtas hunų palikuonis, kuris nepripažins pralaimėjimo, kol bent vienas driskius liks mūšio lauke. O ten Rusija laikosi (Putino akimis) prieš Vakarų invaziją visiškai puikiai.
Nors Vakarai siekia įrodyti Putinui, kad jis pralaimi milžinišku NATO ginklų ir amunicijos antplūdžiu į Ukrainą, tačiau tai jam nei motais. Pirmojo pasaulinio karo stiliumi, jis siunčia į mirtį rekrūtus ir nuteistuosius, ir nežada atsitraukti.
Šis karas – dabar jau esminis, gyvybiškai svarbus karas Rusijai, tiek prieš Vakarus, tiek siekiant visos Ukrainos okupacijos.
Pats ganėtinai sėkmingo karo su Vakarų galybe faktas yra Putino laimėjimo įrodymas. Žiūrėdamas į žemėlapį jis mato aneksuotas keturias Ukrainos sritis ir jokios kalbos negali paneigti šio fakto.
Putinas kariaus. Kariaus iki paskutinio kareivio, iki paskutinio supuvusio gelžgalio. Jis kariaus, nes karas yra jo išlikimo garantas. Tuo pačiu tai milijonų rusų gyvenimo būdas, viršenybės, vyriškumo, imperinės galybės ir kitų „-ybių“ demonstravimas.
Daugiamilijoninė Rusija į karą eina kaip į darbą. Kai mes alpstame, verkiame, nemiegame naktimis, milijonai Rusijos piliečių ir kolektyvinio putino galvų tuo mėgaujasi.
Tad darsyk pasikartosime, jog kol Vakarai nepasiryš patys, savo rankomis, pasmaugti Kremliaus hidros, karą Ukrainoje gali tekti išgyventi dar labai ilgai.
Rusišką pasaulį reikia vertinti ruso akimis: pasaulis puola, Rusija ginasi, Rusija puola, nes ginasi, mes imperija, mūsų bijo, mes galingi, mes nugalėsim, kiek tai bekainuotų, ne pirmas kartas.
Nepaisant opozicijos pasipriešinimo ir Kremliaus įtakos, Moldova išsirinko naują ministrą pirmininką ir vyriausybę. Šalies ministru pirmininku tapo Dorinas Rečanas (Dorin Recean).
Premjeras pažymėjo, kad Moldova vis dar patiria hibridinių išpuolių pavojų, ypač daug jų buvo užfiksuota 2022 m. rudenį. Rusijos įtakos ir hibridinių atakų grėsmė Moldovoje vis dar išlieka.
Ukraina iš nelaisvės susigrąžino 100 karių ir vieną civilį, 94 iš jų gynė Mariupolį, o 64 – kovėsi prie Azovstalio.
Norvegijos parlamentas patvirtino daugiametę 75 mlrd. Norvegijos kronų (7,3 mlrd. JAV dolerių) paramos Ukrainai programą.
„Labai džiaugiuosi, kad pasiektas toks platus susitarimas dėl paramos Ukrainai programos, kuri truks penkerius metus, taigi tęsis ir kitą parlamento kadenciją. Kartu smerkiame Rusijos karą Ukrainoje ir remiame teisėtą Ukrainos žmonių kovą“, – sakė Norvegijos premjeras Jonas Gar Stiorė (Jonas Gahr Støre).
Operacinis lygmuo
Tęsiasi įnirtingos kovos dėl Bachmuto. Rusai teigia apsupę miestą, tačiau Ukraina daro viską, kad išlaikytų miestą. Kovos vyksta dėl kiekvieno metro. Rusai stengiasi Ukrainos karius visiškai atkirsti nuo amunicijos, vaistų ir degalų tiekimo.
Pranešama, jog „Wagner“ pajėgos per tris dienas pažengė 2-3 km į šiaurę nuo Bachmuto, tai kelia grėsmę E40 – šiauriniam Bachmuto greitkeliui, jungiančiam miestą su Sloviansku.
„Wagner“ prognozuoja, kad Bachmutas bus užgrobtas per du mėnesius. „Wagner“ galva Jevgenijus Prigožinas prognozavo, kad Bachmutas bus užimtas kovo arba balandžio mėnesį, priklausomai nuo to, kiek karių Ukraina skirs jo gynybai, ir kaip gerai bus aprūpinti jo paties kariai.
„Nes yra labai daug problemų, kurias reikia išspręsti. Aišku, tai priklausys ir nuo to, ar mes ir toliau būsime nukraujavę“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje rekrūtų tiekimo pabaigą.
Prigožinas duoda didelį laiko rezervą. Du mėnesiai – tai terminas, per kurį ukrainiečius bus pasiekusi nauja ginkluotė puolimui. Melas, skirtas dėmesio išblaškymui. Rusai Bachmuto užėmimą planuoja artimiausiu metu.
Rusai spaudžia ir šiauriniame fronte. Maskva teigia, kad pasiektas proveržis, tačiau ukrainiečiai tvirtina, kad puolimas stabdomas. Rusai atakuoja iš Kreminos, stengiasi prasivežti link Lymano, kurį Rusija prarado per Ukrainos puolimą praėjusių metų rugsėjį.
Rusijos gynybos ministerija teigia, kad dislokuoja termobarinę daugkartinio paleidimo raketų sistemą TOS-1. Į šiaurę nuo Kreminos telkiamos Rusijos pajėgos ir technika, ukrianiečių pajėgos laukia naujo puolimo.
„Matome, kaip jie siunčia daugiau karių, daugiau ginklų, daugiau pajėgumų“, – pastebi ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Tikrovė tokia, kad jau matome naujo puolimo pradžią“.
JAV generolas Markas Milis (Mark Milley) pareiškė, jog norint visiškai išlaisvinti Ukrainos teritoriją šiais metais reikia sutriuškinti Rusijos armiją. Tačiau Ukrainai bus labai sunku šiais metais visiškai išlaisvinti visas savo teritorijas.
Todėl agresija turi būti sustabdyta „ryžtingai, naudojant atgrasymo priemones ir karinę jėgą“, pridūrė generolas. Jis taip pat pažymėjo, kad eskalacijos atveju reikia atsargiai elgtis, nes kalbama apie Rusiją, kuri yra didelė šalis, turinti branduolinį arsenalą.
Milis taip pat pažymėjo, kad svarbu išlaikyti tinkamo lygio JAV šaudmenų atsargas, nes esą Pentagonas pervertina savo atsargas ir gali prireikti jas papildyti.
Taktinis lygmuo
Per pastarąją parą okupantas į Ukrainos teritoriją paleido 41 įvairaus tipo raketą, 5 iš jų perdirbtos S-300. Rusų teroristai surengė 24 oro smūgius ir atliko daugiau kaip 50 apšaudymų iš reaktyvinių ugnies sistemų. Yra sužeistų ir žuvusių civilių gyventojų.
Rusijos smūgių grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje.
Laikinai užimtame Melitopolyje užfiksuotas rusų įrengtas papildomas mobiliojo ryšio bokštas. Šios priemonės pagalba Rusijos žvalgybos tarnybos turi galimybę klausytis GSM operatorių abonentų telefoninių pokalbių
Neseniai į laikinai okupuotą Luganską atvyko instruktorių grupė iš Irano, kuri moko Rusijos karius naudoti bepiločių orlaivių kompleksus.
Per praėjusią parą Ukrainos karo aviacija sudavė 13 smūgių okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos vietoms, vieną smūgį į priešlėktuvinio raketinio komplekso poziciją.
Raketinės pajėgos ir artilerijos daliniai smogė 4 priešo gyvųjų pajėgų rajonams, artilerijos sistemai, 2 priešlėktuvinių raketinių kompleksų pozicijoms, amunicijos sandėliui ir 2 kitiems svarbiems okupantų objektams.
Dėkojame, kad suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis.
Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com
Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624
