Penktadienis, 8 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

„Rusija pralaimėjo“

Rusijos agresijos apžvalga 2023 02 15

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, www.facebook.com, www.alkas.lt
2023-02-15 18:12:56
0
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Politinis strateginis lygmuo

JAV generolas Markas Milis (Mark Milley) pareiškė, kad Rusijai nepavyko pasiekti savo tikslų Ukrainoje, nes pastaroji išlieka nepriklausoma. „Trumpai tariant, Rusija pralaimėjo“, – teigia generolas. „Ji pralaimėjo strategiškai, operatyviai ir taktiškai“.

M. Milis pridūrė, kad Rusijos pajėgos moka „milžinišką kainą“ mūšio lauke ir pastaraisiais mėnesiais griebėsi siųsti „šauktinius ir belaisvius į neišvengiamą mirtį“.

„Tačiau kol Putinas nenutrauks savo pasirinkto karo, tarptautinė bendruomenė ir toliau rems Ukrainą įranga ir pajėgumais, reikalingais jai apsiginti“, – sakė Milis.

JAV gynybos sekretorius Loidas Ostinas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir NATO toliau vieningai rems Ukrainą, kaltindamas Rusiją, kad artėjant pirmosioms karo metinėms šalis patiria „tragedijos ir teroro“ metus.

„Mes vieningai remiame Ukrainos kovą už laisvę, ir būsime kartu, vieningi ir ryžtingi tiek, kiek reikės“, – sakė Ostinas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas turėjo labiau padėti Ukrainai prieš Rusijai pradedant plataus masto invaziją 2022 m. vasarį.

„Manau, kad viena iš pamokų, kurią jau išmokome iš karo Ukrainoje, yra ta, kad svarbu remti partnerius iš anksto, o ne vėliau“, – teigė NATO vadovas.

„Karas prasidėjo ne praėjusių metų vasario mėnesį. Karas prasidėjo 2014 m. Nuo 2014 m. NATO sąjungininkės remia Ukrainą mokymais ir įranga, todėl 2022 m. Ukrainos ginkluotosios pajėgos buvo daug stipresnės nei 2020 m. ir 2014 m.“, – pridūrė Aljanso generalinis sekretorius.

Geriau vėliau nei niekada. Be abejo, būtų buvę geriau, jei NATO, JAV ir kitos Vakarų šalys būtų numatę Rusijos invaziją ir pasiruošę tam kokiais 2020-iais. Rusija nebūtų išdrįsusi kišti nosies į „širšių lizdą“.

Tačiau tam, kad tai būtų buvę, Vakarų valstybės privalėjo didinti savo karinius pajėgumus keletą kartų ir keletą metų anksčiau. Geriausiai tai būtų buvę daryti iškart po Krymo okupacijos.

Labai gerai, tiesiog nuostabu, kad NATO vadovas pripažįsta Aljanso klaidas, tačiau blogai, kad tam prireikė metų laiko. Taip pat manome, kad pernelyg džiaugtis pareiškimais apie „Rusijos pralaimėjimą“ ir šauti pergalės šampano nereikėtų.

Kremlius klastingas. Patikėję pergale, galime ją išleisti iš rankų. Taip, kaip tai nutiko praėjusių metų pabaigoje, kai Ukraina išvadavo Chersoną, driskiai paniškai bėgo, ir daugelis plojo, manydami, kad tai – garantuota Mordoro pabaiga.

Klaidingą pergalės skonį didino Putino prašymai derėtis. Vakarams ėmė rėgėtis, kad Rusija nusilpo, prašo pertraukos, pasigailėjimo. Pasirodo, tai buvo klasta, skirta sutelkti jėgas naujam puolimui.

Ukrainą reikia ginkluoti nuolat, sistemiškai, nenutrūkstamu srautu, nekreipiant dėmesio į Kremliaus grasinimus ar myžčiojimus.

Taip, mes neabejotinai tikime pergale, tačiau mus labiausiai neramina mąstymas būtuoju laiku. Šiandien yra tai, kas buvo suplanuota vakar. Todėl tam, kad būtų saugus rytojus, turime ruoštis porytojui.

Galbūt kai kam gal atrodo, kad mes keliame paniką, ragindami ginkluotis iš anksto, smogti priešui pirmiesiems. Tačiau mes šių dienų kontekste matome vienintelę alternatyvą: 4 proc. BVP gynybai viso aljanso narėms; rengimasis visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui ir krašto gynybai.

Tiems, kas verkia dėl mažų pensijų ir didelių elektros kainų visada yra alternatyvi perspektyva Rytų Ukrainoje. Miestai be namų, elektros ir be pensininkų. Griuvėsiai, kraujas, ašaros ir lavonai.

Briuselyje įvykusiame naujame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje numatyta nauja parama Ukrainai – priešlėktuvinių raketų sistemos SAMP/T, kurios sustiprins šalies priešlėktuvinės gynybos sistemą, taip pat didelės raketų „Aster-30“ partijos, kurias Italijos ir Prancūzijos valdžios institucijos įsigis už 2 mlrd. eurų.

ES svarsto galimybę panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai atkurti. Šiandien ES įsteigs darbo grupę, kuri tirs, kaip įšaldytas Rusijos lėšas, įskaitant centrinių bankų rezervus, būtų galima panaudoti atstatymo darbams Ukrainoje, pranešė Švedijos vyriausybė.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristersonas teigė, kad nėra jokio išankstinio Rusijos turto tvarkymo modelio, todėl ES turi nustatyti atitinkamas teisines procedūras. „Būtent Rusijos mokesčių mokėtojai, o ne visi kiti mokesčių mokėtojai turi padengti būtinų atstatymo darbų išlaidas“, – pridūrė U. Kristersonas.

Taip, visi Rusijos piliečiai neša atsakomybę už ukrainiečių tautos genocidą. Netikime nei vienu, net ir kalinamu Kremliaus opozicijos atstovu, teigiančiu, kad Rusijos piliečiai dėl karo nekalti. Kariauja mažiausiai milijonas Rusijos piliečių. Represinėse struktūrose dirba dar keli milijonai.

Giminės ir draugai tai žino, ir palaiko savo artimuosius. Yra nemažai ir tų, kurie prieš ukrainiečių žudymą, tačiau už imperiją. Gerą imperiją, kurios įsčiose tūno tas pats kruvinas šovinizmas ir rusiškasis fašizmas.

Kai rusų tauta, Rusijos valstybė atsiprašys visų pavergtų ir genocidą patyrusių tautų, kai nukentėjusiesiems bus išmokėtos kompensacijos, kai rusai užsienyje nesišlaistys su georgijaus juostelėmis ir Putlerio morda ant marškinėlių; Vokietijoje kalbės vokiškai, Lietuvoje sveikinsis „laba diena“ ir nerėkaus viešose vietose savo „išskirtine kalba“ – tuomet galėsime kalbėti apie valstybės ar kolektyvinės atsakomybės lygį. Kol kas nėra apie ką net diskutuoti.

NATO partnerės turėtų skubiai priimti Švediją ir Suomiją į gynybos aljansą, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė, pridurdama, kad Švedija ėmėsi apčiuopiamų veiksmų, kad išspręstų Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus.

„Buvo teisinga ir svarbu, kad Švedija sureagavo į Turkijos susirūpinimą, kreipėsi į Ankarą ir ėmėsi apčiuopiamų žingsnių, siekdama atremti šį susirūpinimą“, – sakė Analena Berbok (Annalena Baerbock) žurnalistams per vizitą Stokholme.

Berbok teigė, kad visos NATO valstybės turi imtis veiksmų, kad Švedija ir Suomija galėtų prisijungti „ranka rankon“.

Taip, ačiū už tai Putinui, kaip niekada sustiprinusiam NATO.

Operacinis lygmuo

Pentagono vadovas Loidas Ostinas teigia, kad JAV ir partneriai „intensyviai dirba“ siekdami aprūpinti Ukrainą reikiama įranga, įskaitant tankus ir šaudmenis, prieš artimiausiais mėnesiais numatomą puolimą.

„Ukraina nori kuo greičiau suteikti postūmį ir sukurti mūšio lauke jai palankias sąlygas“, – sakė Austinas. „Taigi, tikimės, kad kažkada pavasarį jie surengs puolimą.“

Teigiama, jog ukrainiečiai svarsto galimybę po kelių savaičių surengti puolimą.

L. Ostinas pažymi, kad tam tikslui reikia surinkti visus ginklus, kurie jau buvo pažadėti Ukrainai – tai pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, šarvuotos kovos mašinos „Stryker“, pėstininkų kovos mašinos „Marder“ ir CV-90, šarvuočiai M113, artilerija ir kita viešai neminima ginkluotė.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Vokietijos karinės pagalbos Ukrainai „pavasario paketas“ jau pakeliui. „Tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu nei Ukraina, nei Rusija nesugebės laimėti, todėl svarbu nustatyti tinkamus akcentus planuojamame ginklų tiekime Kijevui, kad jis galėtų veiksmingai gintis nuo Rusijos agresijos“, – sakė ministras.

Deja, kol kas jokių kokių konkrečių susitarimų dėl naikintuvų F-16 nepasiekta.

Gynybos ministras pavadino „priešlėktuvinės gynybos ir amunicijos tiekimo klausimą“ daug „svarbesniu už naikintuvus“, atkartodamas NATO vadovo Jenso Stoltenbergo pastabas, išsakytas antradienį, kad NATO „skubiai reikia“ suteikti karinę paramą, kurią ji jau pažadėjo Ukrainai, o ne priimti sprendimus, ar siųsti modernius naikintuvus.

Tai yra raginimas siųsti ginkluotę, kuri yra numatyta, o nesivelti į ginčus dėl ateities sprendimų apie F-16 ir kitus naikintuvus.

„Tikiu, kad nebus jokios trumpalaikės karo pabaigos, jokio trumpalaikio nugalėtojo“, – sakė Pistorius.

Taip, būtent taip. Prie geriausių norų, norint išrūkyti iš Donbaso milijoną driskių, prireiks daug laiko, parako ir geležies. Ir karių.

Ukrainiečių tankų įgulos Lenkijoje jau mokosi su Vokietijoje pagamintais tankais „Leopard 2“ praėjus maždaug trims savaitėms po to, kai Vokietija uždegė žalią šviesą jų reeksportui į Ukrainą. Lenkijos prezidentas ir gynybos ministras stebėjo šalies vakaruose vykstančius mokymus.

Netrukus tankai riaumos Rytų Ukrainos žemėse, o driskiai viduriuos.

Lenkijos gynybos ministerijos teigimu, derybos dėl naikintuvų F-16 tiekimo Ukrainai tikriausiai bus vaisingos, tačiau reikia daryti spaudimą.

Net neabejojame, jog F-16 naikins driskių amunicijos šiukšlynus.

Vokietija padidins šaudmenų gamybą, atsižvelgdama į suaktyvėjusį Rusijos puolimą Ukrainoje, antradienį pareiškė šalies gynybos ministras Borisas Pistorius.

Ministras pabrėžė, jog atsižvelgta į didėjančias Rusijos pastangas „susigrąžinti iniciatyvą Donbase“. Juolab skubios paramos reikia dabar, kuomet Rusija prie Ukrainos sienos telkia lėktuvus ir tankus.

Ukrainos artilerijos vadovybės teigimu, Ukrainos artilerija šiuo metu dažniau šaudo NATO 155 milimetrų nei sovietiniais 152 milimetrų sviediniais. Tai buvo lūžio taškas Ukrainai pereinant prie vakarietiškos įrangos.

Ginantis nuo rusų puolimo galima drąsiai naudoti turimas sovietinių ginklų atsargas, mesti į mūšio lauką daugiau sovietinių tankų, o vėliau panaudoti „Leopard“ ir „Challenger“ numatomam pavasario puolimui.

Rusijos Dūma siūlo visoms politinėms jėgoms susivienyti į vieną „Pergalės partiją“.

Galima vienytis į visokiausias vieningojo vienio partijas, tačiau Rusija vis vien liks vieniša prieš susivienijusius Vakarus.

Rusijos pajėgos per pastarąją dieną ar dvi padarė laipsnišką pažangą bandydamos užimti Bachmutą, tačiau neaišku, ar jis kris, sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Džonas Kiorbis  (John Kirby). Kiorbio teigimu, Bachmuto praradimas neturės „strateginės įtakos visam karui“.

Taktinis lygmuo

Per praėjusią parą okupantai sudavė 2 raketų smūgius civilinei Ukrainos infrastruktūrai Donecko srityje ir 3 aviacijos smūgius. Užfiksuoti 68 apšaudymai iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, daugiausia į civilinius objektus Chersono ir Nikolajevo srityse.

Tolesnių Rusijos aviacijos ir raketų smūgių visoje Ukrainoje grėsmė išlieka didelė.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų atakas daugiau kaip 20 gyvenviečių rajonuose.

Rusai ir toliau patiria didelius nuostolius. Pranešama, jog okupuoto Krymo Simferopolio rajono Krasnaja Zvezda gyvenvietės rajone rusai itin intensyviai naudoja mobilius krematoriumus.

Šalia vietinio krematoriumo nuolat rikiuojasi iki 10 karinių transporto priemonių. Šiais sunkvežimiais atvežami žuvusių rusų karių ir samdinių lavonai. Deginimas vykdomas visą parą.

Per pastarąją parą karo aviacija sudavė 8 smūgius okupantų personalo ir karinės technikos sutelkimo vietoms. Artilerijos pajėgos pataikė į kontrolės punktą, 2 priešo gyvųjų pajėgų židinius, 6 amunicijos sandėlius ir 2 priešo radijo stotis.

Pranešama apie trijų Rusijos karinių orlaivių perėmimą netoli Lenkijos sienos. Rusijos orlaivį IL-20M Coot-A ir jį lydėjusius du SU-27 perėmė olandų naikintuvai F-35 ir lydėjo per atstumą netoli Kaliningrado srities sienos.

Rusai prisiminė senas provokacijas, kurias buvo pamiršę karo metu. Tuo jie nori parodyti, kad neužmiršo savo kaimynų vakaruose. Antras frontas yra kaip tik tai, ko reikia.

Dėkojame, kad suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis.

Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
  2. Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  3. Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose
  4. Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  5. Šventas politikų naivumas ar naujų protokolų tvaikas?
  6. Šolco pagaliai į NATO ratus
  7. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 13 15:15
  8. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 17 11:00
  9. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 26 11:00
  10. Pasitikėjimo ir tikėjimo kredito linijos Rusijai uždarytos
  11. Kaip JK premjeras „reiškia paramą neonacizmui“?
  12. Kam Putinui dvi naujos karinės apygardos ir armijos korpusas?
  13. Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
  14. Kremlius ragina „denacifikuoti“ Lenkiją
  15. Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Oro taršos duomenys
Gamta ir ekologija

Švieslentėje – duomenys apie į orą išmetamų teršalų kaitą

2025 08 07
Kelias Vilnius–Panevėžys
Lietuvoje

Baigti ginčai dėl elektroninės kelių rinkliavos projekto

2025 08 07
Vilniaus maudyklos
Gamta ir žmogus

Vilnius atveria duomenis apie vandens kokybę maudyklose

2025 08 07
Krašto gynyba
Lietuvoje

Valstybės kontrolierė: ką reiškia finansuoti gynybą protingai?

2025 08 07
Ar saugus šulinių ir gręžinių vanduo?
Gamta ir žmogus

Asmeninių gręžinių vanduo: kada susirūpinti jo kokybe?

2025 08 07
Geležinkelis
Lietuvoje

Ministerija susirūpino geležinkelių saugumu

2025 08 07
Kombainas
Gamta ir žmogus

Prasidėjus javapjūtei – ugniagesių įspėjimas

2025 08 07
Gatvė
Lietuvoje

Svarstomi sprendimai dėl vienos judriausių Klaipėdos sankryžų

2025 08 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Artėjant Žolinių šventei Klaipėdos pilies muziejuje – meninės virsmų interpretacijos
  • juras apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kas, ką, kodėl? apie Į Ministro Pirmininko pareigas socialdemokratai siūlo I. Ruginienę
  • Apytikriai taip: apie V. Sinica. Kviečiu į protestą dėl Cichanaouskiams suteiktų privilegijų panaikinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • I. Vėgėlė. Apie karštą politinę vasarą
  • Švieslentėje – duomenys apie į orą išmetamų teršalų kaitą
  • Baigti ginčai dėl elektroninės kelių rinkliavos projekto
  • Vilnius atveria duomenis apie vandens kokybę maudyklose

Kiti Straipsniai

Krašto gynyba

Valstybės kontrolierė: ką reiškia finansuoti gynybą protingai?

2025 08 07
Žemės ūkis

ŽŪM siūlo skelbti valstybės lygio ekstremaliąją padėtį

2025 08 07
Klaipėdos uostas

Kas sakė, kad merginos nestato laivų?

2025 08 07
Burbiškio dvaro gėlyne – nemokamos ekskursijos po žydinčią istoriją

Burbiškio dvaro gėlyne – nemokamos ekskursijos po žydinčią istoriją

2025 08 07
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

Su automobiliu po Baltijos šalis: ką verta žinoti prieš sėdant prie vairo?

2025 08 07
Jaunuolynų ugdymai

Žaliuojantys plotai raudonuose skaičiuose: ar Lietuvoje kertama per daug?

2025 08 07
A. Mickevičiaus biblioteka

7 įdomūs dalykai iš šiuolaikinės bibliotekos gyvenimo

2025 08 07
Inga Ruginienė | Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuotr.

Į Ministro Pirmininko pareigas socialdemokratai siūlo I. Ruginienę

2025 08 06
Statybos Rūdninkų poligone

Sąjungininkų karių priėmimo infrastruktūrai – 30 mln. eurų

2025 08 06
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga

Daugiausia pavidalų Lietuvoje turintis žurnalas švenčia 800-ojo numerio sukaktį

2025 08 06

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Artėjant Žolinių šventei Klaipėdos pilies muziejuje – meninės virsmų interpretacijos
  • juras apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kas, ką, kodėl? apie Į Ministro Pirmininko pareigas socialdemokratai siūlo I. Ruginienę
  • Apytikriai taip: apie V. Sinica. Kviečiu į protestą dėl Cichanaouskiams suteiktų privilegijų panaikinimo
  • Kur jie, ten kraujas... apie J. Vaiškūnas. Kruvina nafta: kiek dar liesis?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktą Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. | Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6, A. Jurašaitės nuotr.

R. Ivanauskienė. Ir mes judinome žemę (I)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai