Šildymo metas tęsiasi, o jam vos tik prasidėjus, pasak kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa”, augo gyventojų nusiskundimų dėl tarakonų skaičius.
„Sausio mėnesį 80 proc. užklausų buvo susijusios su tarakonais butuose. Šaltojo sezono metu panašų kiekį skambučių gauname kiekvienais metais. Kuo temperatūra patalpoje aukštesnė, kuo lengviau rasti vandens ir maisto šaltinių, tuo tinkamesnės sąlygos tarakonams veistis ir plisti patalpose”, – teigia kenkėjų kontrolės ekspertas Žygimantas Žalnerauskas.
Vienas tarakonas – ne tarakonas
Tarakono patelė, priklausomai nuo rūšies, padeda iki 30-40 kiaušinėlių, iš kurių po 2-3 savaičių išsirita nimfos ir dar po mėnesio ar pusantro jos tampa suaugėliais.
„Tarakonai geba žaibiškai veistis, jei pastebėjote vieną ūsuotąjį vabzdį, tikėtina, atitraukus virtuvės spinteles, gerai apžiūrėjus jų vidų, po kriaukle, už šaldytuvo, grindjuostes, vonios kambaryje esančias pertvaras prie šildymo įrenginių, išvysite gausias tarakonų „šeimynas”, kurios nenaikinamos ims plisti į kitas erdves. Tikriausiai nė vienam nesinorėtų nubusti naktį dėl ranka perbėgusio tarakono”, – kalba kenkėjų kontrolė ekspertas.
„Dezinfos” biologas Liutauras Grigaliūnas tikina, kad tarakonus naikinti būtina, net jei pastebimas pavienis vabzdys.
„Jeigu tik yra tinkamos jiems sąlygos, tarakonai dauginasi ir plinta itin greitai, dažnai gyvena vietose, kur gausu įvairių mikroorganizmų, sukeliančių infekcines ligas. Miestų senųjų kvartalų rūsiuose pasitaiko didesnių, rytietiškų juodųjų tarakonų, kurie ieškodami maisto vamzdynų šachtomis lengvai nukeliauja ir į gyventojų butus. Tokius pamatę gyventojai ne visada ir suvokia, kad mato tikrą tarakoną, tik kitos rūšies.
Iš šiukšlių ir kitų nešvarių vietų tarakonai gali mechaniškai pernešti salmoneliozės, dizenterijos, tuberkuliozės ir kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, užteršti maistą ar kitus mūsų naudojamus paviršius savo išskyromis, sukelti alergijas. Nustatyta, kad didžioji dalis vokiškųjų prūsokų, dažniausiai pas mus pasitaikančios rūšies, savo žarnyne nešioja salmonelės bakterijas. O juk tarakonai kur maitinasi, ten pat ir tuštinasi. Jų higienos normos yra visiškai kitokios nei mūsų”, – perspėja biologas.
Išnaikinsiu pats!
Ž. Žalnerauskas teigia, kad dažnas gyventojas tarakonų naikinimo paslaugas užsisako tada, kai nepavyko išnaikinti pačiam.
„Gyventojų sąmoningumas auga: jie suvokia, kad tarakonai nėra tik netyčia į namus užklydę vabzdžiai, tačiau vis dar bando juos tiesiog traiškyti ar purkšti aerozolinėmis medžiagomis, – perspėja kenkėjų kontrolės ekspertas.
Ekspertai pataria, ką žmogus gali padaryti savo jėgomis, tačiau šie vabzdžiai yra labai atsparūs – sklando mitas, kad jie išgyventų net branduolinį karą. Pasiryžusieji naikinti tarakonus turės apsišarvuoti kantrybe.
Kaip naikinti tarakonus?
Tarakonų priešas – švara, todėl svarbu išsiplauti grindis ir nuvalyti dulkes, sienas, atsikratyti visomis šiukšlėmis, išvalyti maisto likučius spintelėse, už spintelių, tarp baldų, ant stalo, kriauklėje.
Rekomenduojama patikrinti, ar nesislepia ūsuotieji vabzdžiai po vonia, apžiūrėti gyvatuką.
Kai namai tvarkingi, pradedami sandarinimo darbai: užtaisomi plyšiai sienose, ventiliacijos angos, priklijuojama atplyšusi kiliminė danga, linoleumas ir kt. Maistas turi būti laikomas uždaruose induose, šiukšlės sandariose dėžėse, jei namuose gyvena augintiniai, jų indeliai irgi turi būti nuolat valomi.
naikinant tarakonus metu naudojamos specialios priemonės turi būti efektyvios, tačiau nepavojingos žmogaus sveikatai – purškiamos aerozolinės priemonės tik laikinai išnaikins pavienius kenkėjus.
