Penktadienis, 13 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Viltinga generolo prognozė: karas gali baigtis šiemet

Rusijos agresijos apžvalga 2023 02 12

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, www.facebook.com, www.alkas.lt
2023-02-12 12:12:09
190
PERŽIŪROS
3
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Politinis strateginis lygmuo

Ukraina po dvejų metų taps ES nare, o po pergalės – NATO nare, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šiandien tarp pasaulio lyderių yra pesimistų, kurie mano, kad Ukrainai reikia 10 metų (pasiekti) narystei ES. Tačiau jie dažniausiai musų nepažįsta ir kartais net bijo mūsų dvasios, mūsų energijos. Taigi matome, kad per dvejus metus galime tapti ES nariais. Mums reikia saugumo garantijų“, – teigia Zelenskis.

Didelis klausimas, kam iš jų labiau reikalinga Ukrainos narystė NATO ir ES. Ar Ukrainai reikia ES ir NATO garantijų, ar ES ir NATO reikia Ukrainos, kaip skydo nuo Rusijos?

Kas su sužvėrėjusiomis teroristinės Rusijos ordomis šiandien pasirengę kautis ir tą įrodo krauju: ukrainieičiai ar ramūs belgai, olandai, vokiečiai ir nelabai ramūs prancūzai? Atsakymą žinote.

JAV generolo Benas Hodžesas (Ben Hodges) teigimu, Rusija ir toliau veršis į Ukrainą, tačiau negalės įvykdyti pilno masto karinės operacijos. Geriausiu atveju tai gali būti ribotos sėkmės karinė operacija.

Ukraina turi pakankamai pajėgų sustabdyti rusus, ir tai, be abejo, kainuos daug aukų. Nors karinės amunicijos – tankų, lėktuvų, šaudmenų tiekimas vėluoja, tačiau nėra per vėlus. Ginklus tiekti nėra pernelyg vėlu.

Pasak generolo, Vakarai nebeturėtų bijoti eskalavimo dėl naikintuvų F-16 siuntimo, nes tokie pat grasinimai iš Maskvos buvo girdimi siunčiant „Stingerius“. Nieko neatsitiko. Neatsitiks ir dabar suteikiant tolimojo nuotolio raketas, dronus ir naikintuvus.

Ukrainiečiai galės naikinti rusų karinius aerodromus, lėktuvus, bazes, raketų paleidimo sistemas ir visa kita.

Generolas neabejoja, kad Ukraina remiama taip, kaip ji yra remiama šiandien, karą laimės. Tačiau tai gali užtrukti tris ar net penkerius metus ir kainuoti tūkstančius nekaltų žmonių gyvybių.

Kuo greičiau Vakarai suteiks Ukrainai visą reikalingą ginkluotę, tuo greičiau Ukraina išstums rusų armiją iš savo teritorijos. Taigi, karo eiga „priklauso ne nuo Rusijos, ne nuo Ukrainos, o nuo mūsų“, – DW teigia B. Hodžesas.

Pasak generolo, reikia mažiau svarstyti, diskutuoti, kiek laiko truks mokymai, kaip tai reikės įgyvendinti, kaip vykdyti logistiką, o tiesiog daryti. Šiandien.

Vakarų parama Ukrainai nėra kova už šią šalį, o kova už visą Vakarų civilizaciją ir pasaulio tvarką.

Jei Ukraina pralaimės, kitos pasaulio agresorės ims elgtis lygiai taip pat, todėl pasaulis paskęs chaose.

Todėl būtina remti Ukrainą, suvokiant, jog tai, visų pirma, Vakarų civilizacijos kova.

Pasak Hodges, pesimistiškiausias karo scenarijus būtų, jei Vakarai pavargtų remti Ukrainą, karas būtų pralaimimas, o optimistiniu jo vertinimu, Krymas galėtų būti išvaduotas šių metų vasarą.

Mes, ir tikriausiai, kiekvienas jūsų, pritariate generolo Hodžeso mintims. Tai rodo, jog yra karo strategų, žinančių, kaip greitai pribaigti Rusiją, išsaugoti Ukrainą ir Vakarus.

Didžiausia bėda – ne savo vietoje, ne laiku atsidūrę politikos varškėčiai, lepšiai, vištos, kuriems politikos arena nelyginant pasirodymas ant scenos šalia Maiklo Džeksono  arba Radži su įspūdinga suknele ar įliemenuotu švarkeliu.

Šie politikai yra civilizacijos dėsnių nesuvokiančios masių revoliucijos produktas. Masių, kurios ničnieko nesuvokia, nežino, nemąsto į priekį, visko bijo, panikuoja, abejoja.

Masių politikui svarbiausia gerai atrodyti selfyje su Zelenskiu, o ne planuoti paramą Ukrainai ir konkrečius skaičius bei veiksmus laiko ašyje.

Europoje mažėjant dujų kainoms, „nebėra baimės dėl energetikos krizės“, – laikraščiui „Financial Times“ teigia „Andurand Capital“, pelniusios teisingai energijos rinkos pokyčius prognozuojančios bendrovės reputaciją įkūrėjas Pjeras Andjuranas (Pierre Andurand). Rusijos energetinis lošimas nepavyko, nes dujų kainos Europoje krito ir išliks žemos.

„Manau, kad tai buvo didžiausia V. Putino klaida ir apskaičiavimas dėl to, kieno rankose visi svertai. Lygiai taip pat, jis neteisingai apsiskaičiavo ir nemanė, jog Ukraina atsilaikys ir Vakarai susivienys.

Rusija visiems laikams prarado didžiausią savo klientą, ir prireiks mažiausiai dešimtmečio, kad būtų nutiesta pakankamai dujotiekių į Aziją. <…> Dabar, kai Europa priprato gyventi be rusiškų dujų, kodėl ji kada nors turėtų grįžti atgal?“, – klausia Andjuranas.

Plojame atsistoję, nes būtent nafta, dujos ir kiti energetiniai resursai sudarė apie pusę teroristinės Rusijos biudžeto pajamų, kurios ir įkvėpė Kremliaus skystapročius pradėti karą prieš Ukrainą bei Vakarus.

Šimtai tūkstančių žmonių vakar visoje Prancūzijoje dalyvavo demonstracijose, spausdami vyriausybę dėl jos pensijų reformos planų, siekiant padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų. Streikų profsąjungos tikisi į gatves paskatinti išeiti bent milijoną žmonių.

Pirminiais skaičiavimais, antradienį Paryžiuje protestuotojų skaičius nuo paskutinio protesto išaugo maždaug 20 %, pranešė laikraštis „Le Figaro“. Vakar jau vyko susirėmimai su policija, sudegintas vienas automobilis.

Protestai Prancūzijoje retai apsieina be tiesioginio Rusijos įsikišimo. Kruvinųjų „Geltonųjų liemenių“ riaušių metu Prancūzijos informacinėje erdvėje siautėjo Maskva.

Buvo sukurta 600 aktyvių Rusijos kontroliuojamų „Twitter” paskyrų, 12 „Instagram” paskyrų turinčių po 76 000 sekėjų, o RT informacijos sklaida pasiekė daugiau nei 23 mln. peržiūrų.

Pvz. video, kuriame policininkas „muša prancūzus“ buvo peržiūrėtas 5,7 mln. kartų, nors įrašas darytas Armėnijoje. Į Paryžių neramumams kurstyti buvo pasiųsti smogikai iš Donbaso.

Ar prancūzai pagaliau susivoks su kuo turi reikalą? Reikia tikėtis, kad spec. tarnybos jau dabar akylai ieško „vasių, kolių ir seriožų“ ir atidžiai sekama Kremliaus įtakos agentų veikla viešojoje erdvėje.

Beje, prancūzai „RT France“ uždarė tik 2023 m. sausio 21 d.

Operacinis lygmuo

Ukrainos gynybos ministerija teigia, jog Rusija šiuo metu neturi pakankamai resursų puolimui pilno masto karo veiksmams, todėl bando rasti silpnų vietų Ukrainos gynyboje.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas mano, kad „Rusijos vadovybė neturi pakankamai išteklių plataus masto puolamiesiems veiksmams. Pagrindinis Rusijos pajėgų tikslas tebėra pasiekti bent tam tikrą taktinę sėkmę Rytų Ukrainoje.“

Černiako teigimu, Rusijai trūksta didelio tikslumo raketų. Agresorė išnaudojo 80 proc. savo atsargų ir dabar bando atnaujinti gamybą, tačiau kol kas esą nesėkmingai.

Rusijos Federacija masinių smūgių nenutrauks. Teroras bus tęsiamas likusių rezervų sąskaita.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija prognozuoja, kad rusai tęs puolimą nepaisant blogėjančių oro sąlygų, nes ankstyvą pavasarį judėti bekele bus labai sunku.

Pasak NATO karinio komiteto pirmininko admirolo Robo Bauerio, pavasarį okupantai bandys surengti masinį puolimą, nes Rusijos strateginiai tikslai Ukrainoje nepasikeitė.

Tačiau šaliai agresorei sudėtinga, nes Pentagono teigimu, Rusija Ukrainoje neteko pusės visų savo tankų.

Pagrindinis Maskvos koziris – žmogiškieji ištekliai. Tačiau nepaisant praradimų, Rusijos armija mokosi iš karo nesėkmių Ukrainoje.

Taip, ir tai Vakarams yra didelis pavojaus signalas. Milijonas tikrame kare dalyvavusių, kraujo ir parako ragavusių karių – didžiulė grėsmė.

Tai ne statistinių, šiltose kareivinėse išlepintų į popierinius taikinius šaudančių jaunuolių būriai, o tikrų žudikų ir marodierių orda.

Vienintelė jėga, galinti sustabdyti šias ordas, yra treniruota ir patyrusi ukrainiečių kariuomenė.

JAV Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Džonas Kiorbis (John Kirby) teigia, kad Putinas naudojasi dabartiniais žiemos mėnesiais, kad papildytų atsargas, perginkluotų pajėgas, papildytų personalą ir pavasarį atnaujintų puolamąsias operacijas.

Todėl pastarosiomis savaitėmis Jungtinės Valstijos ir kitos sąjungininkės bei partnerės padidino karinės pagalbos Ukrainai siuntas, kurios apima sudėtingesnius kovinius pajėgumus, skirtus kovai atviroje vietovėje. Dž. Kiorbis įspėją, jog Rusija puolimą gali pradėti kovo-gegužės mėnesiais.

Teigiama, jog vasario 20 d. Džo Baidenas, lankydamasis Lenkijoje paskelbs apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą.

Žiniasklaidoje taip pat pasklido gandai apie tariamai planuojamą Dž. Baideno ir V. Zelenskio susitikimą, tačiau Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo niekas nekvietė (galima pasistengt, kad pakviestų).

Po Vokietijos sprendimo dėl tankų siuntimo, apie patobulintų „Abrams“ perdavimą paskelbė JAV vadovas Dž. Baidenas. Tačiau dėl sudėtingos logistikos ir ribotų įrangos atsargų, įvairiais vertinimais, pristatymas vėluos iki kelių mėnesių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia iki 500 tankų, kad galėtų aktyviai judėti į priekį.

Vakarai tęsia aktyvias derybas dėl kovinių lėktuvų perdavimo Ukrainai. Paryžius atsargiai pripažino, kad Prancūzijos naikintuvai yra viena iš galimybių.

Taktinis lygmuo

Rusai ir toliau puola Kupjansko, Limano, Bachmuto, Avdijevkos ir Novopavlovsko kryptimis.

Per pastarąją parą okupantai sudavė 12 raketų smūgių, iš jų 3 – Charkovo civilinei infrastruktūrai, ir 32 aviacijos smūgius, iš jų 6 – panaudojant bepiločius „Shahed-136“. 4 orlaiviai numušti. Rusų teroristai atliko daugiau kaip 90 apšaudymų reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis.

Nuo apšaudymų nukentėjo daugiau kaip 20 gyvenviečių.

Okupntai ir toliau plėšikauja, marodieriauja ir grobia okupuotų teritorijų gyventojų turtą.

Rusijos kareiviai vaikšto po namus, tikrina gyventojus, ar jie turi leidimus ir būsto nuosavybės dokumentus.

Apleisti namai yra užantspauduojami, iškabinant pranešimus, kad patalpos perėjo vadinamosios okupacinės „vietos administracijos“ nuosavybėn.

Per praėjusią parą Ukrainos karo aviacija atliko 19 smūgių okupantų telkiniams, taip pat 2 smūgius į priešlėktuvinių raketinių kompleksų pozicijas.

Ukrainos gynėjai numušė driskių lėktuvą Su-25. Raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė į 14 priešo gyvųjų pajėgų židinio rajonų ir priešlėktuvinio raketų komplekso pozicijas.

Dėkojame, kad suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis.

Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Navys, M. Sėjūnas. Kaip baigsis karas Ukrainoje?
  2. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 14 11:00
  3. S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų
  4. V. Katkus: Karas Ukrainoje gali sunaikinti ne tik Rusiją, bet ir eurą
  5. Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  6. Kremlius ragina „denacifikuoti“ Lenkiją
  7. Rusų kario motina nebegali tylėti: karas ne Ukrainoje, karas – čia
  8. Karas Ukrainoje: vasario 27-osios betarpiški liudijimai
  9. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 19 12:08
  10. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-26 15:54
  11. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 17 11:00
  12. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 14 11:00
  13. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 22 13:00
  14. Pasitikėjimo ir tikėjimo kredito linijos Rusijai uždarytos
  15. Šventas politikų naivumas ar naujų protokolų tvaikas?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Romas says:
    3 metai ago

    Daugiau taip mąstančių, kaip tas generolas B. Hodžesas! Daugumas politikų vis dar bijo “didesnio eskalavimo”. O kas tai yra? Kas yra adekvatus atsakas ir kas – “eskalavimas”?
    Nereikia “eskaluoti”, pakanka adekvačiai (tuo pačiu) atsakinėti…

    Atsakyti
  2. Povilas says:
    3 metai ago

    “civilizacios kova”
    Kai ta civilizacija tik malimas liežuviu patogiai atsilošus ant vaivorykštinės sopkutės ir pasirėmus ant korpucinių pinigų maišelio, tai parama Ukrainai tiekiama tik porcijomis, labai nesunervinant agresoriaus. Laikas – agresoriaus sąjungininkas. Visi liurbiai tą žino, bet vis dar “tariasi su partneriais”.

    Atsakyti
  3. Nuoroda says:
    3 metai ago

    • Mažoji studija. Kultūra ir religija
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000257781/mazoji-studija-kultura-ir-religija-apie-smurto-prigimti
    „Garsi XX a. filosofė ir politikos teoretikė Hannah Arendt, apmąsčiusi žiauriausias Antrojo pasaulinio karo patirtis, iš kurių radosi klasika tapę veikalai apie totalitarizmo ištakas ir blogio banalumą, vieną savo studijų taip ir pavadino – „Apie smurtą“, [ … ]

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Simonas Bartkus
Lietuvoje

Lietuvos oro uostai ieško naujo vadovo

2026 03 13
Degalinė
Lietuvoje

Liberalai aiškinsis kuro kainų pagrįstumą

2026 03 13
Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys siūlymus tobulinti Darbo kodeksą

2026 03 13
Apsilankymas Rukloje
Lietuvoje

Prezidentas su Čekijos vadovu lankėsi Rukloje

2026 03 13
Ugniagesiai
Lietuvoje

Šalta žiema atsispindėjo ir gaisrų statistikoje

2026 03 13
Dėžės atliekoms
Lietuvoje

Klaipėdiečiams – specialios dėžės pavojingoms atliekoms rinkti

2026 03 13
Teritorijų valymas
Lietuvoje

Po žiemos surenkami smėlio bei skaldelės likučiai

2026 03 13
Siunta
Lietuvoje

Europa apmokestina itin pigias e. prekybos siuntas

2026 03 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-osios proga atidarė Vyčio simboliu pažymėtą parodą
  • Rimgaudas apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…
  • P.Skutas apie Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-osios proga atidarė Vyčio simboliu pažymėtą parodą
  • +++ apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos oro uostai ieško naujo vadovo
  • Liberalai aiškinsis kuro kainų pagrįstumą
  • Seimas svarstys siūlymus tobulinti Darbo kodeksą
  • Prezidentas su Čekijos vadovu lankėsi Rukloje

Kiti Straipsniai

Lietuvoje naftos išgaunama mažiau, bet ištekliai tebėra reikšmingi

Lietuvoje naftos išgaunama mažiau, bet ištekliai tebėra reikšmingi

2026 03 13
Liejama stela

Šveicarijoje išlieta pirmoji iš trijų dingusių skulptoriaus R. Šulskio ciklo „Fauna“ stelų

2026 03 13
Klaipėdoje prasideda kūrybinio rašymo programa jaunimui

Klaipėdoje prasideda kūrybinio rašymo programa jaunimui

2026 03 13
Trakų rajonas skiria 20 tūkst. eurų gabiems jaunuoliams

Trakų rajonas skiria 20 tūkst. eurų gabiems jaunuoliams: atrinkta 10 stipendijų gavėjų

2026 03 13
Parodos „Didysis labdarys Juozapas Montvila“ kelionė tęsiasi

Parodos „Didysis labdarys Juozapas Montvila“ kelionė tęsiasi

2026 03 13
Ekskursija Dangaus šviesulių Stebykloje (Molėtų krašto muziejus)

Pernai Lietuvos muziejuose apsilankė rekordinis lankytojų skaičius – daugiau kaip 6 milijonai!

2026 03 12
Vyriausybės kultūros ir meno premijos laimėtojai 2026m.

Įteiktos Vyriausybės kultūros ir meno premijos

2026 03 12
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laimėtojas dr. Adomas Klimantas

Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime dr. A. Klimantui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

2026 03 12
Sugrįžtantis paveldas – įsigytų kūrinių paroda

Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-osios proga atidarė Vyčio simboliu pažymėtą parodą

2026 03 12
Moldovos Respublikos Prezidentė Maja Sandu kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime

M. Sandu. Atmintis yra labai svarbi, kaip atsparumo forma, nacionalinės gynybos forma

2026 03 11

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-osios proga atidarė Vyčio simboliu pažymėtą parodą
  • Rimgaudas apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…
  • P.Skutas apie Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-osios proga atidarė Vyčio simboliu pažymėtą parodą
  • +++ apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…
  • Rimgaudas apie V. Sinica. Milijonai migrantų reklamai…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Atostogos svetur: kaip apsidrausti nuo rūpesčių dėl sveikatos?

Nepažinti kraštai gali pažerti ir netikėtumų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai