Gedimino kalnui tęsiasi nuošliaužų grėsmės

Vilniaus apygardos teismui patenkinus buvusio Gedimino kalno projektuotojo UAB „Hidroterra“ ieškinį ir Lietuvos nacionalinį muziejų (LNM) įpareigojus sumokėti už atliktus darbus, būtų galima tęsti Gedimino kalno tvarkymo darbus. Tačiau LNM vilkina šį procesą apskundę sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ginčas pasiekė teismą po to, kai praėjusiais metais LNM nutraukė sutartį su „Hidroterra“ jai nesutikus koreguoti kalno tvarkybos projekto ir gauti papildomus leidimus statybos darbams, kurie yra negalimi UNESCO saugomoje teritorijoje.

„Muziejus visada deklaruodavo, kad pagrindinis jų tikslas yra kuo skubiau pradėti kalno tvarkymo darbus, o tam reikia tik teismo sprendimo, tačiau žodžiai nuo veiksmų labai skiriasi. Teismas patvirtino, kad Gedimino kalną galima tvarkyti remiantis jau turimais galiojančiais leidimais, o neteisėtai Muziejaus nutraukta sutartis su projektuotoju turi būti tęsiama, bet darbai nevyksta.

Jie nevyksta dėl to, kad LNM nusprendė, kad dabar vertingiau laiką leisti bylinėjantis, o ne saugant Gedimino kalną, dėl kurio vis dar paskelbta ekstremali situacija. Užsitęsus bylos nagrinėjimui, kalnui pavasarį gali kilti naujų nuošliaužų grėsmė, nes šią žiemą neturėjome rimto įšalo.

Todėl labai neramina ir stebina LNM noras ignoruoti ir skųsti institucijų sprendimus, nes tai tiesiog nukelia kalno tvarkybos darbus, kas šiuo metu turėtų būti pagrindinė LNM misija“, – komentuoja „Hidroterra“ vadovas Darius Kalesnykas.

Žemiau pateikiami Lietuvos nacionalinio muziejaus teiginiai, neatitinkantys tikrovės.

LNM: „sprendimas užkerta kelią tęsti darbus su nauju projektuotoju“

Vilniaus apygardos teismo sprendimas neužkerta kelio tęsti Gedimino kalno tvarkymo darbus – dar ankstesnėje byloje LNM teigė, kad nutrauks sutartį su naujuoju rangovu UAB „Maspro“, jeigu teismas nuspręs, kad „Hidroterra“ ieškinys yra pagrįstas. Tvarkymo darbus perimti gali ir naujas rangovas, tačiau muziejus turi sumokėti už „Hidroterra“ parengtą projektą, kurio LNM negali naudoti be projektuotojo sutikimo.

LNM: „sprendimas nepatvirtina, jog galima naudoti jau anksčiau „Hidroterra“ parengtą projektą“

Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kad LNM neteisėtai nutraukė sutartį su „Hidroterra“. Tai reiškia, kad sutarties nutraukimui nebuvo jokio pagrindo, o bendrovės parengtas projektas yra tinkamas, gauti leidimai leidžia jau dabar visa apimtimi pradėti Gedimino kalno tvarkybos darbus.

LNM: „teismas mažai dėmesio skyrė aplinkybėms – kodėl muziejus neturėjo kitos išeities“

Sudėtingas ir kompleksinis teismo procesas truko virš pusantrų metų ir ne tik nagrinėjo sutarties nutraukimo klausimą, bet ir išnagrinėjo kompetentingų ekspertizių išvadas, pagal kurias priėmė sprendimą, kad tvarkybos projektą LNM turėjo priimti ir galėjo juo vadovautis pilna apimtimi atliekant tvarkybos darbus jau prieš 2 metus, tačiau Gedimino kalno tvarkybos darbai nevyksta, dėmesys skiriamas tik teisiniams ginčams.

LNM: „rangos darbus pietrytiniame šlaite planuota pradėti jau šių metų pavasarį“

Naujasis rangovas „Maspro“ jau dabar vėluoja – pristatyti naująjį projektą jis turėjo dar 2022 m. spalį. Bendrovė ne tik negavo leidimų, bet ir neparengė projekto, o muziejus neskelbė rangos darbų konkurso, todėl teiginys apie pavasarį prasidėsiančius darbus yra tiesiog klaidinantis.

LNM: „teismas neįpareigojo anuliuoti sutarties nutraukimą ir grįžti prie projektavimo su „Hidroterra“

Teismas pripažino, kad LNM neteisėtai nutraukė sutartį su „Hidroterra“, tačiau muziejus pateikė skundą dėl šio Vilniaus apygardos teismo sprendimo.

LNM: „kyla rizika už tuos pačius darbus sumokėti du kartus“

„Hidroterra“ raštu buvo įspėjusi LNM, kad gali kilti tokia situacija, kad reikės už tą patį projektą mokėti du kartus, nes dar vykstant teismo procesui buvo pasirašyta sutartis su nauju rangovu už daugiau nei 700 tūkst. eurų. LNM dar nėra sumokėjęs už „Hidroterra“ parengtą projektą. Teismo sprendimu LNM, neskaičiuojant delspinigių ir teismo išlaidų yra skolingi 525 tūkst. eurų.

LNM: „muziejus prašys Lietuvos apeliacinio teismo ieškinį nagrinėti skubos tvarka“

Apeliaciniame skunde nėra jokio prašymo dėl skubos tvarkos. Priešingai – LNM prašo dar vienos ekspertizės ir žodinio proceso, kas ilgina bylos nagrinėjimą. O tai reiškia dar ne vieną mėnesį netvarkomo Gedimino kalno.

Per praėjusius metus Gedimino kalne užfiksuotos net dvi nuošliaužos: vasarį – pietrytiniame šlaite po nepalankių orų, birželį – šiaurės rytiniame šlaite po visą parą trukusio itin intensyvaus lietaus. Ekstremali situacija dėl Gedimino kalno paskelbta dar 2017 m. pabaigoje.

„Šiuo metu didžiausią nerimą kelia nesutvarkyto Gedimino kalno būklė, ypač pietrytinės pusės, dėl kurios tvarkymo darbų ir bylinėjamasi. Raginčiau Lietuvos nacionalinį muziejų vykdyti teismo sprendimą ir nebeatidėlioti tvarkybos darbų, kuriems leidimai gauti jau prieš 2 metus“, – apibendrina „Hidroterra“ vadovas D. Kalesnykas.