Vasario 3 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sudaryta darbo grupė renkasi svarstyti Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimo, tyrimų ir sklaidos programą.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigia, kad Laisvės kovos sulaukia nemažai tyrimų, įamžinimo.
Pastebimas ypatingas dėmesys šiai temai Ukrainos karo kontekste, bet, matant visą lauką, istorikams ir politikams akivaizdu, kad nėra nuoseklaus pasakojimo apie Laisvės kovas.
Pasakojimas dažnai fragmentiškas ir nesąmoningai visos Laisvės kovos paverčiamos Laisvės aukų istorija, o vienas svarbiausių kovotojų už valstybingumą – Prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas – vis dar neturi deramos vietos visuomenės istorinėje savimonėje.
„Šios programos tikslas – iki 2029 metų atlikti esminius ir pirmenybinius darbus Laisvės kovų atminties ir tyrimų srityje.
Metai pasirinkti neatsitiktinai:
2029-aisiais minėsime aukščiausio Lietuvos laisvės kovotojų pasiekimo – aukščiausiosios vadovybės, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS), kaip organizacijos, įkūrimo ir Vasario 16-osios Deklaracijos pasirašymo 80-ąsias metines.
Reikšminga politinė deklaracija reiškė suverenią tautos valią ir nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės tęstinumą, o tai buvo vienas aukščiausių tautos, besipriešinančios sovietinei okupacijai, pasiekimas“, – sakė komisijos pirmininkė.
Vienas iš programos kūrėjų, darbo grupės narys, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius pabrėžė:
„Ši programa, jeigu bus patvirtinta, suteiks galimybę labai visavertiškai paminėti 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos 80-metį, ši programa padės Lietuvos piliečiams suvokti Laisvės kovų svarbą, įvertinti ją.
Galų gale, visa leidybos, švietimo, šaltinių straipsnių programa atvers mums Laisvės kovų esmę ir leis padaryti savo istorinės tapatybės ir savimonės neatskiriama dalimi.
Ši programa išskiria kelis svarbius bruožus – valstybės pirmenybės ir sumanymų dalis, kuri yra tęstinė ir ilgalaikė, kuri leis atlikti labai išsamius ir nuoseklius Lietuvos Laisvės kovų tyrimus, paskelbti esminius šaltinius.“
2022 m. spalio 12 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje dalyvavę istorikai, įvairių institucijų atstovai ir politikai sutarė, kad laisvės kovų įamžinimo ir atminimo srityje pastebimas nenuoseklumas, dauguma sumanymų prapuola bendrame Lietuvos istorijos politikos kontekste.
Po šio posėdžio buvo sudaryta darbo grupė, kuri dirba ties Laisvės kovų atminimo įamžinimu.
Bendram tikslui suvienyti istorikai, įvairių institucijų atstovai ir politikai darbavosi tam, kad būtų sukurta ilgalaikė Laisvės kovų įamžinimo ir atminimo programa.
Ja siekiama gyvinti ir stiprinti Lietuvos visuomenės istorinę ir pilietinę savimonę, aptarti kultūros paveldą, išskiriant reikšmingiausius Laisvės kovų bruožus, svarbius Lietuvos valstybės ir tautos savivokai.
Taip pat vienas iš tikslų – leidyba, tyrimų sklaida užsienyje, siekiant tinkamai pristatyti XX a. Lietuvos Laisvės kovų patirtį ir komunikuoti apie totalitarinių režimų padarytus nusikaltimus žmogiškumui.
Darbo grupėje dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos, Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos, jaunimo organizacijų atstovai, politikai.
