Aplinkos ministerijos užsakymu 2022 m. pabaigoje atlikta Lietuvos gyventojų ir įmonių apklausa, siekiant išsiaiškinti, kiek naudotų tekstilės, elektros ir elektronikos gaminių, baldų ir statybinių medžiagų bei gaminių vartojama pakartotinai.
Iš viso 2021 m. antras šansas buvo suteiktas 15,9 tūkst. tonų nebe naujų tekstilės gaminių, 32,6 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos, 45,4 tūkst. tonų baldų ir 115,8 tūkst. tonų statybinių medžiagų bei gaminių.
Apklausa atskleidė, kad gyventojai vidutiniškai 5 kartus dažniau dalinasi naudotais minėtų grupių daiktais tarp šeimos narių ar draugų, nei įsigyja per mainų platformas.
Išryškėjo tendencija, kad nepaisant ribotos naudotų statybinių medžiagų bei gaminių rinkos, jais aktyviai dalijamasi tarp šeimos narių ar mainų platformose.
Gyventojai buvo klausiami, kiek jų namų ūkis kitiems žmonėms nebereikalingų minėtų rūšių daiktų gavo arba įsigijo iš šeimos narių, draugų, per įvairias mainų platformas.
Įmonių teirautasi, kiek naudotų išvardintų grupių gaminių pardavė, padovanojo arba suteikė jų taisymo, remonto paslaugas.
Gyventojai 2021 m. pakartotinai panaudojo 114,2 tūkst. tonų statybinių medžiagų bei gaminių, 43,1 tūkst. tonų baldų, 29,8 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos ir 6,1 tūkst. tonų tekstilės gaminių.
Didžiausią paklausą turėjo drabužiai ir namų tekstilė, elektros ir elektroninės įrangos gaminių grupėje – stambi elektros ir elektroninė bei temperatūros keitimo įranga, iš baldų dažniausiai buvo gaunama ar įsigyjama sofų, lovų, fotelių ir spintų.
Iš statybinių medžiagų namų ūkiuose pakartotinai daugiausiai buvo panaudota plytų, blokelių, trinkelių, statybinės medienos ir sijų.
Ūkio subjektai 2021 m. daugiausiai pardavė, padovanojo arba suteikė taisymo paslaugas tekstilės gaminiams – šiais būdais gyvenimas pratęstas 9,7 tūkst. tonų drabužių, avalynės, namų tekstilės ir papuošalų.
Antroje vietoje – 2,7 tūkst. tonų – pakartotinai panaudoti elektronikos gaminiai, trečioje atsidūrė baldai – 2,3 tūkst. tonų, ketvirtoje – statybinės medžiagos ir produktai – 1,6 tūkst. tonų.
Atkreipiame dėmesį, kad įmonių, kurios prekiautų Lietuvoje naudotomis statybinėmis medžiagomis ar gaminiais, nėra daug, o apklausoje dalyvavo tik 13 iš jų, daugiausia užsiimančių dėvėtos tekstilės, naudotos elektros ir elektroninės įrangos prekyba, remontu bei taisymu.
Įmonės dažniausiai sudarė galimybę pakartotinai naudoti drabužius ir avalynę, stambią elektros ir elektronikos įrangą (skalbimo mašinas, džiovykles, indaploves, virykles, kitus maisto ruošimo prietaisus, šviestuvus, laisvalaikio bei sporto įrangą) bei ekranus, monitorius, įrangą su monitoriais.
Iš statybinių medžiagų – langus ir duris, vamzdžius bei jungiamąsias dalis, o iš baldų – minkštuosius ir skirtus daiktų laikymui.
Apklausą, kurioje dalyvavo 1 tūkst. šalies gyventojų ir 300 įmonių, atliko Aplinkos ministerijos viešąjį pirkimą laimėjęs visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Pakartotinio naudojimo vertinimas yra nauja praktika, visos Europos Sąjungos šalys nuo 2023 m. turės teikti ataskaitas apie šių keturių gaminių kategorijų pakartotinį naudojimą nuo 2021 metų.
Aplinkos ministerija primena, kad vienas iš būdų mažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį – keisti mąstyseną. Mažinti vartotojiškumą, rinktis daiktus iš antrų rankų.
Skaičiuojama, kad daikto iš antrų rankų gyvenimas pratęsiamas vidutiniškai 2 metams.
Be to, taip sumažiname anglies dioksido, geriamojo vandens sąnaudų ir atliekų susidarymo pėdsaką, kuris neišvengiamas naujų daiktų gamybos metu.
