Pastaraisiais metais, kuriuose buvo gausu iššūkių žmogui, verslui, valstybėms, kiekvienas turėjo prisitaikyti savaip. Klaipėdos uostas – ne išimtis. 2022-us prognozavęs su 35 procentais mažesne krova dėl netekto beveik viso tranzitinio krovinio kiekio, sugebėjo persiorientuoti, dėmesį skyrė kroviniams, atkeliaujantiems jūra ir pritraukė naujų krovinių srautus.
„Klaipėdos uostas savo pozicijas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje išlaikė, o pagal konteinerių krovos rezultatą tapo pirmas. Investuojame į infrastruktūrą, į darnumą su aplinka, savo strateginės krypties nekeičiame. Uostas yra priklausomas nuo geografinės padėties, vartojimo, pramonės, tranzitinių kelių, tačiau tikimės, kad šiemet išlaikysime 2022-ųjų krovos rezultatą“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
2022-aisiais Klaipėdos uostas buvo įtrauktas į papildomus jūrinius maršrutus, į Klaipėdos uostą atvykstantiems laivams, gabenantiems paskirstymui (angl. transshipment) skirtus krovinius, pradėta taikyti 100 proc. nuolaida tonažo rinkliavai. Visa tai prisidėjo prie konteinerių krovos augimo Klaipėdos uoste. Metų pabaigoje užfiksuotas rekordas – perkopta 1 milijono TEU (standartizuotų konteinerių) krovos kartelė. Lyginant Klaipėdos uosto su kitų Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų konteinerių krova (TEU), čia ji didėjo labiausiai. Metinis krovos augimas net 57 procentai.
